Šiaurės Korėjoje užsiveržia dar viena kontrolės kilpa – žmonėms vis dažniau yra taikoma mirties bausmė net už užsienio filmų ar serialų žiūrėjimą.

Kim Jong-uno režimas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sugriežtino represijas, paversdamas kasdienį gyvenimą nuolatine baimės būsena.

Diktatūra, vis dar beveik visiškai izoliuota nuo pasaulio, taip pat verčia gyventojus atlikti priverstinius darbus ir dar labiau riboja jų laisves.

JT Žmogaus teisių biuras nurodo, kad per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės Korėjos valdžia nuosekliai stiprino visapusišką piliečių kontrolę.

[[ge:lrytas:lrytas:41375936]]

„Šiandien pasaulyje nėra kitos tokios visuomenės, kuriai būtų taikomi tokie ribojimai, – rašoma ataskaitoje ir priduriama, kad stebėjimas tapo visur esantis, o tai palengvino technologijų pažanga.

JT žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas pareiškė, kad jei tokia situacija tęsis, Šiaurės Korėjos žmonės patirs dar daugiau kančių, žiaurios priespaudos ir baimės, kurią jie jau patiria ilgą laiką.

Nauji žiaurūs įstatymai

Ataskaita, paremta daugiau nei 300 pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos liudijimais, nustatė, kad mirties bausmė yra taikoma vis dažniau.

[[ge:lrytas:lrytas:41239653]][[ge:lrytas:lrytas:41368679]][[ge:lrytas:lrytas:41312331]]

Nuo 2015-ųjų priimti mažiausiai šeši nauji įstatymai, pagal kuriuos galimos egzekucijos.

Vienas iš nusikaltimų, už kurį dabar galima nubausti mirtimi, yra užsienio filmų ar televizijos serialų žiūrėjimas ir dalijimasis jais. Taip Kim Jong-unas stengiasi riboti žmonių galimybes gauti bet kokią informaciją.

Pabėgėliai sakė JT tyrėjams, kad nuo 2020 m. padaugėjo egzekucijų už užsienietiško turinio platinimą.

Egzekucijos dažnai vykdomos viešai: siekiama įbauginti kitus gyventojus ir atgrasyti nuo įstatymų pažeidimo.

[[ge:lrytas:lrytas:41386168]]

2023 m. pabėgusi Kang Gyuri papasakojo, kad trys jos draugai buvo nužudyti po to, kai juos sugavo su Pietų Korėjos vaizdo turiniu. Mergina pati dalyvavo vieno 23 metų korėjiečio teisme, kur buvo skirta mirties bausmė.

„Jį teisė kartu su narkotikų prekeiviais. Šie nusikaltimai dabar vertinami vienodai, – sakė Kang Gyuri. – Pastaraisiais metais žmonės tapo kur kas labiau įbauginti.“

Nuolat tenka badauti

Kai 2011 m. valdžią perėmė Kim Jong-unas, šiaurės korėjiečiai tikėjosi, kad gyvenimas pagerės, nes naujasis lyderis aiškino, jog nebereikės veržtis diržų – maisto pakaks. Jis žadėjo auginti ekonomiką ir kartu stiprinti šalį, toliau plėtodamas branduolinę ginkluotę.

Tačiau nuo 2019 m., kai Kim Jong-unas atmetė bet kokią diplomatiją su Vakarais, sutelkęs dėmesį į ginklų programą, gyvenimo sąlygos ir žmogaus teisių situacija pablogėjo.

Beveik visi apklaustieji sakė, kad neturėjo pakankamai maisto, o valgyti tris kartus per dieną – prabanga.

Daugelis pabėgėlių pasakojo apie didžiulį maisto stygių pandemijos metu – žmonės visoje šalyje mirė iš bado.

[[ge:lrytas:lrytas:41390231]]

Tuo pat metu valdžia dar labiau apribojo neoficialias turgavietes, kuriose šeimos galėjo prekiauti, ir taip sunkino galimybes pragyventi. Be to, pabėgti iš šalies tapo beveik neįmanoma – siena su Kinija buvo sustiprinta, o kariams įsakyta šaudyti į bandančius ją kirsti.

„Pirmosiomis Kim Jong-uno valdymo dienomis turėjome šiek tiek vilties, tačiau ji ilgai netruko, – pasakojo viena jauna moteris, 2018-aisiais pabėgusi iš Šiaurės Korėjos būdama 17 metų. – Vyriausybė pamažu užkirto kelią žmonėms užsidirbti savarankiškai, o pats gyvenimas tapo kasdieniu kankinimu.“

Prievartą taiko ir vaikams

JT ataskaitoje pabrėžiama, kad per pastaruosius 10 metų Šiaurės Korėjos vyriausybė faktiškai visiškai kontroliavo žmones, palikdama juos be galimybės patiems priimti sprendimus – tiek ekonominius, tiek socialinius, tiek politinius.

Prie to prisidėjo patobulėjusios stebėjimo technologijos.

Vienas pabėgėlis sakė, kad šie režimo veiksmų sugriežtinimai buvo skirti užmerkti žmonėms akis ir užkimšti ausis: „Tai kontrolės forma, siekianti panaikinti net menkiausius nepasitenkinimo ar skundų ženklus.“

Šiaurės Korėjoje dabar taip pat taikoma daugiau priverstinio darbo nei prieš dešimtmetį. Žmonės iš neturtingų šeimų verbuojami į vadinamąsias šoko brigadas, kurios atlieka fiziškai sunkius darbus, tokius kaip statybos ar kasyba.

Užverbuotieji tikisi, kad tai pagerins jų socialinę padėtį, tačiau darbas pavojingas – tragiškų atsitikimų būna dažnai. Užuot gerinusi saugumą, valdžia šlovina mirtis, vadindama jas auka Kim Jong-unui.

[[ge:lrytas:lrytas:41390228]]

Pastaraisiais metais į tokias brigadas buvo įtraukti netgi tūkstančiai našlaičių ir gatvės vaikų.

Turi galingų užtarėjų

JT tyrimo komisija 2014 m. pirmą kartą nustatė, kad Šiaurės Korėjos vyriausybė vykdo nusikaltimus žmoniškumui. Tada atskleisti sunkiausi žmogaus teisių pažeidimai šalies politinėse kalinimo stovyklose, kur korėjiečiai gali būti įkalinti visam gyvenimui ir pranykti.

Naujausia ataskaita rodo, kad veikia mažiausiai keturios tokios stovyklos, o paprastose įkalinimo įstaigose žmonės vis dar kankinami ir žiauriai išnaudojami.

Daugelis pabėgėlių sakė matę, kaip kaliniai miršta nuo netinkamo elgesio, persidirbimo ir prastos mitybos. Tiesa, buvo liudijančių apie tam tikrus nedidelius pagerėjimus, įskaitant šiek tiek sumažėjusį smurtą iš prižiūrėtojų pusės.

JT ragina perduoti šią situaciją Tarptautiniam baudžiamajam teismui Hagoje.

Tam reikia, kad JT Saugumo Taryba pateiktų kreipimąsi, bet nuo 2019 metų dvi nuolatinės jos narės – Kinija ir Rusija – blokuoja bandymus įvesti naujas sankcijas Šiaurės Korėjai.

[[ge:lrytas:lrytas:41390225]]

Valdžią numatė perduoti dukteriai

Pietų Korėjos žvalgyba pranešė, kad Kim Jong-uno dukra Kim Ju Ae, kuri gimė 2012 arba 2013 metais, laikoma pripažinta Šiaurės Korėjos diktatoriaus įpėdine. Buvo manoma, kad Kim Jong-unas ir jo žmona Ri Sol Ju 2010 metais susilaukė berniuko, o vėliau – mergaitės. Tačiau užpernai pripažinta, kad nėra jokių ženklų apie sūnaus egzistavimą.

Iki 2022 m. vienintelis patvirtinimas, kad Kim Jong-unas turi dukrą, buvo NBA legendos Denniso Rodmano tvirtinimas, jog 2013-aisiais lankydamasis Šiaurės Korėjoje jis matė mažylę vardu Ju Ae.

Diktatoriaus atžala pagaliau viešai pristatyta pasauliui 2022 metais, kai lydėjo tėvą stebėti tarpžemyninės balistinės raketos paleidimo. Nuo tada Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida vadino mergaitę „mylimu vaiku“ ir „puikiu asmeniu vadovauti“, apibūdindama ją korėjiečių kalbos žodžiu „hyangdo“ – paprastai taip vadinami aukščiausio rango lyderiai ir jų įpėdiniai.

Pernai paauglė pirmą kartą su tėvu oficialiai keliavo į užsienį, kai Kim Jong-unas Pekine susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.

Kim Jong Unas toliau veržia kontrolės kilpą: kartais gyvybę kainuoja net filmas