Tuometinė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė, dabar Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė prisimena, kad referendumo rezultatai daugeliui buvo netikėti.
„Buvo be galo lietinga diena, pusė Londono buvo paralyžiuota nuo gausaus lietaus, ir tikėjomės, kad žmonės nesusirinks gausiai į referendumą ir jis neįvyks. Juokavome, kad dangus verkia, jog Jungtinė Karalystė nori atsijungti nuo Europos Sąjungos. Bet referendumas įvyko ir vos kelių procentų persvara buvo nuspręsta išeiti iš Europos Sąjungos“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė konservatorė.
Anot jos, netrukus po balsavimo paaiškėjo, kad dalis britų iki galo nesuvokė, ką reiškia pasitraukimas iš Bendrijos.
JK gyventojai norėtų grįžti į ES, bet su viena sąlyga: „Brexit“ įsiūlė neįgyvendinamą svajonę
„Kitą rytą po paskelbtų rezultatų didžiausia „Google“ paieška buvo „kas yra Europos Sąjunga“. Tarsi britai, balsavę referendume, iki galo nesuvokė, iš kur jie išeina ir ko jie atsikratė“, – teigė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Pasak jos, viena svarbiausių „Brexito“ temų buvo migracijos kontrolė, tačiau rezultatas buvo priešingas nei tikėtasi.
„Tikrai pačiai teko justi tokį požiūrį, kad po referendumo sumažės ne tik europiečių, bet ir visų trečiųjų šalių piliečių skaičius Jungtinėje Karalystėje. Bet atsitiko atvirkščiai – europiečių mažėja, lietuvių taip pat, tačiau migracijos problema Jungtinėje Karalystėje yra milžiniška, o tokių imigracijos ir nelegalios imigracijos skaičių šalis nebuvo mačiusi“, – kalbėjo parlamentarė.
Jos teigimu, didžiausia „Brexito“ nauda buvo didesnis politinis savarankiškumas.
Susiję straipsniai
„Ko gero, vienintelė nauda yra tas suverenumas ir politinis nepriklausomumas, ko buvo žadama ir norima. Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu Jungtinė Karalystė galėjo priimti sprendimus greičiau nei Europos Sąjunga, nes ta mašina nėra tokia sudėtinga kaip Europos Sąjungos“, – sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Tačiau ekonominiai rodikliai, pasak jos, rodo priešingą tendenciją.
„Neseniai pasirodęs „Center for European Reform“ tyrimas rodo, kad per dešimt „Brexito“ metų Jungtinės Karalystės prekyba su Europos Sąjunga sumažėjo apie 12 procentų. Tyrimai taip pat rodo, kad jeigu Jungtinė Karalystė nebūtų išstojusi iš Europos Sąjungos, ekonomikos augimas būtų buvęs žymiai spartesnis. Dabar jis yra apie 10 procentų lėtesnis, ir tai žmonės akivaizdžiai jaučia“, – teigė konservatorė.
Kalbėdama apie visuomenės nuotaikas, ji sako, kad nuomonės išlieka skirtingos, tačiau nusivylimo daugėja.
„Tarp labiau išsilavinusių žmonių, kurie supranta politinius ir ekonominius ryšius, tikrai jaučiasi gailestis, kad buvo padaryta klaida. Bet nemaža dalis vis dar tiki tomis idėjomis ir gyvena iliuzija, kad Britanija gali visiškai savarankiškai reguliuoti savo gyvenimą. Tačiau bendrai paėmus jaučiasi nusivylimas, pavargimas dėl infliacijos, augančio nedarbo ir kitų problemų“, – sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Anot jos, „Brexito“ patirtis tapo pamoka ir kitoms Europos valstybėms.
„Visi akivaizdžiai mato, kad Britanijos atveju išstojimas iš Europos Sąjungos sukėlė ilgą ir sudėtingą procesą. Iki šiol nėra susitarta dėl daugelio dalykų, Jungtinė Karalystė gailisi dėl pasitraukimo iš mokslinių ir studentų mainų programų. Visi vertina praradimus, kurie dabar yra akivaizdūs“, – teigė parlamentarė.
Pasak jos, šiandien išstojimo iš Europos Sąjungos idėja vis dar naudojama politinėse diskusijose, tačiau jau nebeatrodo tokia patraukli kaip prieš dešimtmetį.
„Visos valstybės supranta, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūksta visur, kiekviena stengiasi susigrąžinti savo diasporą ir pritraukti specialistus. Todėl problemų su išstojimu iš Europos Sąjungos yra daugiau negu su likimu joje. Aš manyčiau, kad bent jau šiuo laikotarpiu tai nebėra toks stiprus manipuliavimo įrankis“, – sakė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.