Juos paveikti paaštrėjusia retorika ir veiksmais jau bando Kremlius. Jo šeimininkas Vladimiras Putinas armėnams grasina Ukrainos scenarijumi, aiškina, kad Armėnija turėtų kuo greičiau surengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje, pabrėždamas, kad narystė ES ir jo Maskvos vadovaujamojoje Eurazijos ekonominėje sąjungoje – nesuderinamos.
Į tai reaguodamas armėnų premjeras Nikolas Pashinyanas sakė, kad rengti tokį referendumą – nelogiška, kol pasirinkimas tarp dviejų blokų taps neišvengiamas.
O taip, kaip jis sakė savo „Facebook“ pranešime, bus, kai Armėnija oficialiai pateiks paraišką dėl narystės ES arba priartės prie kandidatės statuso.
Armėnijos ryšių su Europa mezgimą laiko dideliu lūžiu: ji buvo didžiausia Rusijos sąjungininkė regione
„Rusija siekia pakenkti Armėnijos ekonomikai ir daryti įtaką parlamento rinkimų Armėnijoje rezultatams. Mes ir toliau remsime Armėniją, kad ji susidorotų su tokiais bandymais daryti spaudimą“, – į rusų grasinimus reaguoja ES atstovas spaudai Anouaras El Anounis.
Apie akivaizdų norą paveikti rinkimus kalba ir europarlamentaras Dainius Žalimas.
„Viena vertus, aš galvoju, kad tai yra spaudimas, skirtas galbūt paramai kitiems dviem kandidatams Armėnijos rinkimuose, kurie netrukus įvyks. Jie abu yra prorusiški. Vienas – tiesiogiai remiamas Rusijos, tai yra oligarchas [Samvelas] Karapetyanas, turintis verslą Rusijoje, kitas – [Robertas] Kocharyanas, buvęs prezidentas – bet, iš principo, tai tokiu šantažo būdu bandoma numušti tuos reitingus, nors nebūtinai taip įvyks ir, kaip rodo patirtis, gali įvykti kaip tik priešingai“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ svarstė politikas.
Susiję straipsniai
Išties paskutinėse apklausose stipriai pirmauja dabartinis ministras pirmininkas N. Pashinyanas. Jo partiją „Pilietinis susitarimas“ remia 65 proc. apklaustųjų, o prorusiško S. Karapetyano – 12 proc.
„Kitas dalykas – tai spaudimo priemonė, tikintis, kad Armėnija tam tikra prasme iškryps iš šito proeuropinio kurso, jeigu taip galima būtų pavadinti, nors čia labai sąlygiškai reikėtų vadinti – nėra dar tvirto apsisprendimo stoti, pvz., į Europos Sąjungą“, – atkreipė dėmesį D. Žalimas, pridūręs, kad visos šalys, buvusios Rusijos įtakos sferoje, susidūrė su tokiu spaudimu.
Tačiau Armėnijos parlamentas dar praėjusių metų pavasarį priėmė įstatymą dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą pradžios.
Juo šalies Vyriausybė raginama pradėti stojimo į Bendriją procesą. Projektas buvo inicijuotas po to, kai piliečiai daugiau nei 50 tūkst. parašų surinko peticijai, kviečiančiai surengti referendumą dėl narystės ES.
Tiesa, apklausos rodo atsargų armėnų nusiteikimą – dauguma pritaria integracijai į ES, tačiau skepticizmo dėl realių galimybių prisijungti išlieka daug, baiminantis Rusijos provokacijų. Armėnų nusigręžimas nuo ilgametės sąjungininkės Maskvos siejamas su tuo, kad ši nepadėjo Jerevanui konflikte su Azerbaidžanu.
„Ką Europos Sąjunga tikrai turėtų daryti? Manau, kad viskas labai paprasta ir yra daroma, galbūt ne visada pakankamai. Tai yra parama laisvam apsisprendimui bet kurios šalies, kuri nori prisijungti prie ES. Tai, jeigu Armėnija rinkimuose labai aiškiai išreiškia savo paramą proeuropiniam kursui – ES turi visokeriopai bendradarbiauti. Visų pirma, čia turiu omeny, perimant Armėnijos piliečių širdis – palenkiant jas į savo pusę. Neturėtų būti ES abejinga, kadangi, taip jau atsitinka, kad kova už europines vertybes vyksta ES paribiuose – ar tai būtų Ukraina, ar Moldova, ar tai būtų Kaukazas“, – sakė D. Žalimas.