Koks solidarumas buvo demonstruotas viešai – toje pačioje „X“ platformoje jį reiškė Europos Komisijos ir Parlamento pirmininkės, NATO generalinis sekretorius komentavo situaciją tik paklaustas apie tai LRT žurnalistės Briuselyje, apie eskalacijos grėsmę kalbėjo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Viskas – tik kalbos, be didžiųjų ES šalių vadovų reakcijų, be realių veiksmų, kurie padėtų Baltijos šalims ir Suomijai, patiriančioms oro erdvės pažeidimus, papildomomis priemonėmis. Kol kas.
Antradienį Lietuvoje lankosi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius. Kaip skelbė leidinys „Politico“, atvyksta ne tik solidarumui demonstruoti, bet ir bendrųjų gynybos pajėgumų stiprinimui, pasitelkiant EK finansavimo instrumentus.
„Pinigų skyrimas potencialiai būtų labai geras dalykas. Tačiau mes turime užsitikrinti saugumą ir sienos, oro erdvės stebėjimą jau šiandien. O šiandien, kaip galime suprasti, nuo užsakymų iki pagaminimo, įdiegimo ir pradėjimo naudoti praeina nemažas laiko tarpas.
Neramus rytas Latvijoje: nukritęs į ežerą sprogo dronas
Tačiau, sakykim, atvažiavus sąjungininkų ar Europos partnerių radarams, mes juos pakankamai greitai galėtume integruoti į esamas sistemas“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė gynybos ekspertas, prof. Giedrius Česnakas.
Tačiau niekas nieko papildomo nesiunčia. Bent jau apie tai nieko nesigirdi. Negirdime iš, pavyzdžiui, Vokietijos, kuri įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti brigadą, kad siųstų papildomas priemones apsisaugoti nuo dronų, radarus, kol Lietuva turės pilnai įsidiegusi savo pajėgumus, ar atkeliaus visi pirkiniai.
G. Česnakas citavo vieną Vokietijos Budenstago atstovą, kuris sakė, kad Vokietija savo karių saugumu nuo oro grėsmių pasirūpins pati. Tai, jo teigimu, reiškia, kad su brigada gali atvykti ir tam tikros oro gynybos ir antidroninės sistemos, kurios būtų sukoncentruotos aplink brigados buvimo vietą.
Susiję straipsniai
Dėl ko nors papildomo – profesorius sako reiktų dėti vilčių į artėjantį NATO viršūnių susitikimą Ankaroje. Jis tikisi, kad Lietuvos politikai jau pasinaudojo proga iškomunikuoti poreikį dėl galimybės atsiųsti papildomus radarus iš NATO sąjungininkų.
„Dar yra galimybė padirbėti su generaliniu sekretoriumi ir kitais sąjungininkais ir gauti kažkokių, galbūt, įsipareigojimų. Reikia nepamiršti, kad 2023 metų NATO viršūnių susitikime Vilniuje buvo labai aiškus įsipareigojimas rytinio flango oro gynybai.
Tai mes galime sakyti, kad į tai patenka ir antidroninės sistemos. Kol kas ta rotacinė gynyba nėra užtikrinama. Taip, oro policijos misijos veikia, bet ar tikrai mes neturime kur tobulėti šitoje vietoje? Man atrodo, atsakymas yra priešingas – yra kur.
Nes Lietuvoje dabar kalbame apie priešdronines sistemas, bet lygiai taip pat Baltijos šalims reikia ilgo nuotolio oro gynybos, kaip „Patriot“, skirtos apsisaugoti nuo raketų ir panašiai, nes čia yra pakankamai pažeidžiama NATO oro erdvės vieta“, – kalbėjo G. Česnakas.
Būtent NATO naikintuvas, pakilęs iš Šiaulių, praėjusią savaitę numušė droną Estijoje. Kol kas tai – vienintelė sėkminga istorija Baltijos šalyse. Pasak Estijos premjero Kristen Michal, šis incidentas parodė, kad NATO sistemos iš tikrųjų veikia.
„Manau, iš to galima daryti keletą išvadų. Pirma, NATO iš karinės pusės, jo vadovavimo grandinė – gerai veikia praktikoje. Šiandieniniame pasaulyje daugelis klausia, ar NATO veikia. Jis veikia! Jūroje yra NATO laivų, saugančių kritinę infrastruktūrą, o danguje yra NATO lėktuvų, kurie dislokuojami prireikus.
Jie taip pat anksčiau siuntė dronus, bet bet kokiu atveju sprendimas numušti kiekvieną kartą priimamas atskirai, nes to padaryti negalima bet kokioje vietoje“, – Estijos premjero Kristen Michal citata dalinosi Estijos radijas KUKU.