Didžiojo septyneto G7 valstybių lyderiai susitiko Prancūzijoje, į kurį atvyko ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Apie G7 susitikimą, galimą susitarimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo ir Baltarusijos režimo vadovo retoriką „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas.

Ambasadoriaus vertinimu, svarbu tai, kad V. Zelenskis šiame formate kalbasi tiesiogiai su pasaulio lyderiais. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris anksčiau istoriškai buvo patekęs ir į G8 formatą, dabar tokios galimybės neturi.

„V. Putinui, kuris, kaip atsimenate, istoriškai buvo netgi į G8 įsipaišęs, belieka tiktai iš išorės stebėti, iš nuotolio stebėti, kaip V. Zelenskis kartu su pasaulio lyderiais kalbasi tiesiogiai“, – kalbėjo E. Bajarūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:42838256]]

Pasak E. Bajarūno, žvelgiant iš Lietuvos ir Europos perspektyvos, didžiausia šio susitikimo vertė yra Ukrainos klausimo sugrįžimas į dėmesio centrą.

Jo teigimu, tai gali reikšti, kad Ukrainai bus skirta proporciškai daugiau dėmesio nei kitiems klausimams.

Ukraina vėl svarbiausia

Kartu ambasadorius sakė matantis ir Ukrainai palankių ženklų fronte. Vis dėlto, pasak E. Bajarūno, Ukraina kaip derybų objektas ir kaip galimybė pasiekti bent susitarimą dėl paliaubų anksčiau buvo nustumta į antrą planą. Jis aiškino, kad tai nulėmė Hormūzo sąsiaurio tema, JAV karas prieš Iraną ir JAV bei Izraelio karas prieš Iraną.

[[ge:lrytas:lrytas:42830606]][[ge:lrytas:lrytas:42787384]][[ge:lrytas:lrytas:42785102]]

E. Bajarūno teigimu, šie įvykiai dominavo pasaulio naujienose, o D. Trumpas buvo susikoncentravęs į Hormūzą ir Iraną. „Jis tiesiog buvo susikoncentravęs į Hormūzą, į Iraną, ir negalėjo skirti dėmesio“, – sakė ambasadorius.

Dėl to G7 susitikimas, jo vertinimu, tampa galimybe Ukrainai vėl tapti pagrindiniu tarptautinės darbotvarkės klausimu. „Mes čia galime džiaugtis ukrainiečių daroma žala Rusijos ekonomikai, bet kiekvieną dieną žūsta ukrainiečiai“, – pabrėžė E. Bajarūnas.

Ambasadorius sakė, kad V. Zelenskis ir pati Ukraina yra suinteresuoti bent paliaubomis. „Manau, prezidentas V. Zelenskis ir Ukraina yra suinteresuoti, kad būtų bent jau paliaubos, bent jau nežūtų žmonės“, – teigė jis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į Europos trijulę – Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją. Šios šalys, pasak E. Bajarūno, jau susitiko su V. Zelenskiu Londone ir yra nusiteikusios vėl įnešti bendrą europinę dinamiką į Ukrainos taikos siekį.

[[ge:lrytas:lrytas:42841298]]

Irano klausimas

Laidoje taip pat aptartas šaltinių skelbiamas pranešimas, kad D. Trumpas, viceprezidentas J. D. Vance’as ir Irano parlamento pirmininkas elektroniniu būdu pasirašė susitarimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.

E. Bajarūnas sakė, kad D. Trumpas šiuo atveju tikrai gali būti patenkintas. „Jeigu prieš netgi kokias dvi savaites būtumėte manęs klausęs, aš būčiau mažiau optimistas, kad išvis galima pasiekti tam tikrą susitarimą“, – teigė jis.

Pasak ambasadoriaus, Iranas buvo įsikasęs savo apkasuose, o nors šalis buvo apdaužyta, valdžios struktūra ir visa vertikalė išliko. Jis taip pat sakė, kad Iranas dronais terorizavo Hormūzą ir visas Persų įlankos arabų šalis.

E. Bajarūno teigimu, tuo metu neatrodė, kad Iranas ims ir nusileis. Todėl D. Trumpo anonsuotas susitarimas, kuris galbūt penktadienį bus pasirašytas, jo vertinimu, yra didžiulė JAV diplomatinė pergalė.

Vis dėlto ambasadorius ragino į situaciją žiūrėti atsargiai. „Reikia įnešti tokį tam tikrą ir šaltą dušą“, – sakė jis.

E. Bajarūnas priminė, kad karas prasidėjo dėl siekio atimti iš Irano galimybę gaminti branduolinį ginklą. Ambasadorius priminė, kad 2015 metais tokį susitarimą buvo pasiekęs prezidentas Barackas Obama. Vėliau D. Trumpas tą susitarimą nutraukė.

Pasak E. Bajarūno, iš D. Trumpo buvo tikimasi aiškumo, kad Iranas niekada neturės branduolinio ginklo, įsipareigos jo negaminti ir atiduos jau prisodrintą uraną saugoti kitur. „To dar neįvyko“, – pabrėžė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42841294]]

Ambasadorius sakė, kad apie JAV ir Irano susitarimą žinoma nedaug.

„Kas pasakys, kad po tų 60 dienų Iranas sutiks atiduoti prisodrintą uraną ir sutiks įsipareigoti negaminti ir nevystyti branduolinio ginklo?“ – klausė ambasadorius. Dėl to, jo teigimu, lieka daug klaustukų ir nerimo.

E. Bajarūnas atkreipė dėmesį ir į Izraelio poziciją. Pasak jo, Izraelis jau dabar kalba, kad nėra saistomas šio susitarimo ir toliau stebės įvykius regione.

Ambasadorius taip pat minėjo Izraelio pareiškimą, kad šalis neišves savo pajėgų iš Pietų Libano. Todėl, jo vertinimu, eskalacijos rizika išlieka.

Hormūzas

Kalbėdamas apie D. Trumpo pasiekimus, E. Bajarūnas sakė, kad Hormūzas buvo atviras. Tačiau pagal nuogirdas apie susitarimą Iranas įsipareigotų, jog Hormūzas nebus uždarytas, o mainais atsirastų tam tikri mokesčiai.

Pasak ambasadoriaus, kalbama ne apie tarifus, bet apie ekologinį, administracinį, aptarnavimo ir draudimo apmokestinimą. Tai reikštų, kad Iranas kartu su Omanu pradėtų kontroliuoti Hormūzo sąsiaurį ir imti papildomus pinigus.

„Gal tai nepakels labai jau naftos bendros kainos, bet vis tiek tai yra atsitraukimas nuo to, kas buvo“, – sakė E. Bajarūnas. Jis pridūrė, kad dėl to viso susitarimo vadinti D. Trumpo pergale labai sunku.

[[ge:lrytas:lrytas:42841292]]

Kita vertus, šalims, kurios labai priklausė nuo energetinių išteklių importo, įskaitant Europą ir Kiniją, dabartinė situacija yra palanki. E. Bajarūnas sakė, kad europiečiams tai yra džiaugsmas, nes naftos kaina jau krenta.

Pasak ambasadoriaus, pasaulyje atsiranda ir daugiau ilgalaikio stabilumo. Jis priminė, kad dar prieš porą savaičių perspektyva buvo gana niūri, buvo piešiami scenarijai, jog naftai pasibaigus lėktuvai galėtų nustoti skraidyti.

„Čia buvo daugiau piešiama negatyvių scenarijų. Todėl, kaip visada, iš dviejų pusių – teigiami ir neigiami pasiekimai“, – sakė E. Bajarūnas.

A. Lukašenkos atsiprašymas

Laidoje aptarta ir Baltarusijos režimo vadovo Aliaksandro Lukašenkos retorika. Interviu jis pareiškė, kad Baltarusija nekelia jokios karinės grėsmės Ukrainai, ir iš esmės atsiprašė V. Zelenskio dėl ankstesnių griežtų pasisakymų.

E. Bajarūnas sakė, kad A. Lukašenka įeis į pasaulio istoriją kaip diktatorius. Jis pabrėžė, kad Lietuva, kaip kaimyninė valstybė, jį prisimins kaip represyvią politiką prieš savo šalį vykdžiusį vadovą.

Ambasadorius minėjo politinius oponentus, kurie buvo suimti, ir žmones, pabėgusius iš Baltarusijos. Jo teigimu, visa tai yra juodas puslapis.

Kartu E. Bajarūnas A. Lukašenką apibūdino kaip labai įdomų ir nenuspėjamą veikėją. „Kaip sakiau, įeis į istoriją kaip toks, kaip man rodos, ungurys. Jis vis moka išslysti“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42841663]]

Pasak E. Bajarūno, rusai spaudė A. Lukašenką pradėti karą prieš Ukrainą.

Ambasadorius priminė, kad karo pradžioje A. Lukašenka leido Rusijos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija, kai Rusija 2022 metų vasario mėnesį pradėjo puolimą. Tačiau vėliau, pasak E. Bajarūno, jo įsitraukimas sumažėjo.

„Tai dar kartą rodo, kad turime reikalą su tokiu politiniu veikėju, kuris dabar, matomai, paskaičiavo, kad jam greičiausiai neapsimoka veltis į tą žodžių karą su Ukraina“, – sakė ambasadorius. Jo vertinimu, A. Lukašenkai tai greičiausiai ekonomiškai nepalanku.

E. Bajarūnas taip pat sakė, kad A. Lukašenka gali turėti tam tikrų susitarimų su JAV dėl trąšų ir kitų dalykų. Todėl jis nusprendė žaisti santykių gerinimo žaidimą.

Vis dėlto ambasadorius pabrėžė, kad A. Lukašenkos žodžiais pasitikėti sunku. „Visi žinom, kad tikėti A. Lukašenka ir jo žodžiais yra ganėtinai sunku“, – sakė jis.

Kartu E. Bajarūnas teigė, kad šiuo metu galima konstatuoti tam tikrą pozityvą. Tai, jo žodžiais, nereiškia, kad Ukraina gali visiškai atsipalaiduoti ir išvesti pajėgumus, kuriuos priversta laikyti šalies šiaurėje, prie sienos su Baltarusija.

Vis dėlto retoriniu lygiu atmosfera, pasak ambasadoriaus, tikrai gerėja.

„Politinis ungurys yra tikrai nenuspėjamas veikėjas, kuris greičiausiai save mato kaip tokį tarp Rytų ir Vakarų žaidžiantį“, – apibendrino E. Bajarūnas.

A. Lukašenkos atsiprašymu nepatikėjo: „politinis ungurys“ vėl mėgina išsisukti