Nuo bendros Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinės kampanijos prieš Iraną praėjo jau beveik trys savaitės, tačiau konflikto pabaigos vis dar nematyti.

Iranas atsakomaisiais smūgiais toliau atakuoja regiono valstybes ir blokuoja Hormūzo sąsiaurį, taip sukeliant viena didžiausių naftos tiekimo krizių istorijoje, dėl ko naftos kainos pakilo visame pasaulyje.

Tup tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau kartoja vienas kitam prieštaraujančius teiginius dėl karo rezultatų, o savaitgalį jis paprašė pagalbos ir iš NATO sąjungininkių.

Portalo Lrytas kalbintas VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas įvertino, kad greitos karo pabaigos dar nematyti, o D. Trumpas neturi aiškaus strateginio plano.

[[ge:lrytas:lrytas:41714170]]

„Jis iš tikrųjų rodo, kad nėra aiškaus šios operacijos strateginio planavimo ir, apskritai, tai yra viena iš didžiausių problemų šitame kare, galinčių vesti į tokį neužbaigtą, neaiškų, pernelyg ilgai užsitęsusį karą, kuris gali kainuoti smarkiai daugiau, negu įsivaizdavo amerikiečiai“, – pastebėjo ekspertas.

Chaotiški pareiškimai

Karui jau besitęsiant beveik 20 dienų, kyla klausimas, kokioje padetyje atsidūrė D. Trumpas: galbūt jis laimi? o galbūt JAV prezidentas įstrigo dar viename Artimųjų Rytų konflikte?

[[ge:lrytas:lrytas:41696349]][[ge:lrytas:lrytas:41702335]][[ge:lrytas:lrytas:41700524]][[ge:lrytas:lrytas:41704056]]

T. Janeliūnas portalui Lrytas įvertino, kad operacine prasme karas vyksta gana sėkmingai, tačiau strategiškai situacija yra visiškai kitokia.

„Labai sunku vertinti, ar yra laimima, kai nėra aišku, koks tikslas yra ir kuo tą pergalę matuotume. Operacine prasme, taip, operacija vyksta tikrai ganėtinai sėkmingai. Sunaikinimo mastas tiek Irano vadovybės, tiek turbūt pagrindinių karinių priemonių yra tikrai didelis.

Karinis Izraelio ir JAV pranašumas yra neabejotinas. Tai šiuo požiūriu, galbūt ir galima būtų laikyti operaciją pakankamai sėkminga. Tačiau tikrai nėra taip, kad karą būtų galima užbaigti jau dabar ir nėra aišku, kada norėtų jį užbaigti D. Trumpas.

O pasekmės, kurias matome visų pirma ekonomikoje ir regiono šalių energetinėje infrastruktūroje, tų pasekmių, atrodo, amerikiečiai kažkaip tai nesugebėjo numatyti ir dabar gana karštligiškai ieško būdų, kaip sumažinti poveikį globaliai ekonomikai, naftos kainoms, apskritai galimybei atstatyti dujų ir naftos tiekimą.

Ir va šita pusė rodo, kad karas vyksta ne visai sėkmingai arba bent jau ne visai taip, kaip pirmosiomis dienomis įsivaizdavo D. Trumpas“, – dėstė profesorius.

T. Janeliūnas pastebėjo, kad D. Trumpas išsakė daugybę chaotiškų pareiškimų – įskaitant kvietimą sąjungininkams prisijungti prie kampanijos, kurį kitą dieną prezidentas atsiėmė.

„Tai kažkokie grasinimai, tai atsiprašymai už Irano energetikos pagrindinių objektų naikinimą, arba bent jau, sakykim, tų sankcijų Irano naftai nuėmimas.

Jis iš tikrųjų rodo, kad nėra aiškaus šios operacijos strateginio planavimo ir, apskritai, tai yra viena iš didžiausių problemų šitame kare, galinčių vesti į tokį neužbaigtą, neaiškų, pernelyg ilgai užsitęsusį karą, kuris gali kainuoti smarkiai daugiau, negu įsivaizdavo amerikiečiai“, – dėstė ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:41725147]]

Didelis pavojus

Savo politinės karjeros metu D. Trumpas ne kartą kritikavo vadinamuosius „amžinuosius karus“ (forever wars – angl.) – JAV karines kampanijas Afganistane ir Irake, kurios užtruko dešimtis metų, kainavo labai daug, destabilizavo regioną ir neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Nors karas su Iranu tokiu karu virsti neturėjo, dabar kyla rizika, kad jis gali užsitęsti gerokai ilgiau, nei planavo D. Trumpas.

Dabar bene pagrindinių diskusijų objektu virto Hormūzo sąsiauris – svarbus vandens kelias tarp Irano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Irano – kuriame Iranas puola tanklaivius atsakydamas į smūgius savo šalyje.

Kai kurie analitikai svarsto, kad pasibaigus karui sąsiauris, kuriuo gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos, galėtų pilnai neatsiverti prekybai. Tuomet jo saugumą turėtų užtikrinti JAV arba kitos valstybės.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį pareiškė, kad neplanuoja tartis dėl paliaubų, tačiau karas turi baigtis taip, kad Irano „priešai niekada nepagalvotų pakartoti tokias atakas“.

T. Janeliūno manymu, yra didelė rizika, kad JAV dalyvavimas Artimuosius Rytus apgaubusiame kare gali užsitęsti gerokai labiau, nei nori amerikiečiai. Tarp variantų – ir galima eskalacija.

„The Washinton Post“ skelbia, kad Pentagonas kreipėsi į Baltuosius rūmus su prašymu patvirtinti kreipimąsi į JAV Kongresą dėl daugiau nei 200 mlrd. dolerių skyrimo karui su Iranu finansuoti.

[[ge:lrytas:lrytas:41725510]]

Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad šiuo metu vyksta pasirengimas galimiems tolesniems veiksmams prieš Iraną, įskaitant galimybę į regioną nusiųsti tūkstančius JAV karių.

Šaltinių teigimu, šie variantai apima saugaus naftos tanklaivių praplaukimo per Hormūzo sąsiaurį užtikrinimą, kuris bus įgyvendintas daugiausia pasitelkiant karines oro ir jūrų pajėgas.

Tačiau sąsiaurio saugumo užtikrinimas taip pat gali reikšti JAV kariuomenės dislokavimą Irano pakrantėje.

D. Trumpo komandoje buvo svarstomi variantai dislokuoti sausumos pajėgas Hargo saloje, iš kurios eksportuojama 90 proc. Irano naftos.

Kaip teigia JAV pareigūnas, tokia operacija būtų labai rizikinga, nes Iranas, pasitelkdamas raketas ir dronus, turi galimybę smogti salai.

Šaltiniai nemano, kad sausumos pajėgų dislokavimas kur nors Irane yra neišvengiamas, o Baltieji rūmai informavo, kad sprendimas dar nepriimtas, tačiau D. Trumpas „išmintingai palieka sau visas galimybes“.

„Ir jeigu, kaip matom dabar, atrodo, gali būti toks pasiruošimas pereiti į sausumos karo fazę, tai yra siekiant užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumą, gali būti vedamos kažkokios pajėgos į šito sąsiaurio pakrantes Irano teritorijoje.

Tai tada tas karas iš tikrųjų gali gerokai, prasitęsti, gerokai užstrigti, nes teritorijos kontrolė jau yra žymiai sudėtingesnis karo etapas.

[[ge:lrytas:lrytas:41725168]]

Ir čia Iranas gali turėti priemonių padaryti tikrai nemažai žalos amerikiečiams. Nepaisant to, kad, be abejo, amerikiečiai turi tą karinį pranašumą, bet sausumos kare jau nuostolių mastas gali, ir ypatingai gyvybių prasme, nuostolių mastas gali išaugti labai staigiai“, – dėstė T. Janeliūnas.

Nesupranta, ko prašo

Savaitgalį ieškodamas išeities D. Trumpas pareiškė pareiškė besitikintis, kad sąjungininkės JAV padės atverti Hormūzo sąsiaurį.

Tačiau NATO sąjungininkai tam neparodė entuziazmo, bet vėliau kelios valstybės - Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Japonija ir Jungtinė Karalystė išreiškė paramą užtikrinant saugų laivybos eismą per Hormūzo sąsiaurį.

Kiek anksčiau D. Trumpas pagrasino, kad NATO gali kilti pavojus, jei šis nesiims veiksmų strateginiam vandens keliui atblokuoti.

Vėliau D. Trumpas pakeitė savo nuomonę ir pareiškė, kad sąjungininkių veiksmai jo nestebina, o pagalbos JAV niekada ir nereikėjo.

T. Janeliūnas įvertino, kad net ir patys JAV sąjungininkai nesupranta, ko iš jų nori D. Trumpas.

„Karo pradžia buvo tokia, kad atrodė, jog tikrai užtenka tik pačių amerikiečių ir Izraelio smūgių ir čia viskas tuoj turėtų baigtis. Kadangi nebuvo planuojama užtęsti šito karo, matyt, nebuvo ir jokių prašymų iš anksto paruošti kažkokios papildomos paramos paketus iš europiečių.

[[ge:lrytas:lrytas:41725161]]

Tai natūralu, kad ir europiečiai negali pasiduoti tokiam chaotiškam planavimui, ir nėra turbūt įprasta ten staigiai per naktį sugalvoti ir pasiųsti ar karo laivus, ar kažką tokio.

Tam reikia nemažo pasirengimo iš anksto. Jeigu Izraelis ir amerikiečiai galėjo tokiai operacijai ruoštis prieš savaites ar mėnesius, tai Europa to nedarė. Tai labai sudėtinga būtų tikėtis, kad jie gali be pasiruošimo įsitraukti į šitą karą“, – teigė jis.

Politiškai, anot profesoriaus, D. Trumpas nori pritarimo ir palaikymo savo veiksmams, taip pat siekia pasidalinti karo sąnaudomis.

„Tai yra, kad ir amerikiečiai galėtų jaustis galbūt užtikrinčiau ir ne vieninteliai, kurie, sakykim, apmoka šito karo kaštus“, – dėstė jis.

Tiksinti bomba

Tačiau D. Trumpas susiduria su dar viena problema: tiksinčia bomba vidaus politikoje. Kritiškų balsų operacijoms Irane iš opozicijos buvo galima girdėti nuo pirmųjų karo dienų, tačiau dabar nesutarimai pasirodė ir pačioje administracijoje.

Protestuodamas prieš karą antradienį atsistatydino JAV Nacionalinio kovos su terorizmu centro direktorius Josephas Kentas.

Pareigūnas socialiniame tinkle teigė, kad Iranas „nekėlė jokios tiesioginės grėsmės mūsų šaliai, ir yra akivaizdu, kad šį karą pradėjome dėl Izraelio ir jo galingo lobisto Amerikoje spaudimo“.

[[ge:lrytas:lrytas:41725139]]

Visuomenės palaikymas veiksmams – ypač kylant naftos ir kuro kainoms – taip pat krenta. Naujausia „YouGov“ apklausa parodė, kad D. Trumpo karą palaiko tik 33 proc. amerikiečių, o 56 proc. jam prieštarauja.

Kitos apklausos rodo, kad amerikiečiai kare prieš Iraną nemato prasmės ir jaučiasi mažiau saugūs. Tai yra problema D. Trumpui, nes jis visą laiką pasisakė už ilgų ir beprasmių karų vengimą.

Lapkritį įvyks svarbus vidurio kadencijos rinkimai, kurių metu, remiantis apklausomis, respublikonai gali prarasti daugumą bent vienuose iš dviejų Kongreso rūmų.

T. Janeliūnas įvertino, kad D. Trumpas karo tęsti negali ilgai, ypač jei jo fone naftos kainos laikysis aukštai.

„Ir tai gali būti labai skaudi jo klaida, apsiskaičiavimas. Amerikiečiams tas karas tikrai nebuvo reikalingas ir dar prieš karo veiksmus neįtikino, kad jo reikia, nes nebuvo jokių tokios neišvengiamos grėsmės požymių, kad Iranas štai tuoj tuoj gali kažką padaryti blogo amerikiečiams.

Jo branduolinė programa buvo gerokai apdaužyta ir turbūt iki jos atgaivinimo dar buvo likę metai, daugiau ir taip toliau. Derybos vyko.

Tai tas sprendimas būtinai eiti į karinius veiksmus tikrai net ir amerikiečiams neatrodė įtikinamas. O kada yra pasekmės, ypač per kuro kainas, tai juo labiau amerikiečiams vis sunkiau suprasti, ką ten daro JAV.

Jeigu pradės žūti amerikiečių kariai, tas nepasitenkinimas gali dar labiau stiprėti. Ir čia, žinoma, D. Trumpui tikrai gali tekti vynioti meškeres ir sakyti, kad jie neva pasiekė tuos tikslus ir jau dabar tvarkykitės patys su pasekmėmis“, – dėstė profesorius.

[[ge:lrytas:lrytas:41725141]]

T. Janeliūnas pridūrė, kad tokiu atveju išvalyti Hormūzo sąsiaurį ir priimti tolesnius Irano smūgius turėtų regiono šalys ir Izraelis.

„Kas, be abejo, būtų suprasta kaip amerikiečių savotiška išdavystė, tai yra įtraukimas į karą, ypač Persijos įlankos šalių, kurios irgi nenorėjo visiškai to, tapo aukomis, sugeriančiomis Iranos smūgius.

Amerikiečiai visa tai išprovokavo ir dabar juos palieka taip likimo valiai. Tai aš manau, kad JAV patikimumui toks pasitraukimas būtų didžiulis smūgis“, – dėstė profesorius.

Ekspertas įvertino, kad toks pasitraukimas taip pat būtų didžiulus smūgis pačio D. Trumpo autoritetui ir regiono stabilumui.

„Tai šitoj vietoj aš nematau teigiamų išėjimo variantų ar kelių, o atlikti iki galo darbą visiškai užtikrinant, kad Iranas nebekeltų jokios grėsmės, tam reikia, matyt, dar labai daug laiko ir čia greitos pabaigos dar nesimato“, – apibendrino ekspertas.

Portalas Lrytas primena, kad vasario 28 dieną Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“. Iranui smogė ir JAV.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Eismas Hormūzo sąsiauryje beveik sustojo po Irano atsako į Izraelio ir JAV atakas. Paprastai per siaurą vandens kelią kasdien praplaukia maždaug penktadalis viso pasaulio naftos krovinių.

D. Trumpas įklimpo: įvardijo didelę riziką Irane ir tiksinčią bombą (5)