Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis patikino, kad žinios apie galimą JAV ginkluotės tiekimo vėlavimą Baltijos šalims nėra netikėtos ir atspindi platesnį Vašingtono prioritetų perskirstymą.

Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“, komentuodamas „Reuters“ paskelbtą informaciją, jog dėl resursų nukreipimo į Artimuosius Rytus gali būti atidėti ginkluotės pristatymai Europai, o tai itin skaudžiai palies ir Baltijos šalis.

Pasak Antano Valionio, tokie signalai pasirodė ne pirmą kartą ir siejasi su JAV strategine kryptimi, grindžiama „Pirmiausia Amerika“ (angl. „America First“) ir Monro doktrina, kuri numato didesnį Europos savarankiškumą gynybos srityje.

„Mes rūpinamės Vakarų pusrutuliu, jūs, Europa, užsiimkite pati savimi“, – taip šią kryptį apibūdino A. Valionis.

[[ge:lrytas:lrytas:42095631]]

Jis pabrėžė, kad jau karo su Iranu pradžioje buvo sunaudota itin daug šaudmenų, o tai iš karto sukėlė diskusijas dėl jų trūkumo ir galimo poveikio Europos saugumui.

Pinigų klausimas

Anot jo, neoficialiai kalbėta ir apie JAV prašymus perkelti dalį Lenkijoje esančių šaudmenų, skirtų „Patriot“ sistemoms, į Artimųjų Rytų regioną.

A. Valionis pažymėjo, kad didėjant gynybos finansavimui po NATO sprendimų, numatančių iki 5 proc. BVP skyrimą kartu su infrastruktūra, išaugo konkurencija dėl ginkluotės gamybos ir tiekimo.

[[ge:lrytas:lrytas:42081837]][[ge:lrytas:lrytas:42005045]][[ge:lrytas:lrytas:42047585]]

Jo teigimu, Europa šią situaciją įvertino ir nusprendė didelę dalį iš 140 mlrd. eurų gynybos fondų skirti vietinei gamybai.

„Jeigu mes skiriame tiek pinigų, europiečiai turi investuoti ir į savo gynybos pramonę“, – aiškino A. Valionis.

Jis pridūrė, kad toks sprendimas sukėlė JAV nepasitenkinimą, kurį viešai išreiškė gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas, tačiau dabartinė situacija patvirtina šio pasirinkimo pagrįstumą.

Pasak jo, galimi konfliktai kituose regionuose, pavyzdžiui, Taivane, tik dar labiau išryškintų JAV resursų ribotumą.

[[ge:lrytas:lrytas:42095815]]

„Mes matome, kokie nestabilūs ir nepakankami yra JAV resursai“, – teigė A. Valionis.

Nenuspėjamas Vašingtonas

Vertindamas JAV politiką apskritai, buvęs ministras pabrėžė jos prieštaringumą ir sunkų prognozuojamumą.

Jis atkreipė dėmesį, kad viena vertus JAV stiprina savo pozicijas Artimuosiuose Rytuose ir siekia išstumti Kiniją, tačiau kita vertus nesirūpina transatlantinio aljanso stabilumu.

Anot jo, Vašingtonas vienu metu deklaruoja paramą Ukrainos taikai, bet kartu priima sprendimus, kurie kelia abejonių dėl nuoseklumo.

„Labai sunku suprasti aiškius Amerikos politikos vektorius“, – sakė A. Valionis.

Kalbėdamas apie JAV ir Irano santykius, jis pažymėjo, kad situacija išlieka neaiški, nors Donaldas Trumpas viešai demonstruoja optimizmą.

A. Valionis priminė, kad buvo paskelbtos 10 dienų paliaubos Libane, kurias D. Trumpas pristatė kaip reikšmingą pasiekimą ir net įvardijo kaip „dešimtą karą“ savo sąskaitoje.

[[ge:lrytas:lrytas:42095865]]

Tuo pat metu tarptautinėje arenoje tęsiamos diskusijos dėl Hormūzo sąsiaurio, kur Bahreino pasiūlyta rezoliucija balandžio 7 dieną buvo atmesta Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Pasak jo, vėliau klausimas perkeltas į Generalinę Asamblėją, kur dauguma valstybių pasmerkė Iraną dėl sąsiaurio blokavimo.

A. Valionis taip pat pažymėjo, kad Jungtinė Karalystė subūrė apie 40 valstybių koaliciją, siekiančią diplomatinėmis priemonėmis spręsti situaciją ir užtikrinti laivybos saugumą.

Be to, svarstoma siųsti laivus, kurie užtikrintų krovinių apsaugą ir vykdytų išminavimo operacijas regione.

Jo teigimu, spaudimas Iranui didėja, o net ir Kinija, nors kartu su Rusija blokavo rezoliuciją, supranta galimą neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai.

„Matyt, spaudimas Iranui didėja“, – apibendrino A. Valionis, pridurdamas, kad galutinė situacijos raida išlieka sunkiai prognozuojama.

Ginklams vėluojant – aiški JAV žinutė: Europa turi pasirūpinti savimi