Karo sūkuryje Ukraina sukūrė ginkluotės pramonę, kuri kelia nuostabą. Ginklai gaminami naudojant 3D spausdinimo technologiją ir steigiant startuolius, kurie žaibiškai priima sprendimus. Tai keičia karo su Rusija eigą.

Ukrainos gynybos technologijų įmonės „Fire Point“ technikos direktorę iš pirmo žvilgsnio galima palaikyti praktikante. Ji mikliai sukasi savo slaptajame fabrike tarp masyvių plieninių konstrukcijų, kurias ten montuoja jos darbuotojai.

Smulkutė 33-ejų Irina Terech apvaliu veidu, vilkinti alyvuogių spalvos sportinius marškinėlius ir dėvinti beisbolo kepuraitę, atrodo gerokai jaunesnė.

Architektūros studijas baigusi moteris dirba prie jos tėvynei gyvybiškai svarbaus strateginio projekto – pirmųjų Ukrainos pačios sukurtų sparnuotųjų raketų.

[[ge:lrytas:lrytas:42874924]]

Nuo praėjusios vasaros pabaigos pirmosios ilgojo nuotolio „Flamingo FP-5“ atakuoja giliai Rusijos užnugaryje esančius taikinius. Sparnuotoji raketa su 1,15 tonos kovine galvute pasiekia net naftos gavybos įrenginius ir fabrikus už 3000 km.

Dabar pagrindinis I.Terech uždavinys – greitai padidinti gamybos apimtį: „Mūsų įmonė neturi tokių išteklių kaip Rusija. Tačiau mes galime atsilaikyti pasitelkę protą ir strategiją.“

Iki 2027 metų „Fire Point“ nori sukurti ir pirmąją gynybos sistemą prieš balistines raketas – tai kitas projektas.

[[ge:lrytas:lrytas:42868433]][[ge:lrytas:lrytas:42853544]][[ge:lrytas:lrytas:42864830]]

Atvėrė kūrybinį frontą

I.Terech atstovauja naujai ginkluotės pramonės vadovų kartai, kuri Ukrainoje tiesiog nuo nulio kuria moderniausias pasaulyje ginkluotąsias pajėgas – karo sūkuryje, patiriant nuolatines agresorių atakas ir nepaisant riboto finansavimo.

Beveik visi šie žmonės iki 2022-ųjų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, nieko nežinojo apie dronus ar raketas.

Prie svarbiausių vis dar stichiško ir iš dalies chaotiško sektoriaus figūrų priskiriamas 34-erių Dmytro Prodaniukas.

[[ge:lrytas:lrytas:42877762]]

Buvęs reklamos dizaineris sukūrė mažus ir labai pigius „Sting“ dronus perėmėjus – pirmąjį ukrainietišką gynybos produktą, parduotą užsienyje, Persijos įlankos valstybėms.

Čia ir 38 metų jūrinių dronų gamintojos „Uforce“ vadovas Olegas Rogynskis – dirbtinio intelekto specialistas, kurio daugiau nei milijardo dolerių vertės holdingas Londone tapo pirmuoju Ukrainos gynybos sektoriaus vienaragiu.

Galiausiai naujas gynybos ministras 35-erių Mychailo Fiodorovas, anksčiau vadovavęs Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerijai. Pirmiausia – dėl savo programėlės „Diia“, kuri dabar vienoje platformoje sujungia triženklį piliečiams skirtų paslaugų skaičių.

Visus šiuos protingus žmones vienija ne tik kūrybiškos technologijų idėjos, didelis patriotizmas, geriausi ryšiai su bendraminčiais startuoliais pasaulyje, bet ir noras kaip galima greičiau išlaisvinti Ukrainą iš priklausomybės nuo Donaldo Trumpo, kurį jie vis labiau mato kaip priešininką, o nebe sąjungininką kovojant prieš Rusiją.

I.Terech karta drauge su patyrusiais tradicinės pramonės vadovais kuria išskirtinį gynybos pramonės sektorių Europoje ir kai kuriose kryptyse netgi suteikia Ukrainos kariuomenei persvarą prieš, atrodytų, neįveikiamą priešą.

„Pirmąkart po ilgo laiko Ukraina pasiekia akivaizdžius teritorinius laimėjimus atskiruose fronto ruožuose“, – pranešė Karo studijų institutas, kurio būstinė yra Vašingtone.

Pavasarį ukrainiečiai pirmą kartą galėjo surengti tiek pat dronų atakų agresoriaus užnugaryje kaip rusai prieš Ukrainą. Neseniai per vieną dieną gynėjai numušė 97 proc. bepiločių.

[[ge:lrytas:lrytas:42877761]]

Galia kyla iš naujo

Tradicinės Ukrainos ginklų įmonės SSRS laikais užtikrino beveik trečdalį bendros sovietų karinės technikos, raketų ir kovinių lėktuvų gamybos.

Kijeve įsikūrusiame aviacijos mokslo ir technikos komplekse „Antonov“ pagamintas didžiausias ir galingiausias pasaulyje transporto lėktuvas „Antonov An-225“ atspindėjo šalies inžinerijos meistriškumą.

Žlugus Sovietų Sąjungai ginkluotės sektorius iki 2014 m. nugrimzdo į gilias krizes ir korupciją, bet kai kurios svarbios įmonės išliko ir atsigavo po Krymo aneksijos.

Dabar didžiausio Ukrainos valstybinio karo pramonės koncerno „Ukroboronprom“ su daugiau nei 100 antrinių bendrovių apyvarta viršija 3 mlrd. eurų.

Jis priklauso 50-iai svarbiausių pasaulio karinio sektoriaus bendrovių.

Daugiau nei 60 tūkst. darbuotojų gamina ir remontuoja kovinius tankus, karo laivus, amuniciją, „Antonov“ lėktuvus, raketas, radarus ir dronus.

Bet nuo 2022-ųjų labai greitai daugėja naujų įmonių.

[[ge:lrytas:lrytas:42877759]]

Daugiau nei 1200 gynybos pramonės bendrovių su dešimtimis tūkstančių gamybinių dirbtuvių Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse daugiausia dėmesio skiria nepilotuojamų sistemų gamybai: nuo visų rūšių dronų iki nedidelių povandeninių laivų ir vikšrinių šarvuotųjų transporterių.

O.Rogynskio bendrovė „Uforce“ parodo, kam ukrainiečiai jau dabar yra pajėgūs.

Tik 2022-aisiais įkurtas startuolis sulaukė pasaulinio atgarsio dėl savo jūrinio drono „Magura V5“, kuris 2024-ųjų pradžioje nuskandino raketomis ginkluotą Rusijos Juodosios jūros laivyno korvetę „Ivanovec“.

Tai buvo pirmas kartas, kai karo laivą sunaikino bepilotis antvandeninis įrenginys.

„Ukraina ne tik prisitaiko prie šiuolaikinio karo strategijos, bet ir iš esmės ją keičia“, – anuomet komentavo O.Rogynskis.

Dabar tūkstantis „Uforce“ inžinierių ir specialistų dirba 15-oje vietovių šešiose šalyse. Užsakymai bendrovei, kuri kuria ir bepiločius orlaivius bei gynybos sistemas, praėjusiais metais išaugo 450 proc.

Įsteigusi holdingą Londone „Uforce“ užsitikrina finansavimą sparčiai savo gamybos plėtrai. Vadovų komandai priklauso buvęs Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace’as.

Daugelis kitų ginkluotės gamybos startuolių Ukrainoje jau seniai naudoja „Uforce“ sėkmės formulę: fronto patirtį greitai paversti naujomis ginklų sistemomis, kurias galima parduoti ir užsienyje.

[[ge:lrytas:lrytas:42877753]]

Kariaujama šiuolaikiškai

Dabar Ukrainos gynybos pramonė užtikrina 60 proc. saviškių poreikio mūšio lauke. Įmonėms pirmiausia pavyko padidinti dronų gamybą – iki 7 mln. per metus, daugiau nei visos NATO šalys kartu sudėjus.

Ukraina dabar taip pat gamina daugiau sparnuotųjų raketų nei visos Europos Sąjungos šalys bendrai. Vien I.Terech bendrovė daugiau nei 50 mažų ir labai mažų gamybinių dirbtuvių pagamina 200 ilgojo nuotolio dronų per dieną. Šie bepiločiai orlaiviai kovinę galvutę su 105 kg sprogmenų gabena maksimaliai 1000 km nuotoliu iki taikinio.

Dronų navigacija ir toliau tobulėja: dabar ji veikia ne pagal GPS navigacijos duomenis, o lygindama vietovės vaizdus, kaip tai daro amerikiečių valdomosios raketos.

Bet ar Ukrainos ginklų kokybė pakankama, kad galėtų pasipriešinti ir pažengusioms rusų sistemoms?

Vokietijos ginkluotės pramonės milžino „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris yra vienas pirmųjų Ukrainos rėmėjų nuo 2022 m.

Kovo pabaigoje jis pašaipiai ištarė, kad ukrainiečių namų šeimininkės kūrė dronus savo virtuvėse naudodamos 3D spausdintuvus.

Kandūs vokiečių verslo atstovo žodžiai sukėlė viešą pasipiktinimą. Tačiau bent vienu klausimu A.Pappergeris buvo teisus: Ukraina kol kas negali prilygti geriausiems Rusijos ginklams, o tuo labiau amerikietiškoms aukštųjų technologijų sistemoms.

[[ge:lrytas:lrytas:42877751]]

Ukraina negali gaminti tokių kovinių lėktuvų kaip „F-16“ arba „F-35“, gynybinių raketų kaip „Patriot“, karinių palydovų, skirtų žvalgybai ir komunikacijai mūšio lauke. Dėl to pagalba iš Vakarų, pirmiausia iš JAV, lieka gyvybiškai būtina, nuolat pabrėžia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vis dėlto A.Pappergeris šauna pro šalį. Jis nesuvokia, kad ukrainiečiai vadovaujasi visiškai nauju karo dėsniu. Laikais, kai masiškai puolama dronais ir viena po kitos paleidžiamomis raketomis, svarbiausia brangesnius agresoriaus ginklus naikinti pigesne ir masinės gamybos gynybine ginkluote.

Pirmomis Irano karo dienomis Persijos įlankos arabų valstybės paleido 800 „Patriot“ raketų. Daug daugiau, negu apskritai Ukraina yra gavusi, ir tai prieš paprastas raketas ir dronus.

Tokia taktika neįmanoma vadovautis, kai per metus pagaminama 600 „Patriot“ raketų.

„Pigūs koviniai dronai, pirmiausia paprasti dronai perėmėjai, kuria naują veiksmingo karo būdą“, – sako vienu labiausiai atpažįstamų Ukrainos kariuomenės veidų tapęs Bohdanas Krotevičius. Pulkininkas leitenantas, buvęs „Azov“ brigados štabo viršininkas ir Mariupolio gynėjas, pasitraukęs iš aktyvios karinės tarnybos užsiima visuomenine veikla gynybos srityje.

Panašią išvadą daro Stevenas P.Whitney. Amerikiečių generolas leitenantas, Pentagone atsakingas už būsimą karinių pajėgų struktūrą ir ginkluotę, pažymi: „Ukrainiečių inovacijų lygis yra fenomenalus.“

Priešingai nei D.Trumpas ir jo aplinka, dauguma JAV karininkų jaučia ukrainiečiams didelę pagarbą.

[[ge:lrytas:lrytas:42877748]]

Balistinių raketų grėsmė

D.Prodaniuko bendrovė per 2 minutes iš dalių surenka „Sting“ tipo droną perėmėją.

Kai kurios šių dalių iš tikrųjų yra pagamintos paprastais, laisvai prieinamais 3D spausdintuvais. Jų savikaina – tik dalis to, kiek kainuoja rusų naudojami bepiločiai „Shahed“, kurie nuolat numušami.

Gebėjimas rasti išeitį iš bet kokios situacijos – viena iš pačių didžiausių Ukrainos stiprybių.

M.Fiodorovas, paskirtas gynybos ministru, asmeniškai paskambino Elonui Muskui ir siekė įtikinti JAV verslininką, kad fronte būtų atjungti rusų naudojami jo bendrovės palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ įrenginiai. Nuo tada ukrainiečiams rengti prasiveržimus į priešo teritoriją tapo kur kas lengviau.

Dabar M.Fiodorovas per konfidencialius susitikimus su artimais bičiuliais iš pasaulinės dirbtinio intelekto bendruomenės tariasi, kaip skaitmeninę platformą nuolat pildyti operatyviniais duomenimis iš fronto.

Prie šios iniciatyvos prisijungė ir buvęs „Google“ vadovas Ericas Schmidtas.

Ukraina sparčiai įgyja techninių gebėjimų kurti pažangią ginkluotę. V.Zelenskis nuolatos prašo JAV licencijos – kol kas nesėkmingai – gaminti „Patriot“ sistemos baterijoms skirtas raketas. Turėdami jų pakankamai ukrainiečiai galėtų užpildyti pavojingiausią savo oro gynybos spragą – gynybą nuo balistinių raketų. Jomis Rusija per teroro išpuolius apšaudo civilinius objektus ir sunaikina didžiąją dalį Ukrainos energetikos infrastruktūros.

[[ge:lrytas:lrytas:42877743]]

Dėl to Vladimiras Putinas praėjusią atšiaurią žiemą beveik parklupdė šalį ant kelių – be veiksmingų gynybos ginklų iš JAV arba Europos ukrainiečiai lieka beveik neapsaugoti.

Galimybės – daug didesnės

Tačiau tai, ko Ukrainai reikia dar skubiau, yra pinigai. Gynybos pramonė vis labiau didina apimtį, tik negali veikti maksimaliu pajėgumu.

Buvęs strateginių pramonės šakų ministras Oleksandras Kamyšinas, kuris šiuo metu patarinėja V.Zelenskiui strateginiais klausimais, pateikia įspūdingus skaičius: Ukrainos bendrovės galėtų dabar gaminti ginklų už 43 mlrd. eurų, bet finansavimas užtikrintas tiktai 13 mlrd. eurų vertės projektams. Europos Sąjungos ir kitų šalių parama negalima visiškai užpildyti šių spragų, o iš vietos lėšų – tuo labiau.

Pramonei reikia užsakymų, investicijų ir investicinio kapitalo iš užsienio, todėl pirmieji klientai iš turtingų Persijos įlankos valstybių Kijevui suteikia daug vilties.

Kaip ir tokių Ukrainos gynybos technologijų startuolių kaip „Swarmer“ pirminis viešasis akcijų siūlymas – jos „Nasdaq“ biržoje kovo viduryje šovė į viršų 520 proc. Įmonė kuria dirbtinį intelektą, kuris į priešo taikinius koordinuotai nukreipia ištisus dronų spiečius.

Vadovaudamas strateginių pramonės šakų ministerijai O.Kamyšinas davė startą dešimtims bendrų įmonių. Viena jų 2024 m. sulaukė didelio atgarsio ir Vokietijoje – bendras su „Rheinmetall“ projektas dėl vokiečių šarvuotųjų tankų remonto ir techninės priežiūros. Ateityje netgi įmanoma laikoma bendra tankų gamyba, net jei tokie projektai dabar Ukrainai nebėra prioritetas.

Buvęs investicinės bankininkystės specialistas O.Kamyšinas visomis priemonėmis skatina šią bendradarbiavimo su užsieniu tendenciją. Barzdotas 41 metų vyras su kazokų šukuosena priklauso ir jaunų netradicinių gynybos pramonės lyderių grupei.

[[ge:lrytas:lrytas:42873283]]

O.Kamyšinas anksčiau buvo įmonės „Ukrainos geležinkeliai“ generalinis direktorius. Jam vadovaujant ši valstybinė bendrovė tapo vienu svarbiausių karo logistikos ramsčių.

Prezidento patarėjas tiki ukrainiečių lankstumu: „Mūsų inovacijų ciklas kartais trunka vos vieną savaitę. Nusiunti droną į frontą, gauni karių atsiliepimus ir jau gamini naują versiją.“

Bet jis taip pat žino, kad Ukraina turi sumažinti daugybę lygiagrečiai vykdomų projektų, suvaldyti išteklių švaistymą ir pašalinti per didelę atsakingų asmenų biurokratiją: „Mes turime suaugti.“

Svarbu savarankiškumas

Norėdamos užtikrinti sparčiai augančios dronų gamybos savarankiškumą įmonės pirmiausia turi mažiau remtis išoriniais tiekėjais, daugiau gaminti pačios ir atsikratyti priklausomybės nuo Kinijos.

Kiniškos mikroschemos ir elektroniniai komponentai, kurie į Ukrainą patenka per tarpininkus, vis dar išlieka kritiškai svarbūs šalies gynybos pramonei.

[[ge:lrytas:lrytas:42873284]]

Tačiau dabar ukrainiečiai bent jau patys surenka spausdintines plokštes, ant kurių montuojamos mikroschemos ir kiti elektronikos komponentai.

Tai pirmas svarbus žingsnis – prieš metus to nebuvo.

Vis dėlto įmonės dar labai toli nuo tikslo padaryti dronų ir kitų sistemų gamybą nepriklausomą nuo Kinijos.

Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis – legendinis karininkas šaukiniu „Madjar“ („Vengras“), išsako tai, ko daugelis tikisi: „Jeigu mums pavyks, tada galutinai turėsime kortas savo rankose.“

Ukraina karo chaose sukūrė tai, ko nesitikėjo net Vakarai: revoliucija fronte tik prasideda (7)