„Kuba yra ta šalis, kuriai nedaug trūksta iki žlugimo“, – pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Be to, pagrasino papildomomis sankcijomis naftą šiai salai pardavinėjančioms valstybėms.

„Importuojamoms prekėms, kurios gaminamos užsienio šalyje, tiesiogiai ar netiesiogiai parduodančioje arba kitaip tiekiančioje naftą Kubai, gali būti taikomas papildomas muitas“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame vykdomajame įsakyme.

Kubos vyriausybė įsakyme įvardijama kaip ypatinga grėsmė Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui.

„Režimas vienijasi su daugeliu priešiškų šalių, tarptautinių teroristinių grupuočių ir Jungtinėms Valstijoms priešiškų veikėjų, įskaitant Rusiją, Kiniją ir Iraną, taip pat grupuotes „Hamas“ ir „Hezbollah“, ir teikia joms paramą“, – teigiama įsakyme.

[[ge:lrytas:lrytas:41055603]]

Sala žada atkirtį JAV

Vašingtonas Venesuelos lyderio Nicolaso Maduro nuvertimą sieja su Kubos išlaisvinimu iš komunizmo, šalyje įsigalėjusio po Fidelio Castro 1959 metų revoliucijos.

„Kuba neturi jokių pajamų. Visos jų pajamos buvo iš Venesuelos, iš venesuelietiškos naftos.

[[ge:lrytas:lrytas:41124271]][[ge:lrytas:lrytas:41186963]][[ge:lrytas:lrytas:41226313]][[ge:lrytas:lrytas:41193509]][[ge:lrytas:lrytas:41238769]]

Dabar jie nieko negauna“, – pareiškė D.Trumpas.

Reaguodamas į grasinimus Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis teigė, kad jo šalis jau 66 metus patiria JAV spaudimą, o žmonės pasirengę ginti tėvynę iki paskutinio kraujo lašo: „Kuba yra laisva, nepriklausoma ir suvereni valstybė. Niekas mums nediktuoja, ką daryti.“

Venesuela ilgą laiką buvo pagrindinė naftos tiekėja Kubai, tačiau eksportas nutrūko dėl JAV vykdomos Venesuelos jūrinės blokados.

Degalų trūkumas jau kelerius metus smarkiai kerta Kubos ekonomikai.

Saloje nuolat atjungiami elektra ir internetas, trūksta pagrindinių produktų.

Dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius metus sumažėjo 18 proc., o pirmiausia išvyksta jauni žmonės.

Įpratę kęsti sunkumus

Neaišku, ar kitos šalys galės pakeisti naftos tiekimą iš Venesuelos.

[[ge:lrytas:lrytas:41254612]]

Į Havaną atplaukia tanklaivių su meksikietiška nafta.

Vis dėlto Meksikos dalis Kubos naftos importe išlieka nedidelė ir net sumažėjo dėl D.Trumpo administracijos spaudimo.

Buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Kuboje Paulas Websteris Hare’as mano, kad teoriškai Kuba galėtų bandyti organizuoti tiekimą iš kitų regiono draugiškų šalių, tokių kaip Brazilija ar Kolumbija, kur valdžioje yra kairieji lyderiai.

„Sistema nėra ant žlugimo ribos. Taip, Kuba atsidūrusi itin sudėtingoje ekonominėje padėtyje, bet situacija nėra kritinė“, – teigė vienas žinomiausių britų Kubos ekspertų Stephenas Wilkinsonas.

Pasak jo, kubiečiai yra įpratę gyventi esant didžiuliam deficitui, ir nors degalų stygius galėjo susilpninti Kubos kariuomenės gynybinius pajėgumus, bet koks bandymas įsiveržti sulauktų masinio gyventojų pasipriešinimo.

Be to, priešingai negu tvirtina D.Trumpas, Kuba turi ir kitų pajamų šaltinių, ne vien Venesuelos naftos perpardavimą.

Pirmiausia tai turizmas, medicinos paslaugų eksportas, taip pat gamtiniai ištekliai, ypač nikelis, kurio reikšmė auga dėl jo naudojimo duomenų centruose ir su dirbtiniu intelektu susijusioje įrangoje.

Artimiausios sąjungininkės

[[ge:lrytas:lrytas:41254608]]

Socialistinė Venesuela Kubai buvo ir artimiausia ideologinė sąjungininkė.

Po SSRS žlugimo sala neteko pagrindinio rėmėjo ir išgyveno itin sunkų laikotarpį.

Tačiau 1999 metais į valdžią Karakase atėjo socialistas Hugo Chavezas, kuris netrukus sudarė aljansą su ilgamečiu Kubos lyderiu F.Castro.

Mainais už pigią naftą Havana siuntė į Venesuelą gydytojus, o pats H.Chavezas paskutinius savo gyvenimo mėnesius praleido Kubos ligoninėse.

Kokybiškos masinės sveikatos apsaugos sistemos kūrimas buvo vienas svarbiausių salos revoliucionierių politinių prioritetų, kuriuos padėjo įgyvendinti Sovietų Sąjunga.

„Programa „nafta mainais į gydytojus“ leido H.Chavezui užtikrinti socialines garantijas nuskurdusiai Venesuelos gyventojų daugumai – jo revoliucijos atramai – ir tapo Kubos atsigavimo po vadinamojo ypatingojo laikotarpio, kuris buvo po sovietinio bloko žlugimo, katalizatoriumi“, – pabrėžė Glazgo universiteto profesorė Helen Yaffe.

Ši schema pavertė medicinos paslaugas pagrindiniu Kubos lėšų šaltiniu, leido apeiti ilgalaikę Jungtinių Valstijų blokadą ir suteikė kubiečiams atokvėpį nuo elektros tiekimo nutraukimų bei viešojo transporto krizių, kurias sukėlė naftos trūkumas.

Valstybių sąjunga išgyveno ir F.Castro, ir H.Chavezo mirtį. Pastarojo įpėdiniu tapo N.Maduro, glaudžiai susijęs su kubietiška nomenklatūra. Silpnėjant paramai šalies viduje Venesuelos prezidentas vis labiau rėmėsi Kubos saugumo struktūromis. 32 kubiečių asmens sargybinių žūtis per JAV surengtą N.Maduro pagrobimą tapo akivaizdžiu šių ryšių įrodymu.

[[ge:lrytas:lrytas:41254616]]

Svarstomi scenarijai

Buvęs ambasadorius P.W.Hare’as neabejoja: jei Kubos komunizmas išgyveno SSRS žlugimą, jis gali išgyventi ir Venesuelos nuosmukį.

Kubos valdžia mato, kaip kiti lyderiai randa bendrą kalbą su D.Trumpu per pataikavimą ir abipusės naudos pažadus.

Niekas netrukdo ir Havanai bandyti sudaryti sandorį, ypač turint galvoje, kad diplomatiniai santykiai tarp šalių, atkurti Baracko Obamos ir Raulio Castro valdymo laikotarpiu, tebėra išlaikyti.

2017 m. D.Trumpas nutraukė vadinamąją Kubos atšilimo politiką ir apsupo save Havanos režimo pakeitimo šalininkais.

Pirmojoje jo administracijoje nacionalinio saugumo patarėju dirbo Johnas Boltonas, kuris kaltino Kubą biologinio ginklo kūrimu.

Antrąją D.Trumpo kadenciją valstybės sekretoriumi tapo Marco Rubio – kubiečių emigrantų sūnus, kurio politinė karjera iš esmės buvo grindžiama pažadu išvaduoti protėvių salą nuo komunizmo.

„Kubos ateitis M.Rubio yra kur kas asmeniškesnis klausimas nei Venesuelos ateitis“, – sakė P.W.Hare’as.

[[ge:lrytas:lrytas:41254609]]

D.Trumpas savo platformoje „Truth Social“ užsiminė apie galimą Vašingtono inicijuotą Kubos režimo pasikeitimą ir net pasiūlė, kad šalies prezidentu galėtų tapti M.Rubio. „Skamba neblogai!“ – pakomentavo JAV prezidentas.

Venesueloje amerikiečių kišimasis kol kas apsiribojo N.Maduro suėmimu. Nors jo baudžiamojoje byloje dėl narkotikų yra dar daugiau nei dešimt kaltinamųjų, įskaitant einantį pareigas gynybos ministrą, visi jie lieka laisvėje Karakase.

D.Trumpas pasirengęs dirbti su laikinąja Venesuelos prezidente Delcy Rodriguez, anksčiau buvusia N.Maduro viceprezidente. Nors ji yra marksistinio partizano dukra, M.Rubio priverstas bendradarbiauti su ja, o ne su savo sąjungininke – opozicijos lydere Maria Corina Machado, kuriai nepavyko pelnyti JAV prezidento paramos.

Nėra jokios opozicijos

Jeigu net Venesueloje, kur egzistuoja opozicinės politinės partijos, kol kas nekalbama apie režimo kaitą, tuo labiau sunku ją įsivaizduoti Kuboje, kur jau daugiau nei šešis dešimtmečius veikia tik viena – komunistų – partija.

„Kuboje nėra jokios alternatyvios jėgos, galinčios perimti valdžią, – pažymėjo S.Wilkinsonas. – Remdamasis savo patirtimi ir ilgamečiais stebėjimais sakyčiau, kad Kubos vadovybė – nepaprastai susitelkusi.“

Pasak P.W.Hare’o, dabartinė Kubos vadovybė nėra pasirengusi atsisakyti vienpartinės sistemos ir socialistinio modelio.

Bet tai nereiškia, kad Komunistų partijoje nėra potencialių reformatorių, panašių į Michailą Gorbačiovą: „Gali atsirasti naujas žmogus. Daugelis į JAV emigravusių kubiečių mano, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – kuri nors figūra iš partijos ar kariuomenės pasiskelbs reformatoriumi technokratu.“

Po D. Trumpo manevro – kilpa ant dar vienos valstybės kaklo