Karas Ukrainoje derybų būdu galėtų būti įšaldytas iki nedidelių apsišaudymų ir pasienio konfliktų jau šių metų žiemą, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė centro „Atlantic Council“ analitikė Agnia Grigas.

Anot analitikės, nors situacija fronte šiuo metu yra palankesnė Ukrainai, per svarbų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) derybininkų Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitą į Kyjivą prezidentas Volodymyras Zelenskis gali sulaukti spaudimo net ir dėl atsistatydinimo.

O nesulaukdamas pakankamų rezultatų iš Vašingtono, V. Zelenskis yra pasiryžęs perimti derybas į savo rankas ir taip pasiekti bent kokį nors susitarimą.

A. Grigas akcentavo, kad, nepaisant dabartinio Ukrainos pranašumo, situacijos pervertinti nereikėtų: karas vyksta jau daugiau nei ketverius metus, o abi pusės yra nualintos.

[[ge:lrytas:lrytas:42655087]]

„Buvo daug lūkesčių, kad (Donaldo) Trumpo naujoji administracija, D. Trumpas, sugebės atnešti taiką ar bent paliaubas. Kol kas to padaryti nepavyko.

Ir matosi, kad jau kurį laiką V. Zelenskis siunčia signalus, dabar jau matom tesinį, jog jis yra pasiryžęs perimti derybas į savo rankas, jau nebebando pasikliauti Vašingtonu“, – dėstė ji.

A. Grigas nuomone, V. Zelenskis kartu su Europa gali derėtis dėl paliaubų arba kokio nors konflikto įšaldymo. Tai, analitikės teigimu, būtų galima pasiekti iki šios žiemos.

[[ge:lrytas:lrytas:42635010]][[ge:lrytas:lrytas:42616724]][[ge:lrytas:lrytas:42647361]][[ge:lrytas:lrytas:42627437]]

„Kad konfliktas būtų įšaldytas ir vyktų, sakykim, nedideli apsišaudymai ar maži konfliktai pasienyje, manau, tai yra įmanoma pasiekti (iki žiemos – red. past.).

Kad atrasti pilną susitarimą su Rusija, pasirašyti pilną taikos planą, su šiandienine Kremliaus vyriausybe – vargiai“, – aiškino analitikė.

Būtent tokio tikslo siekdamas V. Zelenskis ieško ir Europos valstybių pagalbos. Tarp galimų formatų – E3 valstybės (Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija) arba Šiaurės Europos valstybės ir Turkija.

A. Grigas nuomone, V. Zelenskiui iš pirmo žvilgsnio natūraliai kiltų noras atsigręžti būtent į tris stipriausias Europos valstybes.

„Tačiau, išskyrus Jungtinę Karalystę, nesakyčiau, kad Vokietija ir Prancūzija visada tvirtai rėmė Ukrainą.

Todėl čia, manau, Ukrainai kyla tam tikra rizika, nes iš Prancūzijos ir Vokietijos galėtų būti daugiau signalų siekti greitesnio susitarimo, nebūtinai paties palankiausio. Lenkija ir Šiaurės šalys, manau, tikrai tvirčiau gintų Ukrainos interesus, bet, vėlgi, jos neturi tokių galių, kad galėtų juos apginti.

Turkija natūraliai suinteresuota, kad konfliktas baigtųsi, pirmiausia dėl pragmatinių interesų – Juodosios jūros prekybos, laivybos, turizmo ir apskritai regiono stabilumo. Todėl manau, kad ji yra tarpinis variantas tokioms deryboms vesti.

Bet ar tai yra tikrasis, nuoširdus Ukrainos sąjungininkas? Vargu“, – įvertino ji.

[[ge:lrytas:lrytas:42660396]]

Gali sulaukti spaudimo

Bendrų derybų, kuriose jau ilgą laiką matyti didelė aklavietė, kontekste maždaug po dviejų savaičių Kyjive turėtų apsilankyti D. Trumpo pasiuntiniai S. Witkoffas ir J. Kushneris.

A. Grigas nuomone, šis vizitas yra itin svarbus. Tarp priežasčių – ir jame dalyvaujantys asmenys.

„Reikia pripažinti, kad J. Kushneris nėra tik derybininkas. Jis yra D. Trumpo žentas, šeimos narys. Jis tikrai turi prezidento ausį ir, galima sakyti, kalba D. Trumpo žodžiais. Vėlgi, tai, kas bus išgirsta, bus perduota tiesiogiai prezidentui.

Tačiau šiandien, atsižvelgiant į MAGA poziciją ir neseniai pasirodžiusį labai nepalankų interviu apie V. Zelenskio vyriausybę, manau, Ukraina patirs spaudimą ir apie korupciją šalyje, tiek galimai ir apie V. Zelenskio pasitraukimą iš prezidento posto.

Nes, kaip matome ir matėme, meilės tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio tikrai nėra“, – dėstė ekspertė.

Mano, kad įšaldyti karą Ukrainoje įmanoma iki žiemos: laukia svarbus vizitas