JAV ir Iranas pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti pusketvirto mėnesio trukusį konfliktą. Tačiau ar šiuo dokumentu pavyks išspręsti esminius abiejų valstybių nesutarimus – dar neaišku.

JAV ir Izraelio vasario 28 d. pradėtas Irano bombardavimas pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Atsakydamas Teheranas atakavo Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos valstybes.

Konfliktas sukėlė pasaulinę energetikos krizę Iranui faktiškai uždarius Hormūzo sąsiaurį.

Memorandumą trečiadienį patvirtino JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, tiesa, jie nesusitiko akis į akį.

[[ge:lrytas:lrytas:42875011]]

D.Trumpas savo parašą padėjo po G7 viršūnių susitikimo Prancūzijoje, Versalio rūmuose, surengtos vakarienės metu.

Susitarimu dar 60 dienų pratęsiamas balandį paskelbtas ugnies nutraukimas, kad šalys galėtų susitarti dėl galutinės taikos.

D.Trumpas pabrėžė, kad memorandumo nuostatos bus įgyvendinamos tik tuo atveju, jei Iranas elgsis gerai.

[[ge:lrytas:lrytas:42830867]][[ge:lrytas:lrytas:42868433]][[ge:lrytas:lrytas:42853544]]

Pagrindiniai susitarimo punktai yra šie:

Karo veiksmų sustabdymas visame regione. Nedelsiant ir galutinai nutraukiamos operacijos visuose frontuose, įskaitant Izraelio prieš Libaną.

JAV jūrų blokados Irano uostams nutraukimas per artimiausias 30 dienų, o vėliau – visų amerikiečių pajėgų atitraukimas nuo Irano sienų per 30 dienų po galutinės taikos sutarties pasirašymo.

Hormūzo sąsiaurio atvėrimas. Per 60 dienų jis bus atvertas laivams plaukti be muitų, o po to Iranas, bendradarbiaudamas ne tik su Omanu, bet ir su kitomis Persijos įlankos valstybėmis, parengs platesnį ilgalaikį susitarimą dėl Hormūzo sąsiaurio.

[[ge:lrytas:lrytas:42873297]]

Jungtinės Valstijos ir Iranas susitaria, kad pastarasis niekada nekurs ir neįsigis branduolinio ginklo ir bendradarbiaus likviduojant jau turimą prisodrintą uraną. Tai bus daroma jį praskiedžiant gamybos vietoje su Jungtinių Tautų branduolinės saugos institucijos TATENA priežiūra.

Vašingtonas ketina panaikinti visų rūšių sankcijas Iranui – grafiką planuojama suderinti vėliau.

JAV žada kartu su savo partneriais regione suformuoti mažiausiai 300 mlrd. dolerių (258 mlrd. eurų) vertės Irano atkūrimo ir ekonominės plėtros fondą.

Tiesa, Vašingtonas neįsipareigoja mokėti įnašų, bet prisidės rengiant planą.

Tačiau daugelis ekspertų perspėja, kad lūkesčiai dėl ilgalaikės taikos gali būti pernelyg ankstyvi. Memorandumas apibrėžia derybų kryptį, o sudėtingiausi klausimai dar laukia priešakyje.

Hormūzo sąsiauris

JAV vadovas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris bus atvertas ir visam laikui nemokamas.

Bet ne mažiau svarbu bus tai, kokiomis sąlygomis laivyba iš tiesų bus atkurta.

[[ge:lrytas:lrytas:42877587]]

Nors memorandumas numato blokados panaikinimą ir komercinės laivybos atnaujinimą, ekspertai perspėja, kad sąsiaurio režimas gali tapti atskiru ginčo objektu.

Net jei Iranas neįvestų tiesioginių rinkliavų, gali atsirasti paslaugų mokesčių, techninių reikalavimų ar kitų mechanizmų, kurie apsunkintų laivų judėjimą.

Be to, pats atvėrimas dar nereikštų greito grįžimo prie įprastų srautų. Naftos tiekimui stabilizuotis prireiks kelių mėnesių, o vien minų paieška ir neutralizavimas jūroje gali užtrukti.

Branduolinė programa

Irano branduolinė programa išlieka vienu jautriausių ir politiškai sunkiausių klausimų. JAV siekia užtikrinti, kad Iranas niekada neįgytų branduolinio ginklo, atsisakytų prisodrinto urano atsargų ir bent ilgam sustabdytų programą.

Teheranas tvirtina, kad jo branduolinė veikla yra taiki.

Bet Vakaruose nepasitikėjimą didina ankstesni įsipareigojimų pažeidimai ir urano sodrinimas iki beveik ginklams tinkamo lygio. Todėl būsimos derybos suksis ne tik apie politinius pažadus, bet ir apie patikros, kontrolės bei galimo objektų išmontavimo mechanizmus.

Nesutariama ir dėl pauzės trukmės. JAV, kaip pranešama, siekia 20 metų apribojimų, o Iranas esą sutiktų daugiausia su dešimtmečiu.

[[ge:lrytas:lrytas:42877583]]

Tai reiškia, kad branduolinė dalis gali tapti pagrindiniu 60 dienų derybų išbandymu.

Irano remiamos grupuotės

Teherano remiamas ginkluotų grupuočių tinklas Viduriniuose Rytuose pastaraisiais metais prisidėjo prie kelių konfliktų eskalacijos.

Svarbiausios jų – Jemeno husiai ir Libano „Hezbollah“.

Memorandumo formuluotė apie karo veiksmų nutraukimą visuose frontuose turėtų apimti ir Izraelio bei „Hezbollah“ konfliktą.

Tačiau lieka neaišku, kiek realios įtakos Teheranas sutiktų daryti savo sąjungininkams ir ar prisiimtų aiškų įsipareigojimą nutraukti jų finansavimą.

JAV pareigūnai tikisi, kad susitarimas apimtų ir Irano paramos ginkluotoms grupuotėms ribojimą. Teheranas tokios sąlygos viešai nepatvirtino, o praeityje paprastai priešinosi deryboms dėl savo regioninių sąjungininkų tinklo.

[[ge:lrytas:lrytas:42877579]]

Kariniai apribojimai

Dar vienas sudėtingas klausimas – Irano raketų programa.

Teheranas ją vadina gynybos klausimu ir ne kartą yra pabrėžęs, kad dėl to nesiderės.

Irano kontrpasiūlyme, kaip paskelbė valstybinė žiniasklaida, daugiausia kalbama apie branduolinius klausimus, sankcijų švelninimą ir ekonominę kompensaciją. Balistinės raketos jame neminimos. O JAV ir Izraelis siekia, kad bet koks platesnis susitarimas apimtų ir Irano raketinius pajėgumus.

Nerimą didina vertinimai, kad Iranas vis dar išsaugojo didelę dalį prieš karą turėtų raketų ir mobiliųjų paleidimo įrenginių.

Todėl net pasiekus paliaubas klausimas, kaip apriboti Teherano karinį potencialą, liktų vienas sunkiausių.

Kompensacijos ir sankcijos

Iranas į derybas atėjo reikalaudamas finansinės kompensacijos už pastarųjų mėnesių JAV ir Izraelio smūgius. Teheranas mini 270 mlrd. dolerių (232 mlrd. eurų) tiesioginės ir netiesioginės žalos, bet Vašingtonas atmeta reparacijų formuluotę.

[[ge:lrytas:lrytas:42877592]]

Vis dėlto susitarime numatytos ekonominės paskatos galėtų tapti kompromisu. Tai – įšaldytų lėšų atlaisvinimas, naftos eksporto išimtys ir sankcijų švelninimas. Pagrindinis ginčas yra ne tik dėl masto, bet ir dėl eiliškumo.

Iranas nori greitos prieigos prie dalies lėšų ir aiškaus sankcijų panaikinimo kelio. JAV tvirtina, kad turtas turėtų būti atlaisvinamas tik Teheranui vykdant įsipareigojimus ir pasiekus galutinį, patikimai įgyvendinamą susitarimą.

Izraelio karas Libane

Libano frontas tapo ir spaudimo Iranui priemone, ir rimta kliūtimi JAV diplomatijai. Teheranas aiškiai sieja Izraelio karą Libane su bet kokiomis paliaubomis tarp Irano ir JAV, o Izraelis šią kampaniją laiko atskiru tikslu – „Hezbollah“ silpninimu.

Nors JAV tarpininkautos Izraelio ir Libano paliaubos įsigaliojo balandį, abi pusės viena kitą kaltino pažeidimais, o Izraelio smūgiai tęsėsi. Izraelis nedalyvavo JAV ir Irano derybose, todėl jo pareigūnai pabrėžia, kad susitarimas jų šalies neįpareigoja.

Vis dėlto susitarimui tarpininkavęs Pakistano premjeras Shehbazas Sharifas nurodė, kad dokumentas apima ir neatidėliotiną bei nuolatinį karinių veiksmų nutraukimą Libane. Būtent čia gali paaiškėti, ar memorandumas taps platesnio regioninio susitarimo pradžia, ar liks tik trapiu paliaubų bandymu.

Parengta pagal „Bloomberg“ ir „Crf.org“ inf.

D. Trumpo ir Irano susitarimas pakibo ant plauko: tikroji kova dar tik prasideda (3)