Tik užkulisiuose aptarinėti buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno ir prezidento Volodymyro Zelenskio nesutarimai iškilo į viešumą.

Karui įžengus į penktuosius metus dabartinis Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje 52 metų V.Zalužnas interviu „Associated Press“ atskleidė savo versiją apie sprendimus, konfliktus ir epizodus, kurie, jo teigimu, ženklino takoskyrą aukščiausiuose Ukrainos valdžios sluoksniuose.

Po atleidimo iš ginkluotųjų pajėgų vado pareigų 2024 m. ir paskyrimo į diplomatinę atstovybę Londone V.Zalužnas įvardijamas kaip pagrindinis galimas V.Zelenskio varžovas būsimuose prezidento rinkimuose. Šiuo metu būtent jiedu išlieka populiariausi visuomenės apklausose ir galėtų patekti į antrąjį turą.

[[ge:lrytas:lrytas:41485565]]

Įsiveržė atlikti kratos

V.Zalužnas paprastai vengia šnekėti apie savo politines ambicijas aiškindamas tai nenoru silpninti nacionalinę vienybę karo metu.

Vis dėlto pokalbyje su „Associated Press“ generolas pripažino, kad įtampa tarp jo ir prezidento kilo netrukus po Rusijos plataus masto įsiveržimo 2022-ųjų vasarį. Nesutarimai pirmiausia buvo susiję su karine strategija ir šalies gynybos organizavimu.

Pasak V.Zalužno, santykiai pasiekė kritinį tašką 2022 m. rudenį, kai Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atliko kratą jo biure. Generolas šį įvykį vertina kaip bandymą jį spausti ir bauginti, o tai galėjo atskleisti vidinę konkurenciją tuo metu, kai valstybei buvo ypač svarbu išlaikyti vienybę.

[[ge:lrytas:lrytas:41457427]][[ge:lrytas:lrytas:41479301]][[ge:lrytas:lrytas:41462066]]

V.Zalužnas teigė, jog kratos metu paskambino prezidento biuro vadovui Andrijui Jermakui ir perspėjo esąs pasirengęs pasitelkti kariškius vadavietei sostinėje apsaugoti: „Aš kovosiu su jumis ir jau iškviečiau pastiprinimą į Kijevo centrą.“

Taip pat jis susisiekė su tuometiniu SBU vadovu Vasyliu Maliuku. Anot V.Zalužno, jis pareiškė nieko nežinantis apie tai, kas vyksta, ir pažadėjo išsiaiškinti situaciją.

Vėliau paaiškėjo, kad SBU buvo gavusi teismo leidimą atlikti kratą tuo pačiu adresu vykdant tyrimą dėl nusikalstamos grupuotės ir esą ten veikusio striptizo klubo.

Šios įstaigos darbuotojai teigė, kad klubas jau seniai išsikėlęs. V.Zalužnas įsitikinęs, kad orderis buvo tik pretekstas, nes supainioti kariuomenės štabo su kitu objektu neįmanoma. Anot generolo, pareigūnai nepaaiškino, ko ieško, o jis neleido jiems peržiūrėti dokumentų ar kompiuterių.

[[ge:lrytas:lrytas:41480863]]

Žlugo svarbi operacija

Aštriausi nesutarimai kilo dėl 2023 m. Ukrainos kontrpuolimo, kuris nedavė laukto rezultato.

V.Zalužnas dėl šios operacijos žlugimo kaltina V.Zelenskį.

Anot jo, pradinis planas, parengtas kartu su NATO partneriais, numatė pajėgų sutelkimą į vieną kumštį smūgiui Zaporožės kryptimi ir išėjimui prie Azovo jūros – tai būtų leidę perkirsti Rusijos sausumos koridorių į Krymą.

Sėkmei buvo būtina didelė pajėgų koncentracija ir taktinio netikėtumo veiksnys. Bet, anot V.Zalužno, pajėgos buvo išskaidytos plačiame fronte, o tai gerokai sumažino jų smogiamąją galią.

Vakarų gynybos pareigūnai, kalbėję anonimiškai, patvirtino, kad operacija iš tiesų nukrypo nuo pradinės koncepcijos.

Klausymosi įtaisas

2023 m. V.Zalužno darbo kabinete aptiktas klausymosi įrenginys. SBU teigė, jog vadinamoji blakė neveikė – neturėjo galimybės įrašyti ar perduoti informaciją.

[[ge:lrytas:lrytas:41489839]]

Pats generolas patvirtino, kad tame kabinete nebuvo aptariami slapti duomenys.

Ekspertai pažymi, kad tokių įrenginių įrengimas galimas tiktai su teismo sankcija ir jį gali vykdyti SBU arba Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU). Taip pat neatmetama, kad „blakė“ galėjo būti vidaus politinės kovos elementas, o ne Rusijos žvalgybos tarnybų operacijos dalis.

Paklaustas, kaip vertina klausymosi įrenginio aptikimą – kaip spaudimą ar ką nors kita, V.Zalužnas tuomet atsakė: „Niekaip. Kaip karą. Tyrimas parodys, kas tai galėjo būti.“

Rinkimuose būtų intriga

Nepaisant V.Zalužno populiarumo po sėkmių fronte, 2024 m. vasarį V.Zelenskis atleido generolą iš vyriausiojo kariuomenės vado pareigų, o vėliau paskyrė ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. Politikos analitikai tai vertino kaip bandymą sumažinti galimo konkurento įtaką.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad hipotetiniuose rinkimuose V.Zalužnas šiek tiek lenkia dabartinį prezidentą: „Ipsos“ duomenimis, jo palaikymas siekia 23 proc., o V.Zelenskio – 20 proc.

Pasak kitų tyrimų, V.Zelenskis laimėtų pirmąjį turą, tačiau antrajame V.Zalužnas jį pranoktų.

V.Zelenskio populiarumas, anksčiau buvęs labai didelis, tęsiantis karui pamažu sumenko.

[[ge:lrytas:lrytas:41489838]]

Visuomenės pasitikėjimą pakirto korupcijos skandalai, kurie susiję su keliais aukšto rango prezidento aplinkos pareigūnais. Pastaraisiais mėnesiais šalies vadovas atliko personalo pertvarkas siekdamas atkurti savo autoritetą. Posto neteko net nepakeičiamuoju vadintas V.Zelenskio administracijos vadovas A.Jermakas.

Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka mano, kad dalis rinkėjų būtų pasirengę balsuoti ne tik už V.Zalužną, bet ir prieš V.Zelenskį, laikydami jį atsakingu už nesėkmes einant prezidento pareigas.

V.Zalužnas toliau vengia politinių pareiškimų, aiškindamas tai nenoru kurstyti nesantaiką tarp ukrainiečių: „Kol karas nesibaigs arba nebus atšaukta karo padėtis, aš apie tai nekalbu ir šia kryptimi nieko nedarau.“

Trijuose miestuose – teroro aktai

Vakarų Ukrainos didmiestyje Lvove (nuotr.) susprogdinti du užtaisai. Per išpuolį žuvo 23-ejų policijos pareigūnė. 25 žmonės sužeisti, trijų iš jų būklė sunki.

Sekmadienį po vidurnakčio gautas pranešimas apie įsilaužimą į parduotuvę. Ten atskubėjus patruliams įvyko sprogimas, o vėliau, atvykus antrajam ekipažui, nugriaudėjo dar vienas.

[[ge:lrytas:lrytas:41489549]]

Tą pačią dieną pasienio zonoje Lvovo srityje buvo sulaikyta 33 metų moteris iš Rivnės srities. Per pirmąsias apklausas tyrėjams ji prisipažino, kad vykdydama Rusijos žvalgybos agento nurodymus pasigamino savadarbius sprogstamuosius įtaisus su vinimis, varžtais bei veržlėmis viduje ir juos padėjo iš anksto nustatytose vietose.

Kuratoriai iš Rusijos Federalinės saugumo tarnybos esą už tai pažadėjo jai 60 tūkst. grivinų (apie 1200 eurų) atlygį – lėšas moteris planavo panaudoti skoloms padengti ir finansinėms problemoms spręsti. Iš tikrųjų jai buvo pervesti tik pinigai sprogmenų komponentams įsigyti, o likusi suma liko tik pažaduose. Už šį nusikaltimą moteriai gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Ukrainos pareigūnai teroro aktais pripažino dar du išpuolius, įvykdytus pirmadienį: per sprogimą degalinėje Mykolajive sužeisti 7 policininkai, o vienoje Dnipro policijos nuovadų detonavus savadarbiam užtaisui žmonių aukų išvengta: išdužo langai, buvo apgadintas administracinis pastatas.

Parengta pagal BBC ir AP inf.

Užkulisiniai pykčiai iškilo į viešumą: tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno – galios trintis