Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė sako, kad paktas yra ambicingas bandymas pertvarkyti Europos migracijos politiką, tačiau tikrasis išbandymas dar laukia.
„Bandymas tai yra ambicingas – suvienyti, pertvarkyti, padaryti efektyvesnę, padaryti saugesnes sienas ir užtikrinti daugiau solidarumo. Bent taip komunikuoja Europos Sąjungos pareigūnai. Šiandien yra dokumentas, kuris įsigalioja, tačiau turint dokumentą dar visą laiką reikia pagalvoti apie jo įgyvendinimą. O čia jau įgyvendinimo procedūrose ir slypi detalės, nes įgyvendinti vis tiek turės valstybės“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo politologė.
Anot jos, valstybių situacija labai skiriasi, todėl vienodi sprendimai visoms šalims nėra paprasti.
Susiję straipsniai
„2023 metais į Europos Sąjungą iš ne Europos Sąjungos šalių imigravo 4 milijonai 400 tūkstančių žmonių. Didžiausias srautas buvo Ispanijoje – vienas milijonas, po jos sekė Vokietija, Italija, Prancūzija. Tokie skaičiai, lyginant su 158 asmenimis, kuriuos tektų priimti Lietuvai, jei nebūtų vadovaujamasi pusiniu principu, yra iš tiesų labai skirtingi“, – teigė M. Šešelgytė.
Jos vertinimu, pagrindinis pakto tikslas – užtikrinti, kad labiausiai apkrautos šalys neliktų vienos.
„Šiandieną mes matome, kad migracijos klausimas yra labai opus net tose šalyse, kur migrantų praktiškai nėra tiek daug. O ką jau kalbėti apie tas valstybes, kurios turi juos integruoti ir susiduria su iššūkiais, susijusiais su saugumu, terorizmu ar kultūriniais veiksniais“, – sakė politologė.
Lietuvos sprendimą priimti dalį migrantų ir dalį įsipareigojimų vykdyti finansiškai ji vertina kaip solidarumo ženklą.
„Aš manau, kad iš tiesų tai yra daugiau simbolinis žingsnis. Nei migrantų daug priimame, nei sumokame labai daug. Tai toks parodymas, kad mums irgi šitas klausimas rūpi ir mes solidarizuojamės. O kalbant apie rytinio flango gynybą ir saugumo užtikrinimą, mes taip pat labai tikimės tokių šalių kaip Ispanija, Graikija ar Italija solidarumo“, – teigė M. Šešelgytė.
Pasak jos, dabartinis modelis, leidžiantis valstybėms pasirinkti – finansiškai prisidėti arba priimti migrantų skaičių pagal gyventojų skaičių, – yra kompromisas tarp labai skirtingų valstybių interesų.
„Tai yra kompromisų kompromisas tarp valstybių. Europos Sąjunga yra toks darinys, kur, kai kyla nesutarimai, bandoma viską persvarstyti. Negalima sakyti, kad tai jau iškalta akmenyje ir šitas paktas nesikeis“, – sakė TSPMI direktorė.
Ji pabrėžia, kad paktas apima ne tik migrantų perskirstymą.
„Čia ne tik apie solidarumą. Yra labai daug techninių detalių – apie migrantų patikrą, procedūrų pagreitinimą, grąžinimą į šalis, per kurias jie atvyko, ir apie sugrąžinimo procedūras. Tai sprendžia labai daug šiandien egzistuojančių problemų“, – teigė M. Šešelgytė.
Anot jos, migracijos srautai artimiausiais metais nemažės, todėl Europa turi būti pasirengusi įvairioms grėsmėms.
„Konfliktai nuolat vyksta aplink Europos Sąjungos sienas ir tai sukuria migrantų srautus. Bet taip pat pandemijos, ekonominės krizės, epidemijos. Šitas paktas sprendžia daug klausimų, tarp jų ir viešosios sveikatos bei sienų apsaugos nuo įvairiausių grėsmių“, – kalbėjo politologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pakte atsirado ir migracijos instrumentalizavimo sąvoka, ypač aktuali Lietuvai po hibridinės krizės prie sienos su Baltarusija.
„Po to, kas įvyko Lietuvoje, buvo labai plačiai diskutuojama apie instrumentalizaciją. Paminint šitą problemą, atsiranda galimybės taikyti griežtesnes priemones, nes jeigu tai yra hibridinės atakos elementas, mes jį traktuojame šiek tiek kitaip“, – sakė M. Šešelgytė.
Pasak jos, migracijos tema ir toliau išliks viena svarbiausių politinėse kovose.
„Migracija apskritai yra toks toksiškas klausimas, nes jis mobilizuoja labai dideles žmonių grupes. Prieš kiekvienus rinkimus ištraukiama ši korta, ir net ne radikalios partijos leidžiasi į šitas diskusijas. Tai labai natūrali visuomenėje egzistuojanti kito baimė“, – teigė politologė.
Ji pažymi, kad kritika migracijos politikai sklinda iš skirtingų stovyklų.
„Iš vienos pusės sakoma, kad nereikia prisiimti migrantų, bet pažiūrėkime į mūsų demografiją – kaip ekonomika laikysis, jeigu migrantų neprisiimsime? Iš kitos pusės kritikuojama, kad paktas per griežtas ir gali pažeisti žmogaus teises. Man atrodo, kad dabar yra pasiektas tam tikras viduriukas, nuo kurio bus atsispirta“, – sakė M. Šešelgytė.