Vyras, šaudęs per korespondentų vakarienę Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), apkaltintas pasikėsinimu nužudyti Donaldą Trumpą, o šis incidentas vėl iškėlė klausimą, kaip prezidentas gali išnaudoti politinį smurtą savo tikslams.

Apie tai, Irano ir Hormūzo sąsiaurio krizę, Europos Sąjungos (ES) Rytų pasienio regionų komunikatą bei JK karaliaus Karolio III vizitą į JAV „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo buvęs ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas.

Vertindamas šaudymo incidentą, E. Bajarūnas sakė nenorintis pernelyg gilintis į viešųjų ryšių taktiką, tačiau priminė ankstesnį pasikėsinimą į D. Trumpą per rinkimų kampaniją. Pasak jo, tuomet D. Trumpas buvo sužeistas, o pats įvykis tapo svarbiu kampanijos momentu.

„Tuo metu buvau Amerikoje ir mačiau, kad rinkimai D. Trumpui nebuvo lengvi. Kai pasirodė Kamala Harris, atrodė, kad atsirado naujas impulsas, bet D. Trumpas, be abejonės, išnaudojo tą šūvį ir sužeidimą – jis kūrė herojaus įvaizdį“, – sakė E. Bajarūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:42222314]]

Jo vertinimu, ir šį kartą D. Trumpas tokios progos nepraleis. E. Bajarūnas atkreipė dėmesį, kad prezidentas jau užsiminė apie Abrahamą Lincolną ir paraleles su kitais nušautais arba pasikėsinimus patyrusiais JAV prezidentais.

„D. Trumpas tikrai tuo pasinaudos. Pati situacija yra labai žiauri: kai Amerikoje įsigali pasikėsinimai nužudyti arba grasinimai nužudyti, tai nėra gerai ir rodo, kiek daug įtampų yra visuomenėje“, – kalbėjo E. Bajarūnas.

Vis dėlto jis nemano, kad incidentas savaime įrodo JAV lyderių apsaugos sistemos spragas. Pasak E. Bajarūno, užpuolikas savo tikslo nepasiekė, nes buvo sustabdytas specialiųjų apsaugos agentų ir sulaikytas.

[[ge:lrytas:lrytas:42179260]][[ge:lrytas:lrytas:42164314]][[ge:lrytas:lrytas:42176385]]

Irano aklavietę

Kita pokalbio tema tapo „The New York Times“ šaltiniais paremtas pranešimas, kad D. Trumpas yra nepatenkintas Irano planu atverti Hormuzo sąsiaurį ir užbaigti karą. E. Bajarūnas priminė, kad praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė apie ugnies nutraukimo susitarimo pratęsimą.

„Jau tada matėsi, kad tai nėra koks nors genialus susitarimas, kuris atneš ilgai lauktą ilgalaikę taiką. Kaip minėjo daugybė ekspertų ir kaip esu sakęs aš pats, viskas pereina į mums nepalankią ilgalaikio, užsitęsusio konflikto stadiją“, – aiškino E. Bajarūnas.

Pasak jo, pirmiausia tai nepalanku dėl naftos. Iranas yra uždaręs Hormūzo sąsiaurį, o JAV taip pat paskelbė Hormūzo blokadą, todėl nafta ir dujos nepasiekia rinkos.

[[ge:lrytas:lrytas:42225007]]

„Dėl to laikosi aukštos naftos ir dujų kainos. Kenčia Europa, Europos ekonomika, viso pasaulio ekonomika ir Azijos ekonomika“, – pabrėžė E. Bajarūnas.

Kalbėdamas apie galimą ilgalaikį susitarimą, jis teigė, kad iniciatyva šiuo metu nėra JAV pusėje. E. Bajarūno vertinimu, vartojant paties D. Trumpo terminiją, prezidentas „neturi labai stiprių kortų“.

„Iranas yra uždaręs Hormūzą, veikia dronais, jūriniais dronais ir grasinimais. Iranas nerodo noro nusileisti“, – sakė E. Bajarūnas.

Jis pripažino, kad vakar pasirodė vilties teikiantis Irano signalas tartis. Tačiau, pasak E. Bajarūno, Teheranas neatsiliepė į pagrindinį JAV reikalavimą – išspręsti branduolinio ginklo problemą ir atiduoti prisodrintą uraną tarptautinei kontrolei.

„Iranas to net nemini. Sakoma, kad dėl to bus galima tartis vėliau, bet tai būtų pralaimėjimas D. Trumpui“, – aiškino E. Bajarūnas.

Jo teigimu, karas buvo pradėtas tam, kad Iranas, kaip šalis, kuri galimai gali pasigaminti branduolinį ginklą, būtų nukenksmintas. Jei Iranas nebūtų nukenksmintas, problema liktų, todėl E. Bajarūnas nemano, kad JAV su tuo sutiktų.

„Bet ką dabar gali daryti Amerika? Jeigu konfliktas tęsis, o Hormuzas bus uždarytas, taip prieisime iki vasaros, kai JAV politinė darbotvarkė kryps į vidurio rinkimus“, – sakė E. Bajarūnas.

Jis priminė, kad jau dabar skelbiama, jog Respublikonų partijai rinkimai nebus lengvi. Jei naftos kaina išliks aukšta, pasak E. Bajarūno, padėtis respublikonams bus dar liūdnesnė.

[[ge:lrytas:lrytas:42225010]]

Kitas svarbus veiksnys yra karinė dimensija. E. Bajarūnas pažymėjo, kad D. Trumpas jau davė įsakymą, o į regioną plaukia daugiau lėktuvnešių ir bus telkiama daugiau karinės jėgos.

„Kaip grasinimo elementas – taip, karinė jėga dažnai naudojama, ir žinome konfliktų, kurie pereina į karinę stadiją. Bet D. Trumpui šiuo metu nėra palanku vėl imtis karinių veiksmų“, – sakė E. Bajarūnas.

Jo vertinimu, kariniai veiksmai jau parodė savo ribotumą. Jie gali veikti kaip grasinanti ir atgrasanti priemonė, bet visam konfliktui išspręsti jų nepakanka.

„Be sausumos operacijos šis konfliktas, deja, nebus išspręstas. Todėl lieka diplomatinės priemonės“, – pabrėžė E. Bajarūnas.

Lietuvos reakcija

Kalbėdamas apie Lietuvos padėtį, E. Bajarūnas teigiamai įvertino vakarykštį Finansų ministerijos signalą ir sprendimą. Jo manymu, tai rodo, kad Vyriausybė suprato, jog kenčia ir verslas, ir žmonės.

„Šalia sumažinto akcizo ir kitų Vyriausybės paskelbtų priemonių jau kalbama apie galimas tikslines priemones toms ūkio šakoms, ypač pramonei, kuri yra itin imli energijai ir tikrai gali nukentėti“, – sakė E. Bajarūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:42224973]]

Jis pridūrė, kad labai dramatiškų signalų dar nėra. Tačiau aukštos kainos jau atsiliepia ne tik energijai imlioms ūkio šakoms, bet ir transportui bei logistikai.

„Tai, kad Vyriausybė jau pamatė problemą, o Finansų ministerija sureagavo, yra neblogai. Bet jeigu konfliktas užsitęs, visai mūsų pramonei bus liūdna“, – perspėjo E. Bajarūnas.

Pasak jo, rizika kyla ne tik energijai imlioms šakoms. E. Bajarūnas minėjo trąšų sektorių, kitas pramonės šakas, logistiką ir vežėjus, todėl Lietuva, jo manymu, turėtų pasisakyti už kuo greitesnį konflikto sprendimą.

Žinutė ES

Aptardamas ES komunikatą Rytų pasienio regionams, E. Bajarūnas sakė, kad ši tema tiesiogiai susijusi su platesniu saugumo ir ekonomikos kontekstu. Jo teigimu, Rytų ES pasienio regionas susiduria ne tik su pasauline energetikos problema dėl Irano karo.

„Mūsų regionai jau seniai siuntė signalą ES, kad pasienio regionams teko visas smūgis didinant karinį biudžetą. Investicinis klimatas prastėja būtent dėl karo, stringa logistika ir turizmas“, – teigė E. Bajarūnas.

Jis pridūrė, kad kai kuriuose regionuose ypač padidėjo išvažiuojanti migracija. Tarp šių valstybių E. Bajarūnas minėjo Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Lenkiją, Rumuniją ir kitas šalis.

„Šie regionai seniai siuntė signalus, kad ES turėtų juos traktuoti kitaip. Čia nekalbame apie dotacijas, nes dotacija yra vienkartinis dalykas ir ji nepadėtų“, – sakė E. Bajarūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:42224971]]

Pasak jo, svarbiausia, kad ES savo politika ir ypač finansais padėtų spręsti pasienio regionų problemas. Tai reiškia specialių instrumentų ir finansinių priemonių kūrimą būtent šiam regionui.

„Kalbame apie pagalbą mūsų pramonei, logistikai, kariniam mobilumui. Tam ir skirtas ilgai lauktas ES komunikatas dėl Rytų pasienio regionų“, – aiškino E. Bajarūnas.

Jis teigė, kad net jei pinigai neateitų iš karto, jų tikimasi naujoje ES finansinėje perspektyvoje – naujame ES biudžete 2021–2034 m. Pasak E. Bajarūno, specialios priemonės šiems regionams padėtų išlyginti nelygumą, atsiradusį dėl karo ir krizių.

„Tai padėtų mūsų regionus geriau vėl integruoti į ES. Manau, tiek pramonė, tiek transportas su viltimi laukia šio komunikato įgyvendinimo“, – sakė E. Bajarūnas.

Karališkas vizitas

Galiausiai buvo aptartas JK karališkosios šeimos keturių dienų vizitas į JAV. E. Bajarūnas su humoru kalbėjo apie klausimą, ar dviem „karaliams“ pavyks sušildyti šalių santykius.

[[ge:lrytas:lrytas:42225536]]

Jis priminė, kad pokalbis prasidėjo nuo liūdno įvykio – šaudymo Vašingtone. Pasak E. Bajarūno, po tokio incidento, nepraėjus nė dviem dienoms, saugumo tarnybos turėtų būti itin budrios ir galbūt net bandyti atkalbėti D. Trumpą nuo viešų susitikimų.

„Jeigu užpuolikas buvo sustabdytas, mes nežinome, ar toliau negali būti kokių nors grasinimų. Vis dėlto, nors buvo kalbų apie galimą vizito nutraukimą arba nukėlimą, Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos vizitas vyksta“, – sakė E. Bajarūnas.

Jo vertinimu, tai rodo, kad abi šalys į šį vizitą deda vilčių. E. Bajarūnas pabrėžė, kad būtent per JAV ir JK ilgą laiką ėjo transatlantinis ryšys.

„Kiek save prisimenu užsienio politikoje, Lietuvai stojus į ES ir NATO, Britanija visą laiką buvo traktuojama kaip speciali šalis santykiams su JAV“, – sakė E. Bajarūnas.

Todėl, pasak jo, pastaraisiais metais buvo liūdna stebėti įtampą tarp šalių. Ji jautėsi D. Trumpui įžengus į valdžią – ir dėl prekybinių santykių, ir dėl kitų klausimų, taip pat dėl Ukrainos, kurią JK labai remia.

„Neabejoju, kad šis vizitas skirtas bandyti atstatyti santykius. O kas jau kas, bet Karolis III, kurį man pačiam yra tekę sutikti asmeniškai, tam tikrai puikiai tinka“, – patikino E. Bajarūnas.

D. Trumpui – kruvinas politinis šansas: pasirodė pirmos strategijos užuominos