Apie tai – tinklalaidės „Politika.“ pokalbyje su Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovu Linu Kojala.
- Ukraina vis dažniau smogia Rusijos naftos infrastruktūrai. Naftos perdirbimo gamyklos iki pat Uralo yra sunaikintos arba apgadintos, o kai kuriuose Rusijos regionuose jau juntamas degalų trūkumas. Ar tai tampa vienu svarbiausių Ukrainos kozirių šiame kare?
Turi praktinį efektą. Mes jau esame kalbėję, kad karo mašinai svarbu pinigų srautas, o tą pinigų srautą užkardyti galima atakuojant būtent pirminį pajamų šaltinį, tai yra energetikos išteklius ir eksporto galimybes.
- Naftos eksportas dar vyksta, bet naftos produktų eksportas – dyzelino ir benzino – jau nebevyksta. Jis net oficialiai uždraustas.
Pagal Rusijos skelbiama statistika, produkcijos apimtys yra 13 procentų mažesnės, negu buvo planuota. Tai vien jau oficiali Kremliaus statistika, kurią mes priimame su išlygomis, bet net ir ji konstatuoja realybę, kaip ir pripažįstama realybė, kad biudžeto deficitas jau dabar yra apie 2,6 proc. BVP, vertinant sausio–gegužės mėnesius, t. y. pasiekė tokią ribą, kuri buvo planuota visiems metams, ir Dūma tyliai, bet labai greitai turėjo priimti papildomus įstatymus tam, kad galėtų kelti skolos kartelę aukštyn, nes akivaizdu, jog situacija net ir su tarsi aukštesnėmis prieš kelias savaites naftos kainomis nekeitė bendros tendencijos, kad Rusijos pajamų srautas mažėja ir finansuoti karo mašiną tokiomis pat apimtimis kaip iki šiol yra tiesiog labai sudėtinga.

