Neseniai įsiplieskusio Lenkijos ir Ukrainos diplomatinio konflikto ištakas galima rasti dar keliais šimtais metų atgal, o prezidentas Karolis Nawrockis savo žingsniu sudavė smūgį pačiai Varšuvai, mano buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Šį mėnesį V. Zelenskis įsiutino kaimynę Lenkiją, pavadinęs karinį dalinį nacionalistinės Ukrainos sukilėlių armijos (UPA), kaltinamos lenkų žudymu per Antrąjį pasaulinį karą, vardu.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią apdovanojimą Lenkijoje, nepaisant šalies ministro pirmininko Donaldo Tusko bandymų sušvelninti ginčą.

V. Zelenskis šeštadienį šį ordiną grąžino paštu, o netrukus po to Lenkijos valstybinių apdovanojimų atsisakė keli kiti buvę Ukrainos vadovai.

[[ge:lrytas:lrytas:42907587]]

A. Valionio vertinimu, šiuolaikinę Lenkijos ir Ukrainos politikos paaiškinti neįmanoma be istorijos.

Buvęs ministras citavo vieną lenkų mokslininką, kuris, komentuodamas šį kivirčą, akcentavo, kad ateitį kurti įmanoma, tačiau to paties daryti su praeitimi – neįmanoma.

„O K. Nawrockis, jį kartais apkaltina, kad jis bandė keisti savo požiūrį į praeitį, būdamas Nacionalinio atminties instituto direktoriumi. Tas institutas, kuris yra sutelkęs visas slaptas bylas ir tyrinėja Lenkijos liaudies ir Respublikos istoriją.

[[ge:lrytas:lrytas:42886124]][[ge:lrytas:lrytas:42895250]][[ge:lrytas:lrytas:42902847]][[ge:lrytas:lrytas:42904994]]

Jis yra pasakęs, kad ukrainiečiai turi teisę statyti (vieno iš ukrainiečių sukilėlių lyderių Stepano – red. past.) Banderos paminklus. Ir mes turime (buvusį Lenkijos lyderį Jozefą – red. past.) Pilsudskį, turime Lucianą Želigovskį.

Tai L. Želigovskio gatvių, aš patikrinau, yra bent penkiuose Lenkijos miestuose.

Šiandien, šiuo metu. J. Pilsudskio, užsispyrusio žemaičio, paminklų yra visoje Lenkijoje, turbūt kiekviename didesniame mieste“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ paaiškino A. Valionis.

Buvęs ministras atkreipė dėmesį, kad Lenkijos ir Ukrainos santykiai formavosi jau nuo XV–XVI amžių. Tuomet buvo matoma aiški skirtis: lenkai buvo bajorai, katalikai ir aristokratai, tuo tarpu ukrainiečiai – plebėjai ir valstiečiai.

„<...> Gal 1996–1997 m. tą patį konstatavom, ką aš matau dabar. Kol Ukraina silpna, kol jinai prašo pagalbos, Lenkija labai taip altruistiškai, sakykim, padeda ir stengiasi, bet reikalauja dėkoti.

Nors kartais dešinieji nacionalistai populistai tyliai džiaugiasi, kad žūstantys Ukrainos laukuose kariai yra buferis ir kariauja už Lenkiją.

Bet priminti visada reikia, matyt, kad visada, kai žlugdavo Ukraina, po kiek laiko žlugdavo ir Lenkija.

Naujausioje istorijoje, jeigu mes pažiūrėsime po XVIII amžiaus, akivaizdus faktas“, – dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42928488]]

Istoriją mato kitaip

Grįždamas prie istorijos A. Valionis akcentavo, kad lenkų žudynių per Antrąjį pasaulinį karą istoriją Ukraina ir Lenkija mato skirtingai.

„Dabar gi vėl, jūs teisingai sakot, yra Volynės žudynės. Iki šimto tūkstančių nužudyta. Bet vėlgi yra ir tarpukario periodas, kada priklausė tos teritorijos, Lvivas ir Galicija, Lenkijai.

Ir tuo metu tas pats (Stepanas – red. past.) Bandera buvo nuteistas mirties bausme ir buvo vėliau Bresto kalėjime pasodintas, o bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos“, – dėstė jis.

Stepanas Bandera Antrojo pasaulinio karo metu buvo radikalios Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN-B) politinis vadovas ir ideologinis nepriklausomybės judėjimo simbolis.

Ukrainos sukilėlių armija (UPA) buvo sukurta kaip S. Banderos vadovaujamos organizacijos karinis sparnas kovai dėl nacionalinės valstybės ir vadovavosi radikaliu principu "Ukraina ukrainiečiams"

Tad S. Banderos politinė frakcija veikė kaip Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) politinėmis smegenys.

[[ge:lrytas:lrytas:42928495]]

1943 m. vasarą UPA pradėjo koordinuotą „antilenkišką operaciją“, kurios metu, liudininkų teigimu, buvo brutaliai deginami ištisi kaimai ir nužudyta apie 100 tūkstančių lenkų civilių, siekiant visiškai ištrinti lenkų pėdsakus regione

Siekdama absoliučios kontrolės susiskaldžiusioje pasipriešinimo erdvėje, S. Banderos frakcija per UPA struktūras vykdė ir brutalias kovas prieš kitus partizanus.

UPA jėga nuginklavo, asimiliavo arba likvidavo konkuruojančius nuosaikesnių ukrainiečių Taraso Bulbos-Boroveco ir Andrijaus Melniko partizanų būrius.

„Vokiečiams užpuolus, kada kalėjimo prižiūrėtojai išsilakstė ir jis (S. Bandera – red. past.) išėjo iš to kalėjimo, bet kadangi jis neatsisakė panaikinti Ukrainos nepriklausomybės deklaracijos, tai vokiečiai jį pasodino į koncentracijos stovyklą ir jis visą laiką ten išsėdėjo.

Tai ukrainiečiai šitą ir mato. Lenkai mato savo klausimus ir, deja, istorija labai pradeda kenkti politikai, ypač dabar, kada Ukraina atkuto, Ukraina stipri, Ukraina atsitiesė ir Ukraina pradėjo kalbėti garsiau savo balsu“, – akcentavo A. Valionis.

Priežasčių yra ir daugiau

Tačiau istorija yra tik dalis šio konflikto priežasčių.

A. Valionis aktreipė dėmesį, kad du didžiausi konkurentai Vidurio Europoje, kalbant apie tarpukario koncepciją, yra būtent Lenkija ir Ukraina.

[[ge:lrytas:lrytas:42928487]]

Tam priežasčių yra ir dabar. Pavyzdžiui, lenkai reikalauja, kad Ukraina peržiūrėtų savo žemės ūkio politiką stojant į Europos Sąjungą.

A. Valionis atkreipė dėmesį, kad Ukraina turi daug natūraliai derlingos žemės, tad šios šalies produkcija yra žymiai pigesnė.

„Kiti dalykai – tarpjūrio koncepcija. Lenkija ateina į dvidešimties pasaulio valstybių sąrašą. Matyt, jau šiemet Lenkija pateks į dvidešimtuką pagal bendrą vidaus produktą. Ukraina irgi po karo bus labai rimtas pretendentas.

Taip pat labai daug yra įvairių dalykų ir susikirtimo, kurie tarsi ir kelia tuos aštrumus.

Ir paskutinis dalykas, kurį reikėtų pasakyti: Lenkijos valdžia visiškai paralyžiuota. Jau po prezidento K. Nawrockio rinkimų keturiasdešimt ambasadorių maždaug nepaskirta, nėra normalios diplomatinės tarnybos, premjeras (Donaldas – red. past.) Tuskas su komanda negali priimti rimtų sprendimų, nes K. Nawrockis viską blokuoja.

Ir ta kova dėl elektorato – kitais metais rinkimai. Kova dėl elektorato Lenkijoje visada remiasi į populistinius sprendimus, nes visi gal ir teisingai galvoja, kad Lenkijos nacionalistai ar nacionalinės pakraipos rinkėjai gali nulemti rinkimus vieno ar kito naudai.

Ir vat kompleksas priežasčių“, – akcentavo buvęs ministras.

Sudavė smūgį sau

Prasidėjus konfliktui ir K. Nawrockiui atėmus V. Zelenskio apdovanojimą, buvę Ukrainos prezidentai žengė savo žingsnį – atsisakė savų Baltojo erelio ordinų.

A. Valionis atkreipė dėmesį, kad ši kampanija smogė ne K. Nawrockiui.

„Atsisakė ir Leonidas Kučma, ir visi kiti tie, kurie apdovanojimą gavo iš Aleksandro Kvašnevskio.

Reiškia, čia smūgis ne į K. Nawrockį: tu man davei, aš tau atiduodu ir nenoriu su tavim kaip su asmenybe turėti. Čia smūgis Lenkijai. Vienas dalykas.

Dabar kitas dalykas, kaip jūs sakot, tarptautinėje erdvėje Lenkija pradėjo labai sėkmingai dalyvauti <...> Veimaro trikampyje, kur Vokietija, Prancūzija ir Lenkija sėkmingai spręsdavo klausimus.

Dabar yra visiškas štilis ir Lenkija pati save išeliminavo iš pagrindinių Europos reikalų sprendėjų, nors šalia Ukrainos būdama galėjo dalyvauti visuose formatuose“, – paaiškino A. Valionis.

Išnarpliojo Lenkijos ir Ukrainos konflikto ištakas: kodėl puola V. Zelenskį (3)