„Lietuvos ryto“ televizijos „Nauja diena“ laidoje kalbėjęs diplomatas Eitvydas Bajarūnas prisiminė, kokia atmosfera pirmąją plataus masto karo dieną tvyrojo Rusijos sostinėje Maskvoje.

E. Bajarūnas atliko Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje pareigas iki 2022 m. birželio 1 dienos – prieš prasidedant ir vykstant plataus masto karui. Diplomatas pasakojo, kad padėtis buvo įtempta dar prieš lemtingą rytą.

Kaip teigė diplomatas, jau tuo metu buvo daug žvalgybinės informacijos, kad Rusija telkia kariuomenę šalia Ukrainos.

„Bet kai būni Maskvoje – man kaip tik teko dirbti tuo metu, prasidėjus ir jau vykstant karui – to karo taip kaip ir nesijaučia kasdieniame gyvenime“, – pasakojo E. Bajarūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:41448552]]

„Taip, skaitai laikraščių antraštes, žiūri gaunamą informaciją. Tuo metu britai su amerikiečiais buvo pasirengę tokiam savotiškam eksperimentui – pradėjo tiekti tikrai pakankamai daug žvalgybinės informacijos.

Ir būtent, kad pastumti rusus į tokią akistatą, kad jau tikrai žinome, ką jūs darysite, sekame ir drąsiai apie tai kalbame. Deja tai nesuveikė ir nesustabdė rusų. Tai aišku, kad mes kaip ambasada ruošėmės ir buvo įvairūs rengiami planai“, – teigė jis.

Diplomatas prabilo, kad tuo metu buvo svarstoma apie tamsiausią scenarijų: okupantų pajėgos užimą Kyjivą ir Lietuva nutraukia diplomatinius santykius su Rusija.

[[ge:lrytas:lrytas:41451540]][[ge:lrytas:lrytas:41448486]][[ge:lrytas:lrytas:41297101]][[ge:lrytas:lrytas:41444398]]

Būtų tekę evakuotis

Pasak E. Bajarūno, tokio scenarijaus atveju Lietuvos ambasadai būtų tekę evakuotis. „Visa tai buvome aptarę iš anksto ir turėjome parengtus evakuacijos planus“, – sakė jis.

Buvęs ambasadorius Rusijoje pridūrė, kad dar prieš karą paprašė visų ambasados darbuotojų išvykti. Lemtingą rytą jis, kaip ir kasdien, pradėjo paėmęs į rankas telefoną.

„Ir matau – jau viskas. Visi kanalai, „YouTube“ ir kiti rodo vaizdus iš Ukrainos: kariuomenė žengia, siena jau kirsta, apšaudomas Kyjivas.

Šiurpas – milžiniškas. Įsijungiau televiziją, išklausiau ir VladimiroąPutiną, kuris pranešė apie tai, ką jie vadina „specialiąja karine operacija“, apie jos pradžią.

Vaizdas – tikrai šiurpus. Tu esi agresorės valstybės sostinėje. Ir nežinai, ko ji gali imtis: galbūt pradės tam tikrus veiksmus prieš diplomatus. Gal lieps išvykti, sakydami, kad Lietuva ir kitos ES bei NATO šalys juos kritikuoja.

Scenarijų buvo įvairių. Todėl pradėjome nuolat derinti veiksmus su Vilniumi ir svarstyti, kaip mums toliau gyventi. Paprašiau žmonių susilaikyti nuo išėjimo į gatves – kas žino, kokios provokacijos galėjo kilti“, – pasakojo jis.

Diplomatas prisiminė, kad po kelerių metų „Facebook“ platformoje paklausė, ar kas nors turi nuotraukų iš ambasados darbo pirmosiomis karo dienomis.

[[ge:lrytas:lrytas:41451702]]

„Aš mėgstu fiksuoti įvykius telefonu, bet žiūriu – nė vienos nuotraukos nėra. Tai reiškia, kad tuo metu mintys tikrai buvo ne apie fotografavimą.

Išliko tik viena nuotrauka. Po pietų ES ambasadoriai susirinko Europos Sąjungos atstovybėje ir man tiesiog taip širdis virpa. Važiuoju Maskvos gatvėmis ambasadoriaus automobiliu, kuris pagal diplomatinį etiketą, taisykles, yra pažymėtas – su Lietuvos trispalve vėliavėle.

Man tai buvo labai simboliška: važiuoju Maskvos gatvėmis kaip Lietuvos ambasadorius. Tegul rusai mato – aš nesislapstau. Aš čia esu ir būsiu tiek, kiek reikės. Stebiu jus.

Ir vat tokią nuotraukėlę padariau jau išlipdamas iš mašinos ir eidamas į Europos Sąjungos atstovybę, kur kartu su kolegomis pradėjome dalytis informacija – kas ką žino, kokios naujausios žinios. Tokia buvo atmosfera tomis pirmosiomis darbo Maskvoje valandomis“, – pasakojo jis.

Nesuprato V. Putino ketinimų

Kalbėdamas apie laikotarpį prieš vadinamąją „dieną X“, diplomatas priminė, kad viešojoje erdvėje netrūko informacijos apie telkiamą didžiulę Rusijos kariuomenę.

„Rusų tonas buvo agresyvus, ir buvo akivaizdu, kad ta kariuomenė sutelkta ne šiaip sau – ne vien gąsdinimui. Greičiausiai ji bus panaudota, tik nebuvo aišku, kokiu mastu.

2014 metais rusai panaudojo karines jėgas gudriau, sukčiau. Kryme pasirodė vadinamieji „žalieji žmogeliukai“ be skiriamųjų ženklų, o Rytų Ukrainoje – neva Luhansko ir Donecko savanoriai, irgi bandant suteikti karui vidaus konflikto, pilietinio karo statusą.

[[ge:lrytas:lrytas:41451704]]

Todėl mažiausiai tikėjausi, kad Rusija naudos atvirą kovą, kad tankai tiesiog peržengs sieną ir Ukraina bus puolama atvirai. Atrodė, kad tai nėra Rusijos interesas.

Rusams yra žymiai palankiau užmaskuoti tą savo karą, paslėpti, neva čia Donbasas ginasi nuo Ukrainos ir čia (Rusija – red. past) įsiveržė vaduodama gyventojus savo rusakalbius.

Kitaip tu galėjai paslėpti. Aš niekad negalvojau, kad V. Putinas ryšis tokiam atviram karui, kuris tikrai nėra jam palankus“, – teigė diplomatas.

E. Bajarūnas pabrėžė, kad apie 200 tūkst. sutelktų karių tikrai nepakako užpulti 40 mln. gyventojų turinčią Ukrainą, kuri po 2014 metų karo buvo geriau pasirengusi ir turėjo modernios ginkluotės, įskaitant Lietuvos suteiktus „Javelin“ ir „Stinger“.

„Tai jau vis tiek buvo kietas riešutėlis. Bet įvyko tai, kas mažiausiai buvo tikėtina. V. Putinas nusprendė, čia ar jis žvalgybos įtikintas, kad užims (Ukrainą - red. past.) per tas tris dienas, ar čia tie gyventojai palūš po pirmų įsiveržimo valandų ir supras, kad čia neverta priešintis.

Ar tiesiog pagalvos, kad čia bus toks lokalinis pasipriešinimas, kurį bus galima po to užgožti. Užteks užimti Kyjivą, kaip nors nukenksminti V. Zelenskį ir tuo pačiu užvaldyti valdžią. Tai čia nežinau. Čia vėliau istorikai aiškinsis apie V. Putino planus“, – svarstė jis.

Diplomatas priminė, kad būtent JAV vadovybė pirmoji paragino savo piliečius palikti Rusiją.

„Tai čia irgi supranti, kad Amerikos žvalgyba jau turėjo pakankamai daug informacijos, net tokiame lygyje, kad netgi liepė gyventojams (išvykti – red. past.) Visa tai sudėjus, kaip sakiau, kažkas tikrai turėjo vykti“, – prisiminė E. Bajarūnas.

Buvęs ambasadorius Rusijoje prisiminė pirmąją karo dieną: piešė ir tamsiausią scenarijų