Izraeliečiai labai aiškiai suvokia savo didžiulę priklausomybę nuo Vašingtono. JAV dešimtmečius buvo svarbiausia Izraelio sąjungininkė, tiekusi moderniausią karinę įrangą mūšio lauke ir suteikusi diplomatinę priedangą Jungtinėse Tautose (JT).
Tačiau JAV prezidentui paskelbus susitarimą su Iranu tapo aišku, kad Izraelis buvo nustumtas į šalį. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu net pripažino nežinantis visų detalių.
D. Trumpas yra sakęs, kad Izraelis sutiko su susitarimo su Iranu sąlygomis. Tačiau ne taip seniai jis laikraščiui „Financial Times“ pareiškė, kad B. Netanyahu šiuo klausimu „neturės pasirinkimo“.
D. Trumpas išreiškė norą didinti spaudimą Rusijai: mainais iš Europos sąjungininkų prašytų vieno
„Aš priimu sprendimus. Aš priimu visus sprendimus“, – sakė D. Trumpas. Tokia jo pozicija atspindi spaudimą Izraeliui derintis prie Vašingtono Artimųjų Rytų politikos.
B. Netanyahu atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Jam tenka vienu metu raminti D. Trumpą, išsaugoti nepriklausomą sprendimų priėmimą ir rinkimų metais demonstruoti lyderystę.
„Mūsų santykiai yra partnerių, kurie vienas kitą pažįsta. Daug kartų sutariame, kartais nesutariame. Taip nutinka geriausiose šeimose“, – aiškinosi B. Netanyahu.
Libano klausimas
Nors B. Netanyahu bandė sumenkinti įtampą santykiuose, Izraelio žiniasklaida rašė apie nepasitenkinimą susitarimu. Ypač jautrus klausimas buvo Irano reikalavimas, kad Izraelis nutrauktų atakas Libane.
Izraeliečiai Libaną laiko atskira kryptimi. Jie nori išsaugoti laisvas rankas nuginkluojant „Hezbollah“.
Sekmadienį Izraelis bombardavo Beirutą, likus kelioms valandoms iki JAV ir Irano pranešimo, kad pasiektas susitarimas. Tai parodė, jog Izraelis nėra linkęs visiškai sustabdyti savarankiškų veiksmų regione.
„Turėsime galimybę veikti nepriklausomai, kad užkirstume kelią Iranui įsigyti branduolinį ginklą“, – patikino Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas. Jis taip pat pareiškė, kad Izraelis nepasitrauks iš saugumo zonų Libane, Sirijoje ir Gazoje.
Praėjusią savaitę B. Netanyahu nepaisė JAV pozicijos ir pradėjo atsakomąją ataką prieš Iraną. Tai įvyko nepaisant D. Trumpo perspėjimo, kuriuo Izraeliui buvo liepta susilaikyti nuo ugnies.
Su „Foreign Policy“ kalbėję Izraelio strategai teigė, kad Izraelio neatsakymas į Irano smūgį po Izraelio atakos prieš „Hezbollah“ tvirtovę Beirute būtų sukūręs pavojingą precedentą. Pasak jų, Teheranas būtų galėjęs Izraelio smūgius Libane pateikti kaip provokaciją atakuoti Izraelį.
Strategų vertinimu, toks neatsakymas taip pat parodytų Izraelio politiką kaip pavaldžią būsimiems Irano ir JAV santykiams. Izraeliui tai būtų sunkiai priimtina situacija.
D. Trumpo vaidmuo
Kol kas Izraeliui, regis, pavyko išvengti D. Trumpo įniršio. JAV prezidentas sumažino įtampą ir BBC sakė, kad B. Netanyahu jo neignoravo smogdamas Iranui, nes raketos „jau buvo pakeliui“.
Tačiau tokio patikinimo nepakanka šaliai, kuri mano esanti apsupta priešiškų veikėjų. Izraeliečiai stengsis neerzinti jokio JAV prezidento, tačiau kartu mato būtinybę apsaugoti amerikietiškos karinės įrangos įsigijimą nuo D. Trumpo politinių sprendimų.
Izraelis taip pat kuria naujas taisykles, kad apsaugotų ryšius nuo augančių antiizraelietiškų nuotaikų JAV. Šis klausimas, anot analizės, Izraeliui tampa ne mažiau svarbus nei paties D. Trumpo nenuspėjamumas.
Izraelis priklauso nuo JAV įvairiose ginklų sistemose, taip pat diplomatinėje ir ekonominėje paramoje. D. Trumpas, jei norėtų, galėtų išmušti pagrindą iš po Izraelio kojų ir palikti jį atvirą priešiškame regione.
Tai galėtų nutikti, jei B. Netanyahu būtų laikomas keliančiu pavojų JAV ir Irano susitarimui. Panaši rizika kyla ir dėl Izraelio politikos Libane.
JAV pagalba Izraeliui
Izraelio kovinių lėktuvų parkas daugiausia pagamintas JAV. Jame yra tokie slaptieji smogiamieji naikintuvai kaip F-35, F-15 ir F-16.
„Pasakysiu taip: per JAV ir Izraelio atakas prieš Iraną visi Izraelio kariuomenės naudoti lėktuvai buvo amerikietiški“, – telefonu „Foreign Policy“ apibendrino Yaakovas Amidroras. Jis yra buvęs B. Netanyahu nacionalinio saugumo patarėjas, dabar dirbantis Vašingtone įsikūrusio Izraelio analitinio centro Jeruzalės strategijos ir saugumo instituto tyrėju.
Izraelis labai remiasi JAV ir dėl atakos bei transporto sraigtasparnių. Tarp jų yra „Apache“, „Black Hawk“ ir „Sea Stallion“. Izraeliui taip pat svarbi JAV amunicija. Tai apima 155 mm artilerijos sviedinius, 120 mm minosvaidžių sviedinius, tankų sviedinius ir tiksliąsias bombas.
Izraelis ir JAV kartu sukūrė pažangias priešraketinės gynybos sistemas.
Šios sistemos saugo Izraelio miestus ir gyventojus nuo priešo ugnies bei leidžia išlaikyti minimalų aukų skaičių. Jos taip pat riboja Izraeliui daromą žalą ir kartu leidžia jam smogti priešininkams didele jėga.
Pagal JAV įstatymą bet kokie ginklai, tiekiami Artimųjų Rytų šalims, negali pažeisti Izraelio kokybinio karinio pranašumo. Tai reiškia, kad Izraelio karinis pranašumas regione turi būti išsaugotas.
Vašingtonas taip pat turi suteikti Izraeliui pirmumo teisę į moderniausią karinę įrangą. Be to, JAV dalijasi žvalgybos informacija, dažnai diplomatiškai saugojo Izraelį nuo JT rezoliucijų ir kreipė Europos partnerių politiką Izraeliui palankia kryptimi.
JAV taip pat padėjo Izraeliui ekonomiškai, skirdamos šimtus milijardų dolerių paramos. Todėl galimas Vašingtono spaudimas Izraeliui būtų ne tik diplomatinis, bet ir karinis bei ekonominis.
Susiję straipsniai
Kitas žingsnis
Teoriškai D. Trumpas galėtų nutraukti ginklų tiekimą, jei nuspręstų, kad Izraelis prieštarauja susitarimui su Iranu arba JAV politikai Libane. Tokią galimybę ekspertai vertina kaip kraštutinę.
„Ginklų pardavimo sustabdymas – tai branduolinis variantas“, – NPR sakė Davidas Schenkeris, buvęs pirmosios D. Trumpo administracijos valstybės sekretoriaus padėjėjas Artimųjų Rytų reikalams, dabar dirbantis Vašingtono Artimųjų Rytų politikos institute vyresniuoju tyrėju.
D. Trumpas, kuris mėgavosi populiarumu Izraelyje, greičiausiai nesiimtų tokios kraštutinės priemonės. Labiau tikėtinos priemonės galėtų būti ginklų tiekimo atidėjimas, žvalgybos dalijimosi sumažinimas arba grasinimas atšaukti paramą JT.
Izraelis mažėjantį JAV visuomenės palaikymą laiko didesne grėsme santykiams su Vašingtonu nei pavienius D. Trumpo protrūkius. Kovo mėnesį atlikta „Pew Research Center“ apklausa parodė, kad net 60 proc. suaugusių amerikiečių Izraelį vertina nepalankiai.
Izraelio patrauklumo mažėjimą dar labiau sustiprino konservatyvūs komentatoriai, tokie kaip Tuckeris Carlsonas. Jie viešai kelia klausimus dėl Izraelio veiksmų Gazoje ir JAV karinės paramos šaliai pagrindo.
Tokioje atmosferoje Izraelis mato, kad praranda amerikiečių paramą. Jis taip pat baiminasi rimtų karinio bendradarbiavimo sutrikimų.
Nori laisvės
Izraelis jau pradėjo ruoštis galimam tiekimo sumažėjimui. Jis planuoja kurti ir gaminti sunkiąsias bombas, didinti amunicijos gamybą ir įsigyti daugiau šarvuotųjų transporto priemonių.
„Norime būti labiau nepriklausomi gamindami savo amuniciją, atsargines dalis ginklų sistemoms, kaupdami daugiau žvalgybos pajėgumų ir panašiai“, – sakė Y. Amidroras. Tačiau jis pripažino ir Izraelio ribotumus.
„Mes negaminsime „Apache“, F-35, F-15. Vienaip ar kitaip toliau pirksime šias pagrindines sistemas iš JAV“, – sakė Y. Amidroras.
Jei D. Trumpas ar kitas JAV lyderis tai padarytų neįmanoma, pasak Y. Amidro, Izraelis grįžtų į laisvąją rinką. „Eisime į laisvąją rinką, pas tą, kas bus pasirengęs parduoti“, – sakė jis.
Y. Amidroras priminė, kad iki septintojo dešimtmečio pradžios Izraelis neturėjo amerikietiškų ginklų. „1967 metų kare kovojau su belgišku šautuvu. Lėktuvai, kuriais skraidėme, buvo prancūziški“, – sakė jis.
Jis taip pat priminė 1948 metų Izraelio nepriklausomybės karą. „Mums buvo uždrausta ką nors pirkti iš JAV, todėl ginklus gavome iš Čekoslovakijos“, – sakė Y. Amidroras.
Izraelio strategai mano, kad kariniam bendradarbiavimui išsaugoti galėtų padėti atsisakymas naudotis JAV finansine parama. Tai leistų mažinti politinę kritiką Vašingtone.
JAV yra sutarusios 2018–2028 metais suteikti Izraeliui 38 mlrd. dolerių karinę paramą. Pastaruoju metu B. Netanyahu yra sakęs, kad Izraelis ją sumažins iki nulio.
Toks žingsnis turėtų nuraminti tuos JAV, kurie Izraelį laiko galinga karine jėga ir turtinga valstybe. Šie kritikai mano, kad Izraeliui nebereikia amerikietiškos paramos.
Izraelis mėgina pakeisti parama paremtą gynybos susitarimą bendros gamybos sistema. Pagal ją abi šalys daug platesniu mastu dalytųsi žiniomis ir technologijomis.
Tokiu būdu Izraelis tikisi dar tvirčiau susieti abiejų šalių gynybos institucijas. Kartu jis siekia sukurti didesnius abipusius interesus ir užsitikrinti karinį bendradarbiavimą, apsaugotą nuo JAV politikų užgaidų bei galimų visuomenės nuomonės pokyčių.
„Ateitis nėra išmalda. Esame tokioje padėtyje, kad galime būti rimti partneriai – mums nereikia trupinių“, – Izraelio pozicija apibendrino šalies atsargos žvalgybos pulkininkas Eranas Lermanas.