Taip padarė, nes Ukraina paskelbė, kad sutaisytas naftotiekis „Družba“, kuriuo rusiška nafta teka vengrams ir slovakams. Vengrijoje valdžia – kol kas dar Viktoro Orbano rankose, nors jis patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Kol jis kraunasi lagaminus, rinkimai įvyko ir Bulgarijoje.
Juos laimėjo buvęs Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, Europos Sąjungos kritikas, raginęs atnaujinti ryšius su Rusija. Keliamas klausimas, ar R. Radevas dabar bus naujasis V. Orbanas? O gal ES jau gali atsipūsti – tokio stipraus pasipriešinimo Ukrainos paramai nebebus?
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė, kad Vengrijos pozicijos pokyčius dėl sankcijų Rusijai ir paramos Ukrainai labiausiai lėmė ne sutvarkytas naftotiekis, o politiniai pokyčiai šalies viduje.
Bulgarijos parlamento rinkimuose – ES kritiko partijos pergalė: R. Radevas žada išlaisvinti šalį nuo korupcijos
Pasak jo, nors svarbūs ir ekonominiai aspektai, lemiamą vaidmenį suvaidino rinkimų rezultatai ir naujos valdžios kryptis.
„Turbūt yra ir to, ir to. Bet, aišku, labiausiai turbūt vis dėlto rinkimų laimėjimo rezultatas“, – sako R. Motuzas.
Po 16 metų valdžioje V. Orbanas šį mėnesį vykusiuose rinkimuose patyrė triuškinamą pralaimėjimą Briuseliui palankesniam opozicijos veikėjui Peteriui Magyarui. Pastarojo partija „Tisza“ rinkimuose laimėjo dviejų trečdalių daugumą, suteikiančią galią keisti Konstituciją
Susiję straipsniai
R. Motuzas pabrėžia, kad rinkimų metu dalis užsienyje gyvenančių vengrų aktyviai grįžo balsuoti, siekdami pokyčių. „Pagrindinis tikslas buvo pakeisti tą režimą“, – teigia jis, pridurdamas, kad ankstesnė valdžia buvo siejama su orientacija į Maskvą, ES sprendimų blokavimu ir ribota parama Ukrainai.
Anot R. Motuzo, naujasis politinis kursas siejamas su aiškesne integracija į Vakarų struktūras. „P. Magyaras dar rinkiminės kampanijos metu buvo pasisakęs, kad jis atkurs santykius, sustiprins santykius su NATO ir su ES, ir aš manau, kad tai yra svarbiausias ir lemiamas veiksnys“, – sako jis.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad Vengrijos sprendimus veikia ir ekonominė situacija. Šalis susiduria su sunkumais, o ES lėšų atšildymas, kurios užšaldytos dėl pažeidimų, susijusių su teisine viršenybe, tampa svarbiu prioritetu šiai šaliai. „Tie įšaldyti pinigai Vengrijai iš ES irgi yra labai svarbūs“, – pažymi R. Motuzas.
Kita vertus, jis ragina išlikti realistais dėl Vengrijos priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių. „Rusija gali dar stengtis patampyti tam tikras vadeles arba diktuoti kai kurias sąlygas“, – teigia politikas, pridurdamas, kad dėl to naujoji valdžia gali išlikti atsargesnė.
Pasak jo, nors Vengrija nebeblokuoja paramos Ukrainai, jos pozicija ateityje gali nebūti visiškai vienareikšmė Kyjivo atžvilgiu.
„Naujoji būsima vyriausybė traktuoja, kad pati Vengrija išgyvena gilią ekonominę krizę, dėl to Ukrainos nefinansuos ir nepasisako, nepalaiko greitesnės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“, – sako R. Motuzas.
Netrukus po Vengrijos, parlamento rinkimai vyko ir Bulgarijoje. Čia daugumą užsitikrino buvusio šalies prezidento Rumeno Radevo partija. Jis – ES kritikas, raginęs atnaujinti ryšius su Rusija, tad kyla klausimas, ar R. Radevas netaps naujuoju V. Orbanu Bendrijoje. R. Motuzas taip nemano. Jis sako, kad nors ši šalis išlieka politiškai nestabili – per pastaruosius penkerius metus rinkimai rengti net 8 kartus – jos kryptis neturėtų tapti analogiška Vengrijai.
„Iš tikrųjų tai nebus tas pats, kaip Orbanas. Orbanas vis dėlto buvo labai drastiškas, labai, sakykim, autokratinis ir iš tikrųjų, turbūt, to tikrai nebus“, – teigia jis.
R. Motuzas pažymi, kad Bulgarijos prezidentas R. Radevas laikosi atsargesnės retorikos, tačiau neketina blokuoti ES sprendimų dėl Ukrainos. „Radevas nežada vetuoti Europos Sąjungos sprendimų, ypač dėl Ukrainos“, – sako jis, kartu atkreipdamas dėmesį į prorusiškų politinių jėgų įtaką šalies parlamente.
Įveikus Vengrijos veto praėjusią savaitę galiausiai patvirtintas ES sankcijų Rusijai 20-asis paketas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė, kad jis – pavėluotas ir nepakankamas. Išties, jis turėjo būti priimtas dar vasario 24-ąją, kai minėtos Rusijos karo prieš Ukrainą ketvirtosios metinės. K. Budrys yra sakęs, kad ES kuo greičiau turėtų visiškai uždrausti jūrines paslaugas Rusijai, įvesti sankcijas „Lukoil“, kitiems Rusijos naftos ir dujų gigantams bei „Rosatom“.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pabrėžia, kad Lietuva aktyviai siekia griežtesnių sprendimų ir turi vis daugiau sąjungininkų. „Tik sankcijos, rimtos sankcijos, kurios gali kirsti per jų ekonomiką ir sumenkinti jų pajėgumus kare prieš Ukrainą, gali turėti tam tikros įtakos“, – teigia jis.
Pasak politiko, nors dalis ES valstybių išlieka atsargios dėl ekonominių ryšių su Rusija, bendras suvokimas keičiasi. „Vis daugiau ES valstybių ir partnerių įsitikina, kad Rusijos pažadai yra tik pažadai“, – sako R. Motuzas.
Jis viliasi, kad ateityje Bendrija susitelks ir priims reikalingus sprendimus. „Turėkime vilties, kad susitelksime ir tie sprendimai bus priimti, ir tas sankcijų paketas bus įgyvendintas“, – teigia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.