Drono smūgis į dešimties aukštų daugiabutį Rumunijoje perkėlė Rusijos konfliktą su Europa į naują ir gerokai pavojingesnį lygį, o Kremlius jau rado būdą, kaip šią ataką nukreipti savo klastingų tikslų naudai.

Nors ekspertai nemano, kad du rumunus sužeidęs smūgis buvo tyčinis veiksmas, svarbiausia išvada yra kita – dėl Europos reakcijos Rusijai tiesiog neberūpi, kur pataikys jos dronai arba raketos.

Kalbos apie rimtesnį atsaką po Rusijos drono smūgio Rumunijoje ir ankstesnių incidentų daugiausia apsiribojo visuomenės diskusijomis, o Europos valstybės reagavo įprasta diplomatija.

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad tokia žemyno valstybių reakcija atskleidė ne tiek Rusijos agresyvumą, kiek Vakarų valstybių silpnumą ir veidmainystę.

[[ge:lrytas:lrytas:42624630]]

Šiuo incidentu fronte stringanti ir derybose jokių sau naudingų rezultatų nepešusi Rusija pasiekė savo pagrindinį tikslą – ir vėl sudarė pavojingos bei nevaldomos valstybės įspūdį.

Incidentas Rumunijoje gali tapti ir dar platesnės Kremliaus vadovo Vladimiro Putino dėlionės dalimi.

Analitikai įspėjo, kad, kalbėdama apie smūgį daugiabučiui, Rusija atsuko savo žvilgsnį į dar labiau pažeidžiamą Europos valstybę.

[[ge:lrytas:lrytas:42616724]][[ge:lrytas:lrytas:42635010]][[ge:lrytas:lrytas:42610861]][[ge:lrytas:lrytas:42623774]]

Gerokai pavojingesnis lygis

Laikraštis „The Telegraph“ atkreipė dėmesį, kad per ketverius karo metus Rusijos dronai nė karto nesužeidė nė vieno NATO civilio Vakaruose, jau nekalbant apie didelio masto žalą tankiai apgyvendintoje teritorijoje.

Tačiau penktadienio incidentas perkėlė Rusijos konfliktą su Europa į naują ir gerokai pavojingesnį lygį.

„Nemanau, kad tai buvo tyčinis veiksmas. Tačiau svarbiausia išvada yra ta, kad rusams tiesiog nerūpi, ar jie pataiko į Europos taikinius, nes jie nėra pernelyg susirūpinę dėl galimo Europos atsako“, – laikraščiui pareiškė Londone įsikūrusio analitinio centro Royal United Services Institute vyresnysis tyrėjas Edas Arnoldas.

Visgi reakcija į šį rezonansinį incidentą Europoje nebuvo griežta ir apsiribojo tik diplomatiniais pareiškimais.

„Net jei ataka buvo netyčinė, Kremlius iš šios reakcijos pasimokys. Rusija siekia sudaryti įspūdį, kad ji išlieka pavojinga, galbūt net nevaldoma, tuo metu, kai mūšio lauke atrodo vis labiau įstrigusi“, – pažymi laikraštis.

„The Telegraph“ teigia, kad neefektyvi NATO oro gynybos sistema yra galimybė Rusijai, nes dronai galėtų įskristi į bet kurią iš aštuonių NATO valstybių, besiribojančių su kariaujančiomis valstybėmis.

„NATO tai tampa sudėtinga užduotimi, nes tenka paskirstyti ribotus išteklius“, – teigė E. Arnoldas. Priduriama, kad kiekvienas drono incidentas kelia naujų klausimų dėl ribos, nuo kurios būtų imamasi karinio atsako.

[[ge:lrytas:lrytas:42647371]]

Kiekvienas toks atvejis stiprina Kremliaus pasitikėjimą, kad galima žengti dar vieną žingsnį. Dar daugiau džiaugsmo Rusijai suteikia pranešimai, kad JAV gali iš Europos atitraukti trečdalį savo oro pajėgų.

„The Telegraph“ įvertino, kad šis žingsnis galėtų paskatinti Rusiją elgtis dar rizikingiau.

„Nemalonus faktas, su kuriuo susiduria V. Putinas, yra tas, kad hibridinis karas šiandien turi mažiau galios nei anksčiau. Kyjivas nebėra taip stipriai priklausomas nuo Vakarų partnerių paramos“, – laikraštis atkreipė dėmesį ir į kitą medalio pusę.

V. Putinui naudingos abejonės

Incidentas Rumunijoje turės pasekmių ir pačiam Europos žemynui, kuris gyvena nuolatinėje įtampoje tarp dviejų barikadų pusių – agresorės Rusijos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo nenuspėjamumo.

Situaciją dar labiau paaštrino karo Irane padariniai. „The New York Times“ įvertino, kad penktadienio drono smūgis dar labiau sustiprins Europos budrumą.

„Sustabdyti mūšio lauke, rusai, atrodo, imasi didesnės rizikos ir stiprina grasinimus Ukrainą remiančioms šalims.

Europos lyderiai perspėja apie militarizuotą Rusiją, kuri per artimiausius 3–5 metus gali būti pajėgi pulti NATO. Tuo tarpu D. Trumpas ir toliau kelia klausimų dėl Amerikos įsipareigojimo Europos saugumui“, – pažymima straipsnyje.

[[ge:lrytas:lrytas:42647381]]

Leidinys atkreipė dėmesį, kad incidentas Rumunijoje greičiausiai nebuvo puolimo pradžia, tačiau Europos lyderiai reagavo tik griežtais pareiškimais. Tai sukėlė naujų klausimų apie NATO gebėjimą ginti savo teritoriją.

Šios abejonės yra naudingos V. Putinui, kuris nuo pat savo valdymo pradžios išsikėlė esminį tikslą: suskaldyti NATO, sugriauti transatlantinį aljansą ir paskatinti JAV susigrąžinti savo karius bei raketas namo.

Tačiau analitikai mano, kad Rusija turi dar svarbesnį tikslą: pakeisti karo eigą savo naudai.

Rusijos ekspertė iš „James Martin Center for Nonproliferation Studies“ atkreipė dėmesį, kad Rusijos karas nesiklosto labai sėkmingai, o Ukrainos giluminių smūgių kampanija sukelia vis daugiau problemų Kremliui.

„Todėl Rusija stiprina perspėjimus apie eskalaciją vadinamajame strateginiame užnugaryje, tai yra Ukrainą remiančiose šalyse“, – paaiškino ji.

Ekspertė įvertino, kad incidentas Rumunijoje ir smūgiai Kyjivui naudojant raketą „Orešnik“ yra bandymas atkreipti D. Trumpo administracijos dėmesį. Derybos pagal Kremliaus sąlygas yra paskutinė viltis valstybei, kuri artimiausiu metu negali laimėti karo.

„Eurasia Group“ Europos direktorius Jan Techau akcentavo, kad dažnais grasinimais, oro erdvės pažeidimais bei kibernetinių atakų ir sabotažo kampanijomis prieš NATO šalių kritinę infrastruktūrą Rusija siekia nukreipti dėmesį nuo kovų Ukrainoje.

„Rusija siekia išpūsti problemą, padidinti spaudimą vidaus diskusijoms mūsų šalyse, pabandyti pabrėžti, kad Ukraina negali laimėti ir kad atėjo laikas priversti Kyjivą sudaryti susitarimą“, – „The New York Times“ paaiškino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42647382]]

Tikslas – visai kita valstybė

Tačiau yra vertinimų, kad Rusijos drono smūgis Rumunijai gali tapti tik didesnių problemų pradžia.

Buvusi JAV ambasadorė NATO Jullianne Smith leidiniui „The New York Times“ įvertino, kad šiuo metu yra daug prieštaravimų, kurie gali lemti pavojingą V. Putino apsiskaičiavimą.

Rusijos vadovas gali manyti, kad turi galimybę imtis agresyvesnių veiksmų, nes NATO yra silpnoje padėtyje.

„Oro gynybos raketų trūkumas, iš dalies susijęs su jų plačiu naudojimu Artimųjų Rytų kare, reiškia, kad nei Ukraina, nei NATO sąjungininkės negali įsigyti tiek, kiek joms reikia savo saugumui užtikrinti“, – paaiškino ambasadorė.

Dar viena svarbi detalė – JAV pareiškimai apie karių išvedimą. „Ir man kyla klausimas, ar V. Putinas dėl to nepradės dar labiau rizikuoti, o tai tik didina susirūpinimą“, – teigė ji.

O kaip galėtų atrodyti ši rizika, apie kurią perspėjo ekspertė? Apie galimus Kremliaus kėslus šiuo atveju gan greitai prabilo patys Rusijos diplomatai.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikų ataskaitoje teigiama, kad Rusija pasinaudojo drono Rumunijoje skandalu, siekdama pateisinti galimus savo veiksmus bene didžiausios rizikos zonoje esančioje valstybėje – Moldovoje.

Išanalizavę Rusijos ambasados Moldovoje pareiškimą, analitikai padarė išvadą, kad Kremlius šį smūgį išnaudojo bandydamas iš anksto nusikratyti atsakomybės už galimus būsimus smūgius Moldovai.

[[ge:lrytas:lrytas:42647379]]

Rusijos diplomatai teigė, kad Moldovos valdžia ir Vakarų šalys esą ruošiasi „surežisuoti“ įvykį, panašų į drono smūgį Rumunijoje. Rusai be jokių įrodymų pareiškė, kad Kišiniovas neva labai siekia išprovokuoti santykių su Maskva pablogėjimą, todėl gali imtis provokacijų.

ISW atkreipė dėmesį ir į tai, kad Rusijos valdžios institucijos neigė savo kaltę dėl smūgio Rumunijoje ir, nepateikdamos jokių įrodymų, apkaltino Ukrainą.

Analitikų nuomone, abu šie pareiškimai kartu rodo Kremliaus ketinimą iš anksto atleisti Rusiją nuo atsakomybės už atsitiktinius arba tyčinius Rusijos dronų smūgius Moldovos teritorijoje ateityje.

„V. Putinas pasirinko neatsakingą politiką, pagal kurią Rusijos dronų įskridimo į NATO ir Moldovos oro erdvę rizika laikoma priimtina Rusijos smūgių Ukrainai pasekme.

Dabar atrodo, kad V. Putinas galimų civilių aukų NATO valstybėse riziką laiko priimtina Rusijos smūgių kampanijos pasekme“, – teigiama ISW ataskaitoje.

V. Putinas perkėlė karą į dar pavojingesnį lygmenį: tikrasis tikslas – dar šiurpesnis