Kai Donaldas Trumpas paskelbė JAV Gynybos departamentą pervadinantis į Karo, įkūnyti šią logiką ėmėsi Pete’as Hegsethas – lojalus prezidento nurodymų vykdytojas, greitai perėjęs nuo retorikos apie jėgą prie veiksmų.

45 metų buvęs „Fox News“ televizijos laidų vedėjas, karo taisykles vadinantis nesąmone, į Pentagoną atėjo žadėdamas sukrėsti sistemą.

Ir tai nebuvo tušti žodžiai.

Po D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus savo postų neteko daugiau negu dešimt aukščiausio rango JAV kariškių, tarp jų – Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas, karinio jūrų laivyno štabo vadė admirolė Lisa Franchetti, oro pajėgų štabo viršininko pavaduotojas generolas Jimas Slife’as ir karinės žvalgybos vadovas Jeffrey Cruzas.

[[ge:lrytas:lrytas:42006535]]

Praėjusią savaitę P.Hegsethas pareikalavo, kad atsistatydintų JAV sausumos pajėgų štabo viršininkas Randy George’as.

Jo pasitraukimas karo su Iranu metu tapo precedento neturinčiu žingsniu, bet Pentagonas, kaip ir ankstesniais atvejais, nepaaiškino, kodėl prireikė pokyčių.

Vidurinių Rytų regione pradėjus sproginėti bomboms P.Hegsethas sumirgėjo ekranuose ir pasaulio antraštėse – agresyviai gindamas kiekvieną D.Trumpo sprendimą naudoti karinę jėgą.

Būtent karas su Iranu, kuriame užvakar buvo paskelbtos trapios paliaubos, panašu, taps pagrindiniu jo politinio portreto akcentu.

[[ge:lrytas:lrytas:41967375]][[ge:lrytas:lrytas:41984627]][[ge:lrytas:lrytas:41913330]]

Vyrams nurodė nedvejoti

2005-ieji, Irako karo įkarštis. Greitas Saddamo Husseino reguliariosios armijos sutriuškinimas 2003 metų pavasarį neatnešė Vašingtone laukto rezultato: partizaninis ginkluotas pasipriešinimas augo, o kartu didėjo ir JAV karinis buvimas šalyje.

Iš pradžių buvusi stipri amerikiečių visuomenės parama karui ėmė slūgti.

Į Bagdadą kaip pėstininkų būrio vadas atvyko 25 metų leitenantas P.Hegsethas, prestižinio Prinstono universiteto absolventas.

[[ge:lrytas:lrytas:42005044]]

P.Hegsethas vėliau prisiminė, kaip karo teisininkas jo būriui aiškino kovos taisykles: net ir į priešą su granatsvaidžiu negalima paleisti ugnies, kol jis aiškiai neparodo ketinimo šauti.

Savo knygoje „Karas prieš karius“ P.Hegsethas rašė, kad po to sukvietė savo vyrus ir liepė nesukti galvos dėl šios nesąmonės: „Tai idiotiška taisyklė, dėl kurios žūsta žmonės. Vaikinai, jeigu matote priešą, kurį laikote grėsme, paleiskite ugnį ir tą grėsmę sunaikinkite.“

Pasak P.Hegsetho, šiuolaikiniai kariai kovoja su teisininkais ne mažiau nei su priešais: „Mūsų priešai turi gauti kulkas, o ne advokatus.“ Ženevos konvenciją – tarptautinį dokumentą, saugantį karo belaisvius ir civilius, būsimasis Pentagono vadovas paniekinamai vadino „taisyklėmis, kurias prieš 80 metų parašė svarbūs vyrai sėdėdami kabinetuose su raudonmedžio baldais“.

Iš politologijos – į armiją

Vaikystę P.Hegsethas praleido Forest Leike – tvarkingame miestelyje Minesotos valstijoje, apsuptame vaizdingų ežerų.

Jo tėvas dirbo mokykloje krepšinio treneriu, o motina – verslo konsultante.

1999 m. jis baigė mokyklą geriausiais pažymiais klasėje ir per išleistuves visų bendramokslių vardu sakė atsisveikinimo kalbą.

[[ge:lrytas:lrytas:42005043]]

Aukšti įvertinimai leido P.Hegsethui įstoti į Prinstoną studijuoti politologijos.

Universitete jis žaidė krepšinio komandoje, vadovavo konservatyviam studentų leidiniui ir dalyvavo JAV armijos atsargos karininkų rengimo programoje. Baigęs studijas jis gavo karininko laipsnį ir tapo Nacionalinės gvardijos pėstininkų karininku.

2004 m. P.Hegsethas išėjo parengimą Fort Beninge – vienoje didžiausių JAV karinių bazių. Po to buvo išsiųstas į Gvantanamo bazę, kur vadovavo Naujojo Džersio nacionalinės gvardijos būriui, atsakingam už kalinių apsaugą. Šis karinis kalėjimas Kuboje laikomas viena žiauriausių vietų pasaulyje – tokią reputaciją jis įgijo dėl terorizmu kaltinamų žmonių kankinimų. „Aš niekada nebuvau su tuo susijęs“, – vėliau teigė P.Hegsethas.

Per Senato klausymus dėl kandidatūros į gynybos sekretoriaus postą pernai P.Hegsethui buvo priminti ankstesni pareiškimai, kad jis neprieštarauja vadinamajam imituojamam skandinimui, taikomam 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių organizatoriams. Tiesiogiai paklaustas, ar tokie metodai yra priimtini, P.Hegsethas atsakė išsisukinėdamas: „Pagal galiojančius įstatymus kankinimas vandeniu yra draudžiamas.“

„Esame šalis, kuri kariauja laikydamasi įstatymų, ir mūsų kariai visuomet taip elgiasi, – rašė P.Hegsethas savo knygoje. – Bet per daug žmonių, sėdinčių biuruose su kondicionieriais, mėgsta rodyti pirštais į tuos vyrus pavojingose vietose ir į tas moteris sraigtasparniuose virš priešiškos teritorijos, kurie daro tai, ko žmonės Vašingtone niekada neišdrįstų.“

Valėsi skandalų dėmes

Požiūris į kankinimus – ne vienintelis dalykas, kėlęs abejonių senatoriams, tvirtinusiems P.Hegsethą į galingiausios pasaulio kariuomenės vadovo pareigas.

Iš Gvantanamo, kur praleido mažiau negu metus, P.Hegsethas buvo išsiųstas į Iraką, o grįžęs į Jungtines Valstijas išbandė save naujose srityse – baigė magistrantūros studijas Harvarde ir netgi bandė žengti į didžiąją politiką – 2012 m. dalyvavo respublikonų pirminiuose rinkimuose į Senatą, tačiau partijos suvažiavime pralaimėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:42009004]]

Trumpą laiką P.Hegsethas vadovavo karo veteranų organizacijai „Vets for Freedom“, bet ši veikla vargu ar gali būti laikoma sėkminga: jam einant šias pareigas organizacija įklimpo į dideles skolas, o finansiniai donorai inicijavo auditą, po kurio P.Hegsethas faktiškai buvo nušalintas.

Vėliau jis savo noru išvyko į Afganistaną, bet ne į frontą, o į Kabulą, kur dirbo vyresniuoju instruktoriumi kovos su sukilėliais mokymo centre. Grįžęs iš ten jis vadovavo dar vienai veteranų organizacijai – „Concerned Veterans for America“ (CVA), bet ir vėl neišvengė skandalų.

2014 metais P.Hegsethas nusivedė savo darbuotojus į striptizo klubą ir taip stipriai prisigėrė, kad kolegoms teko jį sulaikyti, kai jis bandė lipti ant scenos prie šokėjų. Keli buvę organizacijos darbuotojai parengė ataskaitą vadovybei, kurioje išvardijo ir kitus netinkamo P.Hegsetho elgesio atvejus.

Teigta, kad vadovas darbe neretai pasirodydavo neblaivus ir kad iš renginių nekart yra tekę jį tiesiog išnešti.

Be to, 2015 m. gegužę per komandiruotę apsvaigęs P.Hegsethas skandavo „Mirtis visiems musulmonams!“

P.Hegsethas paliko CVA 2016 metais patyręs spaudimą trauktis, nors oficialiai jo išėjimas buvo įvardytas kaip abipusis sprendimas.

2017 m. viena moteris apkaltino P.Hegsethą seksualiniu smurtu, tačiau byla pasibaigė nepateikus kaltinimų: šalių susitarimu jis sumokėjo moteriai 50 tūkst. dolerių (43 tūkst. eurų), nors pats tvirtino, kad viskas vyko abipusiu sutikimu.

Kaltinimai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu bei netinkamo elgesio buvo minimi ir per Senato klausymus, tačiau demokratų klausimai kandidato nesutrikdė. P.Hegsethas nesiteisino – priešingai, perėjo į kontrataką, priekaištus vadindamas bandymu jį diskredituoti.

[[ge:lrytas:lrytas:42009001]]

Tramplinu tapo televizija

Karjeros etapas, tikėtina, ir atvedęs P.Hegsethą į Pentagoną, prasidėjo dar dirbant CVA – 2014 metais jis pradėjo bendradarbiauti su konservatyvia televizija „Fox News“, vėliau tapo nuolatiniu komentatoriumi.

Kanale jis pasirodė kaip jaunas kariuomenės veteranas, įsimenamas ne tiek dėl temų analizės, kiek dėl manieros, – nevengė aštrių pareiškimų, sudėtingas temas gebėjo sutraukti į trumpus televizinius teiginius ir kalbėjo nepaisydamas kritikos iš šalies.

Televizija P.Hegsethui suteikė tai, ko negalėjo veteranų organizacijos, – prieigą prie masinės auditorijos ir respublikonų rinkėjų dėmesį.

Jis nuolat kritikavo Pentagono vadovybę ir patiko auditorijai dėl to, kad kėlė temas, apie kurias kariškiai ir pareigūnai viešai nekalbėjo.

Iki 2017 m. P.Hegsethas tapo vienu labiausiai atpažįstamų kanalo veidų ir laidos „Fox & Friends Weekend“ vedėju.

Čia jis įsiminė ir dėl incidento, kai filmavimo metu, mėtydamas kirvį į medinį taikinį, nepataikė ir sužeidė JAV kariuomenės orkestro muzikantą. Šis kreipėsi į teismą, o galiausiai ginčas buvo išspręstas taikiai.

Tuomet pirmąją savo kadenciją Baltuosiuose rūmuose ėjęs D.Trumpas, pats pasirodydavęs „Fox & Friends“ laidoje, greitai susibičiuliavo su P.Hegsethu – jie šnekėjo ta pačia kalba apie patriotizmą, kariuomenę ir Vašingtono elito silpnumą.

[[ge:lrytas:lrytas:42009005]]

JAV vadovas kartais nutraukdavo pasitarimus, kuriuose buvo svarstomi kariuomenės ir veteranų klausimai, kad paskambintų P.Hegsethui, kuris jam patiko dėl savo tiesmukumo.

Vis dėlto abejonių dėl P.Hegsetho kandidatūros kilo net kai kuriems respublikonams: tradiciškai Pentagono galva tapdavo patyrę vadovai, turintys abiejų partijų palaikymą.

O P.Hegsethui trūko ir rimtos vadybinės, ir politinės patirties.

Galutinis balsavimas Senate pasibaigė rezultatu 50:50 – prieš P.Hegsethą pasisakė visi demokratai ir trys respublikonai. JAV viceprezidentas J.D.Vance’as pasinaudojo savo konstitucine teise ir atvyko į Senatą, kad atiduotų lemiamą balsą. Taip, nepaisant pasipriešinimo net Respublikonų partijoje, D.Trumpas gavo savo būsimąjį karo ministrą.

Ėmėsi Pentagono pertvarkos

Permainos prasidėjo beveik iškart, kai P.Hegsethas stojo vadovauti Pentagonui. Iš pradžių jos buvo bendro D.Trumpo puolimo prieš Vašingtono biurokratinį aparatą dalis: 2025 m. vasarį prezidentas atleido Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininką, vėliau iš pareigų pašalinti keli kiti aukšto rango kariškiai.

P.Hegsethas šiuos sprendimus palaikė ir pasisakė už išpūstų štabo struktūrų mažinimą.

Lygiagrečiai jis ėmė sparčiai pertvarkyti Pentagono vidaus politiką: atėjus naujai komandai buvo nutrauktos įvairovės ir įtraukties programos, karinėse mokymo įstaigose nurodyta išimti arba peržiūrėti knygas apie rasę, lytį ir kitas, kaip teigta, skaldančias koncepcijas.

[[ge:lrytas:lrytas:42009006]]

Pernai rugsėjį Pentagonas panaikino ilgametį patariamąjį komitetą dėl moterų tarnybos kariuomenėje pavadinęs jį skaldančios feministinės darbotvarkės skleidėju.

Vadovaujant P.Hegsethui įvestos naujos taisyklės korespondentams: akreditacijos galėjo netekti tie, kurie, Pentagono teigimu, siekė iš šaltinių išpešti neleistiną informaciją, gaudavo vidinius dokumentus ar dirbo su nutekinta medžiaga – būtent tuo daugelį metų rėmėsi specializuotų žurnalistų veikla.

Nutekino slaptą informaciją

Rimtu P.Hegsetho pozicijų išbandymu tapo vadinamasis „Signalgeitas“ – skandalas dėl slaptos informacijos apie karinius planus nutekėjimo.

2025 metų kovą žurnalo „Atlantic“ vyriausiasis redaktorius atsitiktinai pateko į uždarą „Signal“ pokalbių grupę, kurioje aukščiausi JAV pareigūnai, įskaitant P.Hegsethą, aptarinėjo amerikiečių smūgius husiams Jemene.

Po kelių savaičių paaiškėjo, kad P.Hegsethas dalijosi tos pačios operacijos detalėmis dar vienoje pokalbių grupėje, kurioje buvo jo žmona, brolis, asmeninis advokatas ir kiti jam artimi žmonės.

Nors informacija, kurią paskleidė P.Hegsethas, buvo įslaptinta ir jos perėmimas galėjo kelti grėsmę JAV kariškių saugumui, ši istorija liko be pasekmių gynybos sekretoriui.

P.Hegsethas įsiminė ir tuo, kad pernai Pentagono pastate surengė krikščionišką maldos susitikimą – pirmą tokio pobūdžio gynybos sekretoriaus iniciatyvą. Nuo tada tokie renginiai vyksta kas mėnesį. Kovo mėnesį, prasidėjus karui su Iranu, P.Hegsethas meldėsi, kad „kiekvienas šūvis prieš teisumo ir mūsų didžios tautos priešus pasiektų tikslą“.

[[ge:lrytas:lrytas:42008818]]

Pentagonas visada stengėsi išlaikyti religinį neutralumą, tad šie maldos susitikimai tapo teisminio ginčo objektu – organizacija „Americans United for Separation of Church and State“ siekia, kad būtų laikomasi Bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo.

Svarbiausias egzaminas

Karas su Iranu, kurį JAV ir Izraelis pradėjo šiemet vasario 28 d., tapo nauju egzaminu P.Hegsethui.

Keliami klausimai, ar JAV prezidentas apskritai galėjo pradėti karą be Kongreso pritarimo ir ar galima teisiškai pateisinti tokio masto smūgius savigynos argumentu. P.Hegsethas atsakinėjo jam būdingu tonu: operacija, tikino jis, yra tikslinė, ne begalinė ir skirta sunaikinti Irano raketinius pajėgumus, laivyną ir kitą infrastruktūrą.

Praėjusio mėnesio pabaigoje reaguodamas į kritiką, kad konfliktas užsitęsė, jis teigė, jog viskas vyksta pagal planą.

[[ge:lrytas:lrytas:42008819]]

Kovo pabaigoje pranešta, kad per keturias savaites JAV panaudojo Viduriniuose Rytuose daugiau nei 850 „Tomahawk“ raketų ir tai sukėlė nerimą daliai Pentagono pareigūnų, nes didelio tikslumo ginklų atsargos yra ribotos.

JAV kariškiai įtariami netyčiniu smūgiu mokyklai Teherane, per kurį, oficialiais duomenimis, žuvo 168 žmonės, iš jų apie 110 – vaikai. P.Hegsethas atrėžė, kad kariuomenė neatakuoja civilių, o šio įvykio aplinkybės tiriamos.

D.Trumpas antrajai kadencijai į Baltuosius rūmus atėjo žadėdamas užbaigti karus, tačiau būtent šis jo pradėtas karas Irane, atsižvelgiant į pasekmes ir regionui, ir viso pasaulio ekonomikai, gali tapti pagrindiniu jo užsienio politikos palikimu.

Šaltinių teigimu, P.Hegsethas neskatino D.Trumpo pulti Irano, tačiau prezidentui priėmus sprendimą tapo pagrindiniu jo palaikytoju: „Karo sekretorius atsakingas už tai, kad ši operacija baigtųsi sėkmingai.“

Nors šiuo metu JAV ir Iranas paskelbė paliaubas, tiktai tolesnė įvykių eiga leis įvertinti, ar ši kampanija iš tiesų tapo sėkminga Jungtinėms Valsijoms.

Parengta pagal BBC inf.

Neeilinė D. Trumpo karo ministro istorija: tikrasis veidas pasimatė jau Irake (1)