Tikėtina, kad artimiausiu metu karas Irane tęsis pagal dviprasmišką Šrodingerio katės scenarijų, pareiškė portalo Lrytas kalbintas Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala.

Pirmadienį pasaulį sudrebino naujiena, kad Iranas, protestuodamas dėl besiplečiančio Izraelio puolimo Libane prieš Irano sąjungininkę „Hezbollah“, stabdo derybas per tarpininkus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) ir uždaro Hormūzo sąsiaurį.

Iranui sustabdžius derybas, pirmadienio vakarą (Lietuvos laiku), Donaldas Trumpas paskambino Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu ir per įtemptą pokalbį išvadino jį bepročiu.

„Tu prakeiktas beprotis. Jei ne aš, dabar sėdėtum kalėjime. Aš gelbstiu tavo kailį. Niekas tavęs dabar nemėgsta. Dėl to niekas nemėgsta ir Izraelio“, – taip, anot naujienų portalo „Axios“, D. Trumpo žodžius B. Netanyahu apibendrino vienas oficialus JAV asmuo.

[[ge:lrytas:lrytas:42666789]]

Tačiau dar vėliau JAV prezidentas paskelbė apie „Hezbollah“ ir Izraelio susitarimą dėl kovų nutraukimo, o CNN šaltinis regione pareiškė, kad JAV derybų su Iranu procesas vėl buvo atnaujintas.

O ką ši keista įvykių seka reiškia deryboms ir tolimesnei karo eigai?

„Tam tikra prasme ir turime tokius amerikietiškus kalnelius, kai, viena vertus, niekas nenori visiškai nutraukti derybų. Bet tuo pačiu bet kokia pažanga vieną dieną susiduria su naujiena, kad ta pažanga ne tik nevyksta, bet galbūt yra ir visiškai sustabdoma. Ir tada vėl prasideda procesas iš naujo“, – esamą derybų situaciją paaiškino L. Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:42634401]][[ge:lrytas:lrytas:42635614]][[ge:lrytas:lrytas:42623179]][[ge:lrytas:lrytas:42643318]]

Dvi problemos

Pirmadienį „Tasnim“ pranešė, kad Iranas ragina nedelsiant nutraukti karus Gazos Ruože ir Libane bei visiškai išvesti Izraelio kariuomenę iš Libano. „Libanas buvo viena iš paliaubų sąlygų, o šios paliaubos dabar pažeidinėjamos visuose frontuose, įskaitant Libaną“, – rašė Irano naujienų agentūra „Tasnim“.

„Kol nebus patenkinti Irano ir pasipriešinimo judėjimo reikalavimai šiais klausimais, derybos nevyks“, – priduriama pranešime, kuriame Iranas pagrasino „visišku Hormūzo sąsiaurio uždarymu ir kitų frontų aktyvinimu“, įskaitant Bab el Mandebo sąsiaurį Raudonosios jūros pietuose.

L. Kojala portalui Lrytas įvardijo, kad derybose šiuo metu yra kelios problemos, kurios ir lemia amerikietiškus kalnelius, matomus dabartinėje derybų fazėje.

„Visų pirma, akivaizdu, kad Irano režimo situacija nėra labai paprasta. Jis yra išsiskaidęs geografiškai, be abejo, jaučiasi pažeidžiamas, todėl priverstas vykdyti veiklą giliai po žeme tiesiogine ir perkeltine prasme.

Dėl to komunikacijoje nuoseklumo nėra daug. Taip pat ryškėja ir tam tikros atskiros režimo galių grupės, kurios nebūtinai turi vienalytį požiūrį į esamą situaciją: nuo tų, kurios yra radikalesnės, iki tų, kurios galbūt vis dėlto norėtų, kad politinis procesas judėtų į priekį ir karo situacija būtų išspręsta. Tai vienas aspektas.

Kitas dalykas – mes matome ir žinome iš Irano istorijos, kad Irano derybinis scenarijus dažnai būna ištęstas, linkęs tęsti procesą ilgą laiką, klampus ir permainingas. Tokiu būdu tikintis arba pozicionuojant savo poziciją kaip tokią, kurioje laiko tėkmė yra privalumas, o ne problema.

O kad laikas yra problema Jungtinėms Amerikos Valstijoms, galime matyti indikacijų iš atskirų prezidento D. Trumpo pareiškimų“, – įvertino politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:42670966]]

L. Kojalos manymu, dėl šių veiksnių derybos primena amerikietiškus kalnelius. Viena vertus, JAV ir Iranas nenori visiškai nutraukti derybų, tačiau bet kokia pažanga vieną dieną yra pakeičiama naujiena, kad tos pažangos ne tik nebuvo, bet viskas yra sustabdoma.

„Ir tada vėl prasideda procesas iš naujo. Tokių ciklų jau turėjome ne vieną, ir labai didelė tikimybė, kad jie kartosis artimiausiu metu“, – įvertino jis.

Pradinis susitarimas – įmanomas

Tačiau pats D. Trumpas situacijos nesureikšmino ir tvirtino, neva susitarimo memorandumas dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo ir dabartinio ugnies nutraukimo pratęsimo galėtų būti parengtas ir suderintas „per ateinančią savaitę“.

„Man dar reikia parengti keletą punktų“, – transliuotojui „ABC News“ pareiškė D. Trumpas, pridurdamas, kad šio susitarimo dar nepatvirtino. Iranas viešai nepatvirtino, kad artimiausiu metu bus pasiektas koks nors susitarimas.

D. Trumpas jau kurį laiką skelbia apie greito susitarimo perspektyvas. Pavyzdžiui, sekmadienį JAV prezidentas pareiškė užsitikrinęs Irano garantijas, kad šalis nekurs branduolinio ginklo.

Kaip reikėtų vertinti šiuos nevienareikšmiškus D. Trumpo pareiškimus apie greitą rezultatą? L. Kojala mano, kad įžanginio susitarimo, kuris vestų į ilgalaikes derybas, galimybė yra gana didelė.

„Bet tą susitarimą reikėtų apibrėžti kaip tokį labai bendro pobūdžio ir įžanginį dokumentą į ilgalaikes derybas, kurios bus kur kas sudėtingesnės ir truks, ko gero, ilgą laiko tarpą.

[[ge:lrytas:lrytas:42670954]]

Tikslas iš D. Trumpo pusės yra pasiekti tokį pirminį susitarimą, kuris atlieptų kertinius administracijos interesus“, – dėstė politologas.

GSSC direktoriaus manymu, respublikonų senatorių kritika ir žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie pirminio susitarimo turinį gali būti veiksnys, kuris keistų ir administracijos požiūrį į atskiras detales.

„Bent jau galima taip spėti“, – pažymėjo L. Kojala.

„Šia prasme mes kalbame apie tokį pirminį susitarimą, kuris vis dar atrodo gana tikėtinas, nes D. Trumpo administracija gana aiškiai signalizuoja, kad nenori atnaujinti karo veiksmų, net jeigu ir tokia galimybė visada egzistuoja, o politinis kelias yra preferencija.

Tą mes matėme ir pastarosiomis savaitėmis, kai priežasčių atnaujinti karo veiksmus tikrai netrūko, nes derybos tarsi ir neveda bent jau kol kas apčiuopiamo rezultato link. Bet, kita vertus, ir Irano pusėje neturėtume manyti, kad yra vien tiktai stiprioji pozicija.

Anaiptol, režimas yra stipriai nustekentas, ekonominė situacija sudėtinga buvo dar prieš karo veiksmus. Tai galime tik įsivaizduoti, kiek ji pablogėjo dabar dėl vykdomos blokados ir, aišku, pačių karo veiksmų“, – akcentavo politologas.

L. Kojalos manymu, šia prasme abi pusės turi intenciją kalbėtis ir sutarti dėl bendro pobūdžio dokumento. Tačiau kas sektų vėliau, yra dar vienas svarbus klausimas.

„Kitas klausimas – kaip tai galėtų atsispindėti jau ilgalaikiame susitarime, kuris laiduotų stabilumą, nes net ir pirminis susitarimas, jeigu jis bus pasiektas, net jeigu jis bus patvirtintas, to stabilumo tikrai savaime neužtikrins, o rizika, kad situacija vėl galėtų eskaluotis, išliks pakankamai didelė“, – paaiškino politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:42670949]]

Skirtingos sąjungininkų pozicijos

Keistą ir amerikietiškus kalnelius primenančią situaciją derybose sukėlė Izraelio kariniai veiksmai prieš Libane veikiančią smogikų grupuotę „Hezbollah“, kurie atsinaujino kovo mėnesį.

Nuo to laiko Izraelis iš oro atakuoja taikinius Libane.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) išplėtė puolimą Pietų Libana ir užėmė daugiausia teritorijų nuo okupacijos pabaigos 2000 metais, įskaitant savaitgalį okupuotą strategiškai svarbią Beauforto pilį.

Pirmadienį IDF surengė atakas Dahijos priemiestyje Beirute, kuris yra žinomas kaip „Hezbollah“ tvirtovė. Ekspertai pastebi, kad šie veiksmai ir buvo viena priežasčių, kodėl Iranas išplatino savo pareiškimą.

Tą pačią dieną D. Trumpas pasikalbėjo su B. Netanyahu ir „Hezbollah“ vadovybe, o vėliau paskelbė apie susitarimą dėl laikino karo veiksmų sustabdymo.

„Turėjau labai produktyvų pokalbį telefonu su Izraelio ministru pirmininku Bibi Netanyahu, ir kariai nebus siunčiami į Beirutą, o pakeliui esantys kariškiai jau buvo apgręžti.

Taip pat per aukštus atstovus turėjau labai gerą pokalbį telefonu su „Hezbollah“, ir jie sutiko, kad visas apšaudymas bus nutrauktas – Izraelis jų nepuls, o jie nepuls Izraelio“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė jis.

Tačiau JAV žiniasklaida atskleidė, kad neva „produktyvaus“ skambučio metu metu D. Trumpas stipriai spaudė B. Netanyahu išvadino jį bepročiu.

[[ge:lrytas:lrytas:42670952]]

Tuo tarpu Izraelio premjeras reagavo santūriai. „Gerai, gerai, tik pasirūpink, kad viskas būtų sutvarkyta“, – portalui „Axios“ B. Netanyahu reakciją citavo JAV pareigūnas.

JAV pareigūnai „Axios“ paaiškino, kad D. Trumpo nuomone, IDF pastarosiomis dienomis reagavo neproporcingai ir kelia pavojų deryboms su Iranu, kuris bet kokį susitarimą sieja su paliaubomis Libane.

L. Kojalos nuomone, jeigu tikėtume šia informacija, ji patvirtintų bendrą tendenciją – D. Trumpas norėtų susitarti ir nori pašalinti kliūtis, kurios susitarimui neleidžia įvykti.

„Šiuo atveju eskalacija Libane yra galima kliūtis, nes, kaip žinome, Iranas kelia sąlygą dėl karo veiksmų nutraukimo Libane kaip tokią, kuri yra būtina tam, kad būtų pajudėta į priekį su bent jau tuo pirminiu susitarimo tekstu.

Tai D. Trumpas šiuo atveju tarsi tokiu būdu signalizuoja, kad yra linkęs tą kliūtį pašalinti.

Antras aspektas – Jungtinės Valstijos ir Izraelis yra labai artimi sąjungininkai ir politiniame, ir kariniame lygmenyje. Bet tai nereiškia, kad tas pirminis veiksmas pradėti karo veiksmus savaime reiškia, jog jų eigoje neatsiranda tam tikrų skirtumų“, – dėstė jis.

Politologas atkreipė dėmesį į jau ne vieną savaitę konstatuojamą faktą, kad D. Trumpo administracijos ir B. Netanyahu vyriausybės perspektyvos dėl karo pabaigos nepersidengia šimtu procentų.

„Ir to pavyzdį mes matome dabar, kai D. Trumpas, atrodo, norėtų greitesnio susitarimo.

[[ge:lrytas:lrytas:42670950]]

Tuo metu B. Netanyahu vyriausybė skaičiuoja, kad pakankamai intensyvi karo veiksmų tąsa, aišku, reaguojant į apšaudymus prieš Izraelį, kurie taip pat tęsiasi, yra tas scenarijus, kuris, atrodo, pats realistiškiausias artimiausio laikotarpio perspektyvoje ir kurio neturėtų užgožti politiniai susitarimai“, – aiškino L. Kojala.

Šrodingerio katės situacija

Derybose dominuojant nevienareikšmiškiems pareiškimams, kyla klausimas: ko tikėtis toliau? Ir kiek įmanomas įšaldyto karo scenarijus?

L. Kojalos nuomone, dabar yra tikėtinas Šrodingerio katės scenarijaus tęstinumas.

„Tokia Šrodingerio katės situacija. Ir vyksta karo veiksmai net ir paliaubų metu, ir tarsi karo nėra ar bent jau aktyvios jo fazės. Tai šia prasme tokio scenarijaus tęstinumas yra tikėtinas.

Aš vis tik galėčiau įsivaizduoti, kad pakankamai netolimo laikotarpio perspektyvoje tam tikros gairės dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo ir galbūt atitinkamai tam tikrų Irano režimo keliamų reikalavimų, galbūt sankcijų sušvelninimo, galbūt dalies įšaldyto turto leidimo naudoti Irano režimui, gali įvykti.

Tai nebus situacijos sprendinys strateginiame lygmenyje. Tai nespręs Irano branduolinės ginkluotės klausimo, tai nespręs prisodrinto urano klausimo, bent jau tiek, kad būtų visiškai aišku, kas yra padaryta, kad Iranas nebeturėtų prisodrinto urano.

Tai neišspręs Irano palaikymo tai pačiai „Hezbollah“ ar kitoms regiono teroristinėms organizacijoms, tai neišspręs, ko gero, net ir Irano turimų raketų ir dronų, ypač jų pajėgumų keliamos dilemos“, – dėstė politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:42670963]]

Visgi, L. Kojalos nuomone, tokios gairės leistų šiek tiek pajudėti į priekį ir sumažinti spaudimą globalioms energetikos rinkoms, nors ir suteikiant terpę Iranui vėl generuoti didesnes pajamas iš naftos.

Tačiau nors toks procesas yra įmanomas, jis neišsprendžia labai trapios strateginio lygmens situacijos.

„Kitaip tariant, karinės eskalacijos scenarijai gal nebus tokie, kurie yra patys realiausi jau pirmą dieną po susitarimo sudarymo, bet jie egzistuos kaip realybė, kuri turbūt leis ypatingai D. Trumpo administracijos kritikams, teigti, kad Irano grėsmė, kaip tokia, nėra eliminuota.

Tarp tų kritikų, kaip vėlgi girdėjome iki šiol, jeigu bus būtent tokia situacija, ko gero, bus ir dalis paties prezidento D. Trumpo, Respublikonų partijos narių, tokių kaip senatorius Tedas Cruzas, buvęs valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir kiti“, – dėstė politologas.

D. Trumpas pralaimėjo?

Ir visgi, net jeigu pavyktų susitarti dėl pradinių gairių, tai JAV galėtų kainuoti sankcijų Iranui sušvelninimą ir įšaldytų lėšų atlaisvinimą.

Tuo tarpu vienas pagrindinių D. Trumpo tikslų – Irano branduolinės programos pabaiga – būtų atidėtas vėlesniam laikui.

Šiuo atžvilgiu D. Trumpas galėtų sulaukti kritikos, kad vasario 28 d. prasidėjusi karinė operacija ne tik neatnešė jokios naudos, bet ir pablogino iki karo buvusią padėtį.

[[ge:lrytas:lrytas:42670964]]

Tačiau kiek pagrįsta būtų tokia kritika?

„Tokia rizika egzistuoja, bet manau, kad daryti išvadą dar ankstoka, todėl, kad nežinome, kokie bus Irano režimo įsipareigojimai ant popieriaus lapo, jeigu toks popieriaus lapas bus pasirašytas ir patvirtintas abiejų pusių.

Ir kaip tai realiai keis ilgalaikę Irano grėsmės regionui ir Jungtinėms Valstijoms perspektyvą. Kol kas išlieka tikimybė, kad tas spaudimas, kurį sukėlė Jungtinių Valstijų ir Izraelio kariniai veiksmai, be abejo, Irano naftos sektoriaus blokada, gali atnešti rezultatą, bet jis turi būti apčiuopiamas.

Ir kol kas to apčiuopiamumo yra labai nedaug. Ir net jeigu atsiras pirminis dokumentas, tai dar nereiškia, kad net ir jame nubrėžti tam tikri kriterijai ar gairės bus realizuoti praktiškai.

Tai tas neapibrėžtumas, be abejo, palieka terpę kritikai, kad situacija šiandien ar rytoj nebūtinai yra geresnė negu buvo vasario 27 dieną, prieš prasidedant kariniams veiksmams“, – dėstė L. Kojala.

Tačiau politologas atkreipė dėmesį, kad šią išvadą svarstome nežinodami, kokia iš tikrųjų yra režimo būklė ir kokie spaudimo mechanizmai gali priversti Iraną sutikti su bent dalimi JAV keliamų pagrindinių reikalavimų.

L. Kojala apibendrino, kad susitarus dėl bent jau pirminio dokumento teksto bus matyti, kiek judama į priekį ilgalaikėse derybose.

„Tuomet turbūt jau ir bus galima vertinti, ar iš tikrųjų veiksmai per pastaruosius kelis mėnesius pakeitė Irano režimo grėsmės lygį, ar vis tik ne“, – paaiškino GSSC direktorius.

Po Irano žingsnio – keisti signalai: D. Trumpo tirada parodė viena