Dabartinio karo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Irano ištakos slypi dar prieš beveik 50 metų, mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

Portalo Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ kalbėjęs E. Račius paaiškino, kad įtampos kilo dar prieš 1979-ųjų Irano revoliuciją, kuri tik uždegė jau susikaupusį pyktį.

„Mes turėjome labai specifinę situaciją, kaip žinome, kai 1979 metų lapkritį iraniečiai, galima sakyti, paėmė įkaitais Jungtinių Valstijų piliečius, tarp jų ir karininkus bei diplomatus, ir dalį jų laikė įkaitais 444 dienas“, – priminė jis.

Artimųjų Rytų ekspertas pastebėjo, kad iki šiol karo veiksmų tarp JAV ir Irano nebuvo daug – bene vienintelė išimtis buvo smūgiai branduoliniams objektams praėjusią vasarą.

[[ge:lrytas:lrytas:41711249]]

O tikrasis karas prasidėjo dabar. „Vis dėlto reikėtų sakyti, kad mes kalbame apie tikrą, realų karą, kuris ir prasidėjo dabar“, – dėstė E. Račius.

Kokios buvo įtampos ištakos?

Kyla klausimas: kokios yra realios karo, kuris prasidėjo vasario pabaigoje, ištakos? E. Račius įtampos pradžią mato dar aštuntajame dešimtmetyje.

[[ge:lrytas:lrytas:41564277]][[ge:lrytas:lrytas:41688388]][[ge:lrytas:lrytas:41725133]]

„Mes turime suprasti, kad 1978–1979 revoliucija vyko Šaltojo karo metu. Ir iš vienos pusės turbūt daugelis sakys: „Tai buvo kapitalistinis, laisvasis pasaulis ir komunistinis, supraskime, nelaisvasis.“

Bet nebuvo vien tik binarinė opozicija. Gal ji buvo ryškiausia tarp Jungtinių Valstijų ir Tarybų Sąjungos, NATO ir Varšuvos sutarties šalių bloko.

Bet tų ideologinių alternatyvų <...> buvo visokių kitokių. Tarkime, Libijoje nuo 1969 metų valdęs Muammaras Gaddafis turėjo savo versiją, kaip reikia tvarkyti visuomenę ir kokie santykiai su išore turėtų būti“, – paaiškino jis.

Ekspertas teigė, kad tuo laikotarpiu atsirado kitokia opozicijos atmaina. Tai – antikolonijinis ir antiimperialistinis judėjimas, kurį sudarė įvairios grupės nuo kraštutinės kairės iki religinių fanatikų.

„Tai taip, kad šiuo atveju, kas nutinka Irane, yra ilgai brendusi neapykanta JAV dėl to, kad, kaip dauguma iraniečių manė, tas represyvus šacho režimas realiai yra nesavarankiškas, o yra marionetinis, kad jį valdo CŽV.

Tiems, kam yra tekę būti Irane, Teherane, galbūt yra matę, kokio dydžio Jungtinių Valstijų ambasada buvo – tai yra neįtikėtina. Tai tikrai ne keliems diplomatams buvo skirta.

Ir iraniečiai vėliau atrado kambarius, kur buvo renkama informacija, daugybė (informacijos – red. past.). Tai taip, kad Jungtinės Valstijos buvo labai aktyvus dalyvis“, – aiškino jis.

Ekspertas pastebėjo, kad šacho nuvertimas vietiniams gyventojams simboliškai reiškė išsivadavimą iš imperializmo, kurio vedlys iraniečių akimis didžiąja dalimi buvo JAV.

[[ge:lrytas:lrytas:41740637]]

„Visiškai natūralu, kad ta nemeilė amerikiečiams tiek instituciniame valstybės lygmenyje, tiek piliečių, jau buvo subrendusi, atėjusi, buvo institucionalizuota, aišku, po revoliucijos ir toliau nuolat save reprodukuodavo, atėjus kokiam naujam prezidentui“, – kalbėjo jis.

„Taip, kad visuomenė gyveno per visus tuos dešimtmečius toje būsenoje – kas yra gėris, kas yra blogis – tai buvo labai apversta. Jungtinės Valstijos – blogis, nes nori sužlugdyti Iraną, žmones, kad jie būtų nelaimingi, nesėkmingi ir taip toliau“, – pridūrė ekspertas.

E. Račiaus manymu, neapykanta amerikiečiams brendo dar iki revoliucijos, o 1979-aisiais iraniečiai jau buvo paveikti paprastos žinutės: JAV valdo iraniečius ir jie nėra suverenūs.

Kodėl JAV buvo Irane?

E. Račius pastebėjo, kad patį JAV buvimą Irane paskatino Šaltasis karas ir kova prieš Sovietų Sąjungą.

„Tarybų Sąjunga, kuri, kaip mes žinome, per Antrąjį pasaulinį karą buvo okupavusi dalį Irano, truputį buvo užmiršusi išeiti, o išeidama, kaip mes žinome, sukūrė tokią kvazivalstybėlę vakarinėje Irano dalyje – Ahmadinežado komunistinę respubliką.

Tai Jungtinės Valstijos turėjo interesą turėti ne tik NATO, bet ir tokią organizaciją, kuri pietiniame flange apgintų tą įsivaizduojamą laisvąjį pasaulį. Tai mes čia kalbame apie Iraką savo laiku.

Deja, kaip žinome, tai irgi nepavyko Jungtinėms Valstijoms. Pradėkime nuo to, kad 1958 metais, kai baigėsi monarchija Irake, Irakas pasirinko tokią socialistinę kryptį link tos pačios Tarybų Sąjungos.

[[ge:lrytas:lrytas:41740646]]

Tai Iranas buvo ta vieta, kuri, jei ne visiškai tiesiogiai, bet toje konsteliacijoje, kokia buvo Šaltojo karo metu, buvo atsparos taškas, kuris buvo labai svarbus. Lygiai kaip ir Saudo Arabija – kad tiesiog kaip įmanoma mažiau komunizmo, Tarybų Sąjungos būtų tame regione“, – paaiškino jis.

Artimųjų Rytų ekspertas taip pat pastebėjo, kad JAV buvimą regione didžiąja dalimi nulėmė ir geografinė padėtis: Iranas turėjo didelę sieną su Sovietų Sąjunga. Todėl Vašingtonas matė būtinybę ten turėti draugišką režimą.

„Aišku, turbūt nafta visą laiką buvo svarbi, nes ypač po 1973–1974 metų naftos krizės, 1973 metų Artimųjų Rytų karo, Jungtinės Valstijos suprato, kad jos yra labai pažeidžiamos ir reikia turėti ten draugiškus režimus“, – paaiškino E. Račius.

Ekspertas įvertino, kad JAV siekė turėti sau draugišką Irano režimą, užtikrinant, kad jis nepereis į Sovietų Sąjungos pusę ir Hormūzo sąsiauriu tekėtų nafta.

„Tai čia buvo daugybiniai interesai, kurie sukrito į vieną krūvą, ir Jungtinėms Valstijoms reikėjo tos ambasados su tiek žmonių, kad jie galėtų užtikrinti, jog Irano režimas lieka draugiškas.

Pamatėme, kad, aš nesakysiu, kad eilinį kartą, bet, kaip ir daugybę kartų, amerikiečių analitikai labai apsiskaičiavo, nes nesuvokė tos neapykantos, kokia buvo užsiauginusi Irane revoliucijai ateinant“, – aiškino E. Račius.

Įvardijo karo Irane ištakas: JAV apsiskaičiavo gerokai anksčiau