Įvardijo D. Trumpo kalbos akcentus: pasigedo vieno dalyko

Geriausiu eterio laiku transliuotame kreipimesi ypač pasigesta D. Trumpo vis kartojamų teiginių apie vykstančias derybas su Iranu. Savo rankose beprecedentes galias vienam spręsti karo eigą sukaupęs JAV prezidentas šįkart tiesiogiai neįžeidinėjo NATO sąjungininkių ir neminėjo planų dislokuoti sausumos pajėgas, kad ir siekiant perimti Irano sukauptą prisodrintą uraną. Tačiau galutinės karo pabaigos datos D. Trumpas irgi nenurodė.

Karas Artimuosiuose Rytuose sparčiai tampa jo antrosios kadencijos darbotvarkės simboliu, o šis kreipimasis, pasak AP, buvo logiška dienos, per kurią D. Trumpas atvirai demonstravo savo sukauptas prezidentines galia, kulminacija.

D. Trumpas dieną pradėjo pasirodymu JAV Aukščiausiojo Teismo posėdyje, ko iki tol nebuvo padaręs joks prezidento pareigas einantis asmuo. AP tai vadina stulbinamu vykdomosios valdžios kišimusi į teisminės valdžios darbą. O dieną baigė savo pirmąja kalba iš Baltųjų rūmų apie karą, kurį pradėjo savo nuožiūra, visiškai nepaisydamas įstatymuose Kongresui numatyto vaidmens šiuo klausimu.

Naktį, kai daugelis amerikiečių žvelgė į dangų, stebėdami į Mėnulį grįžtančios NASA misijos „Artemis II“ astronautų pakilimą į kosmosą, D. Trumpas šį istorinį įvykį trumpai paminėjo, bet iškart vėl atsuko prožektorių šviesas į save patį– ir į karą su Iranu, kuriame jau žuvo mažiausiai 13 JAV karių ir kurio pabaigos anaiptol nematyti.

„Amerika, kaip ir per penkerius mano prezidentavimo metus, laimi – ir dabar laimi labiau, nei bet kada anksčiau“, – kalbėjo D. Trumpas.

„Mes užbaigsime šį darbą ir tai padarysime labai greitai“, – tikino jis.

JAV prezidentas teigė norintis „aptarti, kodėl operacija „Epic Fury“ yra būtina Amerikos ir laisvojo pasaulio saugumui užtikrinti“.

Jis siekė parodyti, kad vienas iš trečiadienio kreipimosi tikslų buvo išsklaidyti sumaištį, kuri niekaip neatslūgo jo administracijai minint vis kitas priežastis karui pradėti.

Tačiau per beveik 20 minučių D. Trumpas jokių naujų paaiškinimų nepateikė, pabrėžia AP.

Jis tvirtino, kad Iranui negali būti leista turėti branduolinio ginklo, vadindamas tokią perspektyvą „netoleruotina grėsme“, taip pat tikino, kad Islamo Respublika kuria milžinišką balistinių raketų arsenalą, esą keliantį grėsmę Amerikos teritorijai.

Nors D. Trumpas teigė, kad Irano balistinių raketų pajėgumai buvo smarkiai sumažinti, jis nepaaiškino, kaip operacija atgrasė Irano branduolines ambicijas. AP primena, kad JAV prezidentas ir jo administracija anksčiau tvirtino, jog Irano branduolinę programą Amerika ir Izraelis „sunaikino“ per bombardavimus pernai vasarą.

Nors apie grėsmes iš Irano D. Trumpas kalbėjo kaip iš esmės pašalintas, šio teiginio jis niekaip nepagrindė, ypač turint galvoje tai, kad Islamo Respublikoje tebėra daug tarpusavyje dėl galios grupių.

Teheranas ilgą laiką tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taiki. Visgi Iranas sodrino uraną iki 60 proc. grynumo, kurį pasiekus lieka nedidelis techninis žingsnis iki ginklui tinkamo lygio.

Prieš vasario 28 d. prasidedant karui, Iranas, JAV žvalgybos agentūrų vertinimu, branduolinių ginklų kūrimo programos dar nebuvo pradėjęs, tačiau „vykdė veiklą, kuri suteikia jam geresnes galimybes pagaminti branduolinį užtaisą, jei nuspręstų tai daryti“.

Į Artimuosius Rytus vyksta tūkstančiai papildomų JAV karių. Sąjungininkės Persijos įlankoje ragina D. Trumpą užbaigti pradėtą darbą, teigdamos, kad Teheranas dar nėra pakankamai susilpnintas.

Ir vis dėlto prieš keletą dienų D. Trumpas prognozavo, kad JAV užbaigs operaciją „galbūt per dvi savaites“, o trečiadienį teigė, kad JAV „artimiausias dvi ar tris savaites“ smūgiuos Iranui „itin smarkiai“. Po šių jo žodžių šoktelėjo naftos kainos.

JAV prezidentas tikino, kad „pagrindiniai strateginiai tikslai greitai bus pasiekti“, o apie jokius pasirengimus JAV kariuomenės sausumos invazijai neužsiminė. Žiniasklaidoje šią savaitę daug dėmesio sulaukė pranešimai, kad tokia sausumos operacija gali būti siekiama perimti Irano prisodrintą uraną arba padėti užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, kurį Teheranui uždarius smarkiai išaugo energijos kainos.

Iš tikrųjų, anot jo, Iranui gali būtų sunku patekti į pernai subombarduotus branduolinius objektus, kuriuos JAV dar ir akylai stebi per palydovus.

„Jei pamatysime, kad jie imasi kokių nors, kad ir menkiausių veiksmų šia linkme, mes jiems labai stipriai smogsime raketomis“, – kalbėjo D. Trumpas.

JAV prezidentui sparčiai artėja 60 dienų riba, iki kurios pagal Karo galių įstatymą jis privalo kreiptis į Kongresą dėl leidimo tęsti bet kokią karinę operaciją, priduria AP.

Jokių diplomatinių pastangų siekiant paliaubų D. Trumpas savo kreipimesi neaptarė, ir, panašu, leido suprasti, kad karas baigsis tada, kai JAV baigs bombarduoti savo pageidaujamus taikinius. Po kelias dienas D. Trumpo atkakliai kartotų tvirtinimų, esą vyksta konstruktyvios derybos su Iranu, šio nutylėjimo nebuvo įmanoma nepastebėti, pabrėžia AP. Iranas bet kokių derybų faktą nuosekliai neigė.

Pradėjęs savaitę NATO sąjungininkių ir kitų JAV partnerių išplūdimu dėl atsiribojimo nuo karo Artimuosiuose Rytuose, taip pat pakartojęs kelis tiesioginius grasinimus pasitraukti iš NATO, D. Trumpas savo kreipimesi šįkart buvo sau nebūdingai santūrus.

JAV prezidentas visiškai neminėjo NATO ir tepasakė, kad nuo naftos tranzito Hormuzo sąsiauriu labiausiai priklausomos šalys karui pasibaigus turės pačios imtis iniciatyvos saugoti šį svarbų vandens kelią.

„Tos pasaulio šalys, kurios gauna naftą per Hormuzo sąsiaurį, privalo juo pasirūpinti. Jos privalo jį branginti. Jos privalo jį užimti ir branginti“, – kalbėjo D. Trumpas.

 

Pasak jo, tos šalys turėtų „sukaupti šiek tiek pavėluoto drąsos“, tačiau konkrečių sąjungininkių, priešingai nei anksčiau, jis neįvardijo.

„Vykite į sąsiaurį ir tiesiog jį perimkite. Sunkiausia dalis jau padaryta, tad tai turėtų būti lengva“, – tikino JAV prezidentas.

Su šūkiu „Pirmiausia – Amerika“ kandidatavusiam ir šalies į nesibaigiančius karus neįtraukti žadėjusiam D. Trumpui dar reikės ieškoti būdų numalšinti savo rėmėjų politinį nepasitenkinimą dėl karo su Iranu.

Šįkart JAV prezidentas aiškiau nei bet kada iki tol pripažino daugelio amerikiečių jaučiamą nerimą dėl augančių benzino kainų, ramindamas, kad šis padidėjimas tėra trumpalaikis.

Tačiau D. Trumpas čia pat ėmė tvirtinti, esą JAV tapo „karščiausia šalimi pasaulyje“, o amerikiečiai gauna naudos iš jo pernai pasirašyto „didelio ir gražaus įstatymo“.

AP pabrėžia, kad iš tiesų, JAV ekonomika išgyvena nestabilumo laikotarpį, finansų rinkos drastiškai svyruoja po įvairių D. Trumpo pareiškimų apie karą (be kita ko ir padarytus kreipimosi metu), o amerikiečiai susiduria su ekonominiais sunkumais dėl kylančių kainų degalinėse brangstant pragyvenimui.

Užuot pasiūlęs kokias nors naujas priemones ekonominėms problemoms spręsti, D. Trumpas stengėsi įtikinti Amerikos žmones, kad karas yra kaina, kurią reikia sumokėti vardan puikesnės ateities.

Jis prisiminė ilgus karus Korėjoje ir Vietname ir pažadėjo, kad dėl šio karo Amerikai bus geriau.

„Tai – tikra investicija į jūsų vaikų ir anūkų ateitį“, – tikino JAV prezidentas.