Ketvirtadienį Latviją supurtė didelio masto koalicinė krizė: atsistatydino premjerė Evika Silina, o tuo pat metu buvo sulaikytas žemės ūkio ministras Armandas Krauzė.

„Šiuo metu politinis pavydas ir siauri partiniai interesai paėmė viršų prieš atsakomybę. Pamatę stiprų kandidatą į gynybos ministro postą, politiniai tauškaliai pasirinko krizę – vyriausybės krizę.

Todėl skelbiu apie savo atsistatydinimą. Tai nėra lengvas sprendimas, bet šioje situacijoje tai yra teisingas sprendimas“, – ketvirtadienį apie savo atsistatydinimą kalbėjo partijai „Naujoji Vienybė“ priklausanti E. Silina.

Politinė drama Latvijoje prasidėjo dar savaitgalį, kuomet po premjerės spaudimo atsistatydino Progresyviųjų partijai priklausantis gynybos ministras Andris Sprūdas.

[[ge:lrytas:lrytas:42371397]]

Praėjusio trečiadienio naktį Latvijoje sudužo du iš Rusijos oro erdvės atskridę dronai. Vienas jų nukrito ant naftos saugyklos Rėzeknėje ir apgadino keturis tuščius rezervuarus, o kito buvo ieškoma Višani apylinkėse.

Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) naudojamos akustinės sistemos neaptiko atskrendančio drono, kuris galiausiai pasiekė Rėzeknės miestą. Mobilieji perspėjimai vietinių telefonuose pasirodė tik praėjus valandai po to, kai bepilotis orlaivis jau buvo nukritęs.

Iš karto po incidento opozicijos partijos ragino A. Sprūdą atsistatydinti, o galiausiai sekmadienį nepasitikėjimą ministru dėl prastai suvaldytos dronų krizės išreiškė ir E. Silina.

[[ge:lrytas:lrytas:42345965]][[ge:lrytas:lrytas:42369359]][[ge:lrytas:lrytas:42422651]][[ge:lrytas:lrytas:42427778]]

Tačiau, kaip portalui Lrytas pirmadienį paaiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, toks sprendimas galėjo būti susijęs ne tik su dronais, bet ir artėjančiais rinkimais.

„Politinė situacija Latvijoje iš tikrųjų yra sudėtinga, ir čia turbūt yra pagrindinės priežastys – premjerė iš „Naujosios Vienybės“ partijos, ji, matyt, ruošiasi būsimiems parlamento rinkimams.

Ir gali būti, kad politiniai kažkokie išskaičiavimai, tokios manipuliacijos galiausiai sukėlė va tokią koalicijos krizę“, – dar pirmadienį aiškino jis.

Iškvietė „ant kilimėlio“

Jau po A. Sprūdo atsistatydinimo ekspertai atkreipė dėmesį, kad dėl to gali subyrėti visa vyriausybė. Tuomet E. Silina į gynybos ministro postą delegavo Latvijos kariuomenės pulkininką Raivį Melnį, o ne koalicijos partnerės atstovą.

Progresyviųjų frakcija dar pirmadienį sukritikavo E. Siliną dėl sprendimo spausti A. Sprūdą ir iškvietė premjerę „ant kilimėlio“.

„Nematome, kad E. Silina šiuo metu galėtų atsakingai vadovauti vyriausybei, atsižvelgiant į pastarųjų keturių dienų įvykius.

Nuo ketvirtadienio E. Silina ieškojo būdų, kaip saugumo incidentą panaudoti politiniais tikslais, derindama veiksmus su opozicija“, – dar pirmadienį akcentavo frakcijos lyderis Andris Šuvajevs.

[[ge:lrytas:lrytas:42429447]]

A. Šuvajevs pabrėžė, kad premjerė kaltę ministerijai suvertė nevisiškai pagrįstai ir bandė ignoruoti paaiškėjusius kitų institucijų darbo trūkumus.

Artėjant rinkimams, situacija šalies politikoje yra itin įtempta. Latvijos Saeimoje valdančioji partija „Naujoji Vienybė“ turi 26 mandatus, Žalieji / valstiečiai – 16, o kairioji Progresyviųjų partija – 10.

Nors formaliai koalicija turi daugiau nei 50 mandatų (iš 100 galimų), priimant svarbius sprendimus vyriausybei nuolat tenka ieškoti kompromisų su pavieniais parlamentarais.

Tad šiuo atveju Progresyvieji turėjo kozirį – pasitraukus šiai kairiųjų partijai, koalicija prarastų valdančiąją daugumą.

Pasiaiškinimas netenkino

Besitęsiant kivirčams tarp koalicijos partnerių, šalies vyriausybė faktiškai žlugo trečiadienį.

Po susitikimo su premjere Progresyvieji teigė, kad ji nepateikė patenkinamų atsakymų, o vyriausybė prarado gebėjimą veikti.

Partija pareiškė, kad neberems šios vyriausybės ir palaikytų balsavimą dėl jos atsistatydinimo, jei to pareikalautų kuri nors partija Saeimoje.

[[ge:lrytas:lrytas:42429529]]

Latvijos žiniasklaidoje buvo prognozuojama, kad toks balsavimas galėjo įvykti ketvirtadienį – kiek vėliau nei E. Silina paskelbė apie atsistatydinimą.

Kiti koalicijos partneriai – Žalieji / valstiečiai – nurodė, kad tokiu būdu E. Silinos vyriausybė iš tiesų žlugo.

Progresyvieji kreipėsi į prezidentą Edgarą Rinkevičių, ragindami pradėti konsultacijas dėl naujos vyriausybės sudarymo.

Netrukus po to opozicinė partija „Jungtinis sąrašas“ (dar vadinama „Regionų sąrašu“) paskelbė inicijuosianti balsavimą dėl nepasitikėjimo E. Silina.

Kalbėdama apie savo atsistatydinimą, E. Silina pareiškė, kad Latvijos žmonėms labiau nei bet kada reikia saugumo jausmo, o ne partijų rietenų, postų dalybų ar politinio pozicionavimo.

„Latgalos drono incidentas buvo paskutinis lašas mano ir visuomenės pasitikėjime gynybos ministru A. Sprūdu. Negalėjau nereaguoti – jei pažadai nevykdomi, turi būti priimami sprendimai“, – pabrėžė premjerė ir pridūrė, kad žmonėms Rygoje kartais sunku įsivaizduoti stresą, kurį patiria Latgalos gyventojai.

„Šiuo metu politikoje nėra vietos tuščioms kalboms, Miunhauzeno istorijoms ir pažadams, kurių neįmanoma įgyvendinti. Mes įsipareigojome vadovauti valstybei tuo metu, kai kasdien reikia priimti sudėtingus sprendimus. Tokiu metu negalime slėptis už procedūrų ir kaltinti kitų“, – sakė premjerė.

E. Silina rėžė kritikos Progresyviesiems, tvirtindama, kad „užuot kartu dirbusi dėl saugumo situacijos“, partijos vadovybė „pasirinko politiškai atsisakyti atsakomybės“.

[[ge:lrytas:lrytas:42429528]]

„Tai man ir „Naujajai Vienybei“ yra nepriimtina. Progresyvieji prisiėmė pareigas, atsakomybes ir pažadus, kurių nesugebėjo įgyvendinti. Kilus kritinei situacijai, jie juos permeta kitiems. Tai politiškai nepriimtinas veiksmas.

„Matydami stiprų profesionalų kandidatą į gynybos ministro postą, politiniai plepiai pasirinko ne sprendimą, o krizę. Vyriausybės krizę. Todėl aš atsistatydinu iš ministrės pirmininkės pareigų“, – tęsė ji.

Medienos pramonės byla

Tą pačią dieną, kai atsistatydino E. Silina, Latviją supurtė ir pirmieji rezonansinės korupcinės bylos rezultatai.

Latvijos žiniasklaida skelbia, kad dėl vadinamosios medienos pramonės bylos Korupcijos prevencijos ir kovos biuras (KNAB), Generalinės prokuratūros pavedimu, sulaikė žemės ūkio ministrą A. Krauzę (žalieji/valstiečiai) ir Valstybės kanceliarijos vadovą Raivį Kronbergą.

Abu politikai buvo sulaikyti procesinių veiksmų atlikimo laikotarpiui.

E. Silina prieš pat atsistatydinimą pasirašė potvarkį, kuriuo nušalino A. Krauzę iš pareigų.

Pranešama, kad Generalinė prokuratūra vykdo baudžiamąjį procesą dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir neveikimu neteisėtai teikiant paramą medienos pramonės atstovams.

TV3 laida „Nekā personīga“ anksčiau pranešė apie vyriausybės sprendimą suteikti palankesnes sąlygas medienos įmonėms, kurios aukcionuose buvo pasiūliusios santykinai aukštas kainas už trejų metų sutartis su valstybine miškų valdymo įmone „Latvijas valsts meži“.

[[ge:lrytas:lrytas:42429525]]

Pasak laidos, A. Krauzės inicijuotas vyriausybės sprendimas lentpjūvėms kainavo ministerijai daugiau nei 30 mln. eurų.

Tyrimas prasidėjo dar praėjusių metų lapkritį, kai Latvijos Generalinė prokuratūra pradėjo prokurorinį tyrimą dėl galimo įstatymo reikalavimų pažeidimo suteikiant paramą medienos gamintojams.

Buvo nustatyta galimybė, kad valstybės institucijų tarnyboje buvo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu paramos suteikimu medienos gamintojams, koreguojant kainas ilgalaikėse „Latvijas valsts meži“ sutartyse.

Remiantis šiais įtarimais, buvo pradėtas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų.

Generalinė prokuratūra, bendradarbiaudama su Valstybės kontrole, kuri greitu metu turėtų pristatyti „Latvijas valsts meži“ audito išvadas, tęsia prokurorinį tyrimą.

Anksčiau tarnybinio patikrinimo komisija padarė išvadą, kad medienos pramonės įmonių, gavusių valstybės paramą 2023 metų pabaigoje, finansinė padėtis nebuvo sistemiškai ar struktūriškai nestabili.

Nepaisant to, ataskaitoje buvo pateikta keli faktai, keliantys abejonių dėl suteiktos paramos pagrįstumo.

Pats A. Krauzė teigė, kad Žemės ūkio ministerijos atliktas vidinis patikrinimas nenustatė, jog valstybė patyrė nuostolių suteikdama paramą medienos gamintojams 2023 metais.

Į šią situaciją pirmadienį dėmesį atkreipė ir Progresyviųjų atstovas A. Šuvajevas. „(Byloje) tikriausiai pamatysime daug naujų faktų. Ir greičiausiai taip pat rasime atsakymus, kodėl E. Silina iki šiol taip gynė žemės ūkio ministrą“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42429683]]

A. Šuvajevo nuomone, E. Silina „niekaip nesureagavo“ į pradėtą baudžiamąjį procesą ir „nepareikalavo žemės ūkio ministro A. Krauzės atsistatydinimo, priešingai – bandė jį apsaugoti“.

Situacija – chaotiška

Po premjerės atsistatydinimo „Jungtinis sąrašas“ paskelbė esantis pasirengęs vadovauti vyriausybei ir perimti gynybos ministro portfelį.

Opozicinis „Nacionalinis susivienijimas“ taip pat anksčiau yra išreiškęs pasirengimą perimti valdžios vairą.

Latvijos prezidento Edgaro Rinkevičiaus patarėjas Martinas Dregeris pareiškė, kad penktadienį Rygos pilyje per konsultacijas su Latvijos parlamento frakcijų atstovais bus priimtas sprendimas dėl greičiausio įmanomo vyriausybės suformavimo.

Prezidento manymu, nepaisant to, kad iki Saeimos rinkimų liko penki mėnesiai, geopolitinė ir saugumo padėtis Europoje yra trapi, tad svarbiausia užduotis yra stiprinti nacionalinę gynybą bei vidaus ir išorės saugumą.

Artimiausi rinkimai Latvijoje numatomi 2026 m. rudenį, o situacija šalyje prieš rinkimus – gana chaotiška.

Apklausos rodo, kad kartelę, reikalingą patekti į Saeimą, turėtų peržengti mažiausiai septynios partijos, o dar viena balansuoja ties 5 proc. riba.

Šiuo metu tvirtai pirmauja opozicinė dešinės populistų partija „Latvija pirmoje vietoje“, kurią palaiko apie 15 proc. gyventojų.

12 proc. latvių balsuotų už Progresyviuosius, 11 proc. palaikytų nacionalistinį Nacionalinį susivienijimą „Viskas Latvijai!“ – „Tėvynei ir Laisvei / LNNK“. Tuo tarpu skandalų viduryje atsidūrusi „Naujoji Vienybė“ sulauktų tik apie 10 proc. balsų. Tokį patį palaikymą turi „Jungtinis sąrašas“ ir prorusiška „Suvereni galia“.

Krentančios valdžios galvos ir net sulaikymai: kas vyksta Latvijoje