Kaistant įtampoms, ketvirtadienį Ženevoje įvyks derybos dėl Irano branduolinės programos. Šaltiniai perspėja, kad tai – paskutinė galimybė Iranui išvengti karinio konflikto su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).

Pats derybų procesas vis labiau primena aklavietę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai laikosi „nulinės“ urano sodrinimo politikos.

Tačiau Iranas neketintina atsisakyti branduolinės programos, į kurią investavo milijardus.

Pranešama, kad D. Trumpas jau svarsto apie galimus veiksmus žlugus deryboms. Tarp galimų scenarijų – riboti smūgiai Irane ir platesnė karinė operacija, kuria būtų siekiama nuversti šalies vadovybę – įskaitant ir aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei.

[[ge:lrytas:lrytas:41387854]]

Artimuosiuose Rytuose jau dislokuotos didžiausios JAV karinės pajėgos per pastaruosius 23 metus: dvi lėktuvnešių grupės, dešimtys naikintuvų, bombonešių ir paramos lėktuvų.

Tačiau pastarosiomis dienomis pasirodė pasiūlymas, kuris leistų Iranui sodrinti ribotą kiekį urano medicininiais tikslais. Kaip vertina Vakarų žiniasklaida, toks kompromisas galėtų išvesti derybų procesą iš aklavietės.

Lieka neaišku, kiek abi pusės yra pasirengusios tokiam kompromisui. Akivaizdu tik viena: ketvirtadienio derybose ant kortos stovi itin daug.

[[ge:lrytas:lrytas:41419127]][[ge:lrytas:lrytas:41388079]][[ge:lrytas:lrytas:41367506]][[ge:lrytas:lrytas:41361375]]

Lemiamas pasiūlymas

Pranešama, kad ketvirtadienį vykstančiose derybose JAV specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris turėtų susitikti su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi.

Teigiama, kad jie aptars Irano pateiktą branduolinį pasiūlymą, kurį JAV tikisi gauti antradienį. Tačiau prieš lemiamą susitikimą abi pusės ėmė griežtinti savo pozicijas.

D. Trumpo reikalauja, kad Iranas savo teritorijoje visiškai atsisakytų sodrinti uraną, kuris yra reikalingas branduolinių ginklų gamybai.

Tuo metu Iranas tvirtina, kad nėra pasirengęs atsisakyti to, ką vadina savo „teise“ gaminti branduolinį kurą.

Nors per praėjusį derybų ratą kompromiso rasti nepavyko, JAV pareikalavo, kad Iranas per kelias dienas pateiktų išsamų rašytinį branduolinio susitarimo pasiūlymą.

A. Araghchi sekmadienį teigė, kad pasiūlymą amerikiečiai gaus iš karto, kai jį patvirtins Irano politinė vadovybė.

„Jei Iranas pateiks pasiūlymo projektą, JAV yra pasirengusios susitikti Ženevoje ir pradėti išsamias derybas, kad įvertintume, ar galime pasiekti branduolinį susitarimą“, – portalui „Axios“ sakė aukšto rango JAV pareigūnas.

Vis labiau ryškėja, kad dėl itin skirtingų pozicijų derybos atsidūrė aklavietėje.

Tai gali pakeisti pastarosiomis dienomis pasirodęs pasiūlymas, kuris apimtų vadinamąjį „simbolinį sodrinimą“, leidžiant Iranui sodrinti uraną tik medicininių tyrimų ir gydymo tikslais.

Toks sprendimas galėtų padėti išeiti iš aklavietės. "The New York Times" pažymi tokio susitarimo abipusę naudą: Iranas galėtų teigti, kad vis dar sodrina uraną, o D. Trumpas – kad šalis uždarė visus objektus, leidžiančius pasigaminti branduolinį ginklą.

Tačiau Iranas turėtų įrodyti, kad ribotas sodrinimas nesudarys sąlygų branduolinio ginklo sukūrimui.

Lieka neaišku, ar Iranas yra pasirengęs sumažinti dabar jau milžinišką, pramoninio masto branduolinę programą, į kurią investavo milijardus dolerių.

Toks ribotas sodrinimas – net ir medicininiais tikslais – taip pat prieštarautų D. Trumpo „nulinio sodrinimo“ pozicijai.

Paskutinis šansas

„Axios“ pažymi, kad ketvirtadienį vyksiančios derybos yra paskutinis šansas pasiekti susitarimą.

D. Trumpo patarėjai teigia, kad šiuo metu daugelis komandos narių – įskaitant S. Witkoffą ir J. Kushnerį – pasisako už paskutinio šanso suteikimą Iranui.

Tačiau, kaip rašo "The New York Times", neatmetama galimybė, kad prezidentas bet kuriuo metu gali pakeisti kursą ir įsakyti smogti.

D. Trumpas trečiadienį susitiko su aukšto rango kariuomenės pareigūnais ir aptarė, ką konkrečiai reikėtų daryti nepavykus deryboms.

Nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, „The New York Times“ skelbia, kad D. Trumpas linksta prie scenarijaus, numatančio pradinius smūgius artimiausiomis dienomis.

Netoli Irano dislokuotos dvi lėktuvnešių grupės bei dešimtys naikintuvų, bombonešių ir degalų papildymo lėktuvų jau laukia tokio įsakymo.

Tai – didžiausia karinė jėga regione nuo pasirengimo invazijai į Iraką prieš beveik 23 metus.

Galimi taikiniai apima Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) būstinę, šalies branduolinius objektus ir balistinių raketų programą. Tokie riboti smūgiai skirtų parodyti Irano vadovybei, kad ji privalo atsisakyti galimybės pasigaminti branduolinį ginklą.

Anksčiau JAV svarstė variantus, kurie apėmė specialiųjų operacijų pajėgų komandų dislokavimą, galinčių surengti reidus ir sunaikinti Irano branduolinius ar raketinius objektus.

Toks planas būtų apėmęs reidus lokacijose, kur yra gaminami branduoliniai ginklai ir sodrinamas uranas. Šie objektai yra giliai po žeme, tad jų negali pasiekti JAV oro pajėgos.

Toks reidas būtų itin pavojingas ir reikalautų, kad specialiųjų operacijų pajėgos liktų vietoje gerokai ilgiau nei Venesueloje. Todėl, po diskusijų su generolais, šie planai buvo atidėti.

Visgi tarp galimų scenarijų - ir platesnio masto konfliktas.

„The New York Times“ skelbia, kad D. Trumpas svarsto vėliau šiais metais surengti didelį karinį puolimą. Tokio puolimo tikslas, pasak dienraščio, būtų nuversti Irano vadovus – įskaitant aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei.

Kai kurie D. Trumpo administracijos pareigūnai abejoja, kad tokį tikslą įmanoma pasiekti vien oro smūgiais.

Tuo tarpu kariuomenės pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl to, kokį poveikį užsitęsęs karas su Iranu – ar net vien pasiruošimas jam – galėtų turėti stipriai apkrautoms šalies pajėgoms.

Saugumo ekspertai perspėja, kad išpuolis prieš Iraną būtų gerokai sudėtingesnis nei sausį vykdyta JAV karinė operacija Venesueloje. Taip pat daugėja abejonių, kad karinis spaudimas privers Irano vadovybę atsisakyti programos, tapusios pasipriešinimo JAV simboliu.

Baiminasi teroro išpuolio

Svarstant karinius smūgius Irane, vis garsiau kalbama apie galimą Irano atsaką.

Iranas – beveik 90 mln. gyventojų turinti valstybė su didžiule kariuomene – yra gerokai labiau pasirengusi ilgesniam konfliktui nei Venesuela, kurioje D. Trumpas sausį surengė karinę intervenciją.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pažymėjo, kad pastarosios derybos „davė vilties teikiančių signalų“, tačiau Iranas yra pasirengęs „bet kokiam galimam scenarijui“.

„The New York Times“ vertina, kad JAV kariniai veiksmai galėtų sukelti nacionalistinį atsaką net tarp gyventojų, trokštančių matyti ajatolos A. Khamenei žiauraus valdymo pabaigą.

Tačiau didžiausią nerimą kelia ne konvencinis kariuomenės atsakas ar gyventojų susivienijimas.

Pradeda aiškėti, kad Iranas galėtų nurodyti savo grupuotėms surengti teroristinius išpuolius prieš JAV taikinius Europoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Pranešama, kad suintensyvėjęs „plepėjimas“ – žvalgybos žargonu vadinami elektroniniai teroristų komunikacijų perėmimai – rodo tam tikrą atakų planavimo ir koordinavimo lygį.

Grėsmių netrūksta. Žvalgybos ir kovos su terorizmu pareigūnai nerimauja, kad Iranas galėtų pasitelkti Jemeno hučius ir atnaujinti išpuolius prieš Vakarų laivybą Raudonojoje jūroje.

Europoje taip pat baiminamasi, kad miegančios „Hezbollah“ ląstelės ar net „Al Qaeda“ galėtų gauti įsakymą pulti amerikiečių bazes ar ambasadas.

Vis dar kelia grėsmę

Nors Irano remiamos smogikų grupuotės – „Hamas“, „Hezbollah“, Jemeno hučiai – per pastaruosius metus buvo smarkiai susilpnintos arba nuverstos, jos vis dar kelia potencialią grėsmę JAV.

„Irano vadovaujama pasaulinė vadinamoji „pasipriešinimo ašis“ smarkiai susilpninta teritorijose, besiribojančiose su Izraeliu, tačiau vis dar gali veikti už šių ribų“, – „The New York Times“ teigė Atlanto tarybos Artimųjų Rytų programų vyresnysis direktorius Williamas F. Wechsleris.

Ekspertas pridūrė, kad šios grupuotės yra pajėgios veikti tokiose šalyse kaip Irakas ir Jemenas.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas teigė, kad vyriausybės analitikai stebi „labai daug“ veiklos ir planavimo, tačiau kol kas neaišku, kas galėtų tapti išpuolio katalizatoriumi.

„Iranas gali veikti per tarpininkus, kad surengtų teroristinius išpuolius, kurie padidintų bet kurios JAV karinės kampanijos kainą“, – „Soufan Center“ vykdomasis direktorius Colinas P. Clarke’as.

Tokios Irano galimybės dar labiau komplikuoja D. Trumpo administracijos planus.

Problema yra ir D. Trumpo planų neaiškumas. Tarp svarstomų scenarijų yra ir pačio A. Khamenei nuvertimas, tad Iranas bet kokį JAV puolimą gali vertinti kaip egzistencinę grėsmę.

Tai reiškia, kad Iranas galėtų eskaluoti konfliktą su JAV ir Izraeliu, įskaitant scenarijus, kurių Teheranas nedrįso imtis po smūgių šalies branduoliniams objektams praėjusią vasarą.

Besiruošiant galimai karinei kampanijai, JAV regione skubiai dislokavo papildomas „Patriot“ baterijas ir kitas priešraketines sistemas.

JAV siekia apsaugoti 30–40 tūkst. regione dislokuotų amerikiečių karių. Tačiau bet koks teroristinis išpuolis greičiausiai būtų nukreiptas prieš mažiau saugomus taikinius.

„Jei JAV karinė kampanija prieš Iraną taps egzistencine grėsme aukščiausiajam lyderiui ir aukščiausiems IRGC vadams, aš visiškai tikėčiausi, kad Teheranas įsakytų vykdyti teroro išpuolius užsienyje, įskaitant Europą“, – apibendrino C. P. Clarke’as.

D. Trumpui svarstant apie smūgius – paskutinis šansas Iranui: atsakas paliestų ir Europą