Didėjant sankcijų spaudimui Rusijos ekonomikai, su Kremliumi susiję verslininkai pradėjo milijardinius ieškinius pagal dar Šaltojo karo laikais sudarytas sutartis. Pasak ekspertų, taip atveriamas naujas frontas prieš Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkes.

Štai Ukrainoje gimęs Rusijos finansininkas Michailas Fridmanas yra pateikęs net penkis ieškinius ir siekia 16 mlrd. eurų kompensacijos dėl Liuksemburgo sprendimo įšaldyti jo turtą. Jo kartu su Piotru Avenu valdoma bendrovė taip pat reikalauja apie 0,85 mlrd. eurų dėl „Alfa-Bank“, dabar veikiančio kaip „Sense Bank“, nacionalizavimo Ukrainoje.

Didelės Rusijos įmonės, tokios kaip „Gazprom“, „Tatneft“ ir „Rusal“, taip pat inicijuoja panašius procesus. Šie ieškiniai yra dalis augančios bylų bangos, ginčijančios sankcijas po plataus masto Rusijos invazijos.

Per pastaruosius metus tokių bylų skaičius smarkiai išaugo – vien pernai užregistruota 13 naujų tokio tipo bylų. Iki 2025 metų buvo žinoma 11 bylų, tiesiogiai ginčijančių Ukrainos, Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Kanados sankcijas.

[[ge:lrytas:lrytas:41912537]]

Viešai atskleistų devynių bylų vertė siekia apie 40,8 mlrd. eurų. Tikrasis mastas, manoma, yra dar didesnis.

Šios investicijų sutartys nebuvo kurtos atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus. Dėl to su Kremliumi susiję asmenys gali jomis naudotis, siekdami ginčyti sankcijas ir reikalauti didžiulių kompensacijų.

Mechanizmas

Nuo 9-ojo dešimtmečio daugelyje dvišalių investicijų sutarčių įtrauktas investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmas (ISDS). Jis leidžia investuotojams kreiptis į privačius arbitražo teismus, apeinant nacionalines teismų sistemas, nurodo „Kyiv Independent“.

[[ge:lrytas:lrytas:41901831]][[ge:lrytas:lrytas:41910051]][[ge:lrytas:lrytas:41958423]][[ge:lrytas:lrytas:41913330]]

Dar perestroikos laikotarpiu Sovietų Sąjunga sudarė tokias sutartis su Europos valstybėmis, pirmiausia su Suomija 1989 metais. Kritikai teigia, kad šie procesai yra nepakankamai skaidrūs ir ypač brangūs.

Vienos bylos gynyba vidutiniškai kainuoja apie 4,5 mln. eurų. Tai reikšminga našta valstybei, kuri didžiąją dalį išteklių skiria gynybai nuo Rusijos okupantų.

Nepaisant to, Ukraina susiduria su papildomais apribojimais. Nors ji nutraukė investicijų sutartį su Rusija, vadinamoji „saulėlydžio“ nuostata dar dešimtmetį saugo jau egzistuojančias investicijas.

Tuo metu galioja dar 24 sutartys su kitomis Europos valstybėmis, leidžiančios teikti ieškinius dėl tose šalyse esančio turto. Tai sudaro sąlygas tolesniam teisiniam spaudimui.

[[ge:lrytas:lrytas:41967612]]

Lietuva atliko namų darbus

Europos Sąjunga taip pat išlieka pažeidžiama, nes dar turi 16 tokių investicijų sutarčių su Rusija. Dar neseniai Lietuva tapo pirma ir vienintelė nare denonsavusią tokią sutartį tiek su Maskva, tiek su Minsku.

Tai, 2024 m. spalį, prieš pat rinkimus, nusprendė padaryti išeinantis Seimas. Balsavimu parlamente iš viso denonsuotos 3 Lietuvos Respublikos sutartys su Rusija ir Baltarusija.

Tiesa, to padaryti tyliai ir vieningai nepavyko. Pradžioje kilo konfliktas tarp konservatorių ir prezidentūros, kadangi valdančiųjų teigimu, toks sprendimas galėjo būti priimtas dar pavasarį.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda dekretus seimui pasirašė tik rugsėjį, o dar prieš tai konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašant išviešinti kai kurias Seimo laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvadas.

Pastarosiose buvo konstatuoja, jog G. Nausėda buvo pažeidžiamas dėl jo ir šalies vadovo buvusių patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.

Šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė tokius kaltinimus vadino „bandymais įkasti prezidentui į kulną“. A. Skaisgirytė tvirtino – šalies vadovui dėl sutarčių denonsavimo su Baltarusija nedaro spaudimo jokie baltarusiško verslo atstovai.

[[ge:lrytas:lrytas:41968707]]

Kritikavo kitus

Prieš du mėnesius surengtoje diskusijoje apie įšaldytą Rusijos turtą ir jo panaudojimą, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius sukritikavo ES sprendimą nenaudoti įšaldyto Rusijos valstybės turto Ukrainai.

Jo teigimu, tai yra „politinis nesėkmės pavyzdys“.

Jis taip pat pažymėjo, kad šis sprendimas susijęs su Belgijos argumentais dėl dvišalių investicijų sutarčių rizikų. Pasak jo, Belgija nesiryžo nutraukti sutarties su Rusija, priešingai nei Lietuva.

P. Auštrevičius teigė, kad įprastų santykių su Rusija tęstinumas yra naivus požiūris. Jis pabrėžė, kad Rusijos atsakomieji veiksmai įvyks bet kuriuo atveju.

Europarlamentaras akcentavo, kad ES valstybės narės turi politinę ir moralinę pareigą nutraukti ekonominius ryšius su agresore. Tai, jo teigimu, yra būtina siekiant sustabdyti karo finansavimą.

Jis taip pat ragino įšaldytą Rusijos turtą laikyti priklausančiu Rusijos žmonėms, o ne dabartiniam režimui. Todėl, anot jo, būtina įtraukti demokratinę Rusijos opoziciją.

P. Auštrevičius pabrėžė, kad opozicijos palaikymas galėtų paskatinti atsargesnius Europos politikus veikti ryžtingiau. Tai apimtų tiek dvišalių investicijų sutarčių nutraukimą, tiek įšaldyto turto panaudojimą Ukrainos gynybai ir atstatymui.

[[ge:lrytas:lrytas:41969366]]

„Snoro“ atvejis

Vienas iš tokių teisinių sutarčių panaudojimo spaudimui pavyzdžiu tapo „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo teismas. Rusijos Užsienio valstybių investuotojų teisių apsaugos fondas, perėmęs verslininko teises, padavė ieškinį Lietuvai Tarptautinio arbitražo teisme 2019 m.

Juo buvo reikalaujama daugiau nei 1 mlrd. eurų žalos atlyginimo dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo.

Ieškinys rėmėsi būtent Lietuvos ir Rusijos dvišale investicijų apsaugos sutartimi. Buvo bandoma įrodyti, kad Lietuva pažeidė keturias sutarties nuostatas, likviduodama banką ir nesumokėdama kompensacijos.

Bankas žlugo 2011 metais, o Lietuvos valdžia perėmė jo akcijas iš Rusijos piliečio Vladimiro Antonovo, kuris kaltinamas didelio masto turto pasisavinimu.

Tik 2022 m. liepos 1-ą dieną, po ilgų teisinių procesų, Paryžiuje įsikūręs teismas priėmė galutinį sprendimą ir atmėtė ieškinį Lietuvai.

Prancūzijos teismas penktadienį nusprendė V. Antonovą perduoti Lietuvai, pranešė jo advokatas.

[[ge:lrytas:lrytas:41968868]]

Mato pavojų

Ekspertai pabrėžia, kad ISDS mechanizmas silpnina ES teisinės sistemos autonomiją. Europos Teisingumo Teismas dar 2009 metais nurodė, kad tokios sutartys nesuderinamos su ES teise, tačiau dauguma jų vis dar galioja.

Įtampa išaugo, kai ES paskelbė planą finansuoti 140 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, naudojant įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą. Didžioji jo dalis saugoma Belgijoje esančioje „Euroclear“ sistemoje.

Rusija į tai reagavo grasinimais teisiniais veiksmais. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įspėjo apie ilgalaikius teisminius procesus ir kitas pasekmes.

Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris taip pat išreiškė susirūpinimą. Jis pareiškė: „Ir kas tiki, kad V. Putinas ramiai priims Rusijos turto konfiskavimą?“

B. De Weveris pridūrė: „Maskva leido suprasti, kad konfiskavimo atveju Belgija ir aš asmeniškai jausime pasekmes amžinai.“

[[ge:lrytas:lrytas:41967413]]

Rudenį Rusijos investuotojai pateikė keturis oficialius pranešimus Belgijai dėl ginčo pradžios. Tai pirmasis žingsnis ISDS procedūroje dėl įšaldyto turto.

Ši situacija atskleidžia, kaip tokios sutartys gali būti naudojamos kaip spaudimo priemonė. Ekspertai teigia, kad jų nutraukimas galėtų sumažinti Rusijos galimybes daryti įtaką ir sustiprinti sankcijų veiksmingumą.

Teisinė kova tampa vis svarbesne karo dalimi. Kaip pažymėjo teisininkas Ericas Changas, abi pusės nuolat ieško naujų būdų spausti viena kitą tiek mūšio lauke, tiek teismuose.

Parengta pasitelkiant „Kyiv Independent“, BNS ir ELTA inf.

Apsukrus rusų planas atvėrė naują frontą Europoje: Lietuva namų darbus atliko pirma (1)