Per pastarąsias 24 valandas Seutoje sieną iš Maroko kirto daugiau nei 50 tūkst. dokumentų neturinčių migrantų. Vietos pareigūnai ir politikai prabilo apie didžiulę krizę pasienyje, o Europoje pasirodė raginimų pašalinti Ispaniją iš Šengeno erdvės.

Ispanijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, bandydami pasiekti miestą žuvo mažiausiai 18 žmonių.

Ispanija netrukus į Seutą pasiuntė karių, kad šie sustiprintų vietinę Civilinę gvardiją ir padėtų palaikyti saugumą, tačiau žmonės į anklavą pateko ir atvykus karinėms pajėgoms.

Žmonės į Ispanijos teritoriją pateko apeidami pasienio tvorą, o daugelis aplink sieną žymintį molą plaukė jūra. Vienas Ispanijos pareigūnas pareiškė, kad sienos kontrolė visiškai žlugo.

[[ge:lrytas:lrytas:43331818]]

Vietos Civilinės gvardijos pareigūnams atstovaujančios darbuotojų asociacijos vadovas Rachidas Sbihis padėtį pavadino „rimta humanitarine krize“.

Pasak Ispanijos pareigūnų, per pastarąją parą į Seutą atvykusių migrantų skaičius gali siekti daugiau nei pusę miesto gyventojų skaičiaus. Naujausiais vietos duomenimis, mieste gyvena apie 83,6 tūkst. žmonių.

Portalas Lrytas pasigilino, kodėl Seutoje kilo toks didelis migrantų antplūdis.

[[ge:lrytas:lrytas:43333411]][[ge:lrytas:lrytas:43333752]][[ge:lrytas:lrytas:43335672]]

Kaip saugoma Seuta?

Seuta yra Ispanijos miestas, esantis Afrikos šiaurinėje Viduržemio jūros pakrantėje – ten, kur susitinka Gibraltaro sąsiauris ir Alborano jūra.

Seutoje gyvena apie 85 tūkst. žmonių.

Seuta ir Melija – kitas Ispanijos miestas Afrikoje – yra vienintelės vietos, kur Europos Sąjunga turi sausumos sieną su Afrika.

Abu miestai yra apsupti dvigubos pasienio tvoros ir saugomi Ispanijos policijos bei Civilinės gvardijos pajėgų.

Kai kurie migrantai šalia Seutos esančias apsaugines tvoras bando apiplaukti, kiti iš Maroko į miestą slapta persikelia valtimis.

Tačiau dažniausiai migrantai aklai bėga prie tvoros ir ją bando perlipti ar prakirpti vielos žirklėmis. Patekę į Seutą arba Meliją dauguma atvykėlių vėliau bando patekti giliau į Europą.

Įtampą keliantis klausimas

[[ge:lrytas:lrytas:43336167]]

Paskutinį kartą toks atvykėlių antplūdis – nors ir nė iš tolo neprilygęs dabartiniam mastui – buvo užfiksuotas 2021 metais.

Tuomet Maroko valdžios institucijos leido maždaug 8 tūkst. žmonių kirsti sieną po ginčo su Madrido vyriausybe dėl Vakarų Sacharos nepriklausomybės.

Maroko valdžia pasipiktino tuo, kad Brahimas Ghalis – separatistinio judėjimo, kovojančio už Vakarų Sacharos nepriklausomybę, lyderis – buvo gydomas Ispanijoje nuo COVID-19, naudojant kitą tapatybę.

Įtampos dėl Vakarų Sacharos nepriklausomybės vėl įsiplieskė šią vasarą, kai P. Sanchezas praėjusią savaitę apsilankė Alžyre, kuris remia šio regiono nepriklausomybę.

Lieka neaišku, kokį vaidmenį ketvirtadienį įsiplieskusioje migrantų krizėje vaidino Marokas, tačiau migrantai miestą užplūdo dieną prieš P. Sanchezo vizitą Seutoje.

Ispanijos vidaus reikalų ministerija migrantų antplūdžio metu tvirtino neva bendradarbiaujanti su Maroku, siekdama užtikrinti, kad visi asmenys, neteisėtai kirtę jos teritorijos sieną, būtų kuo greičiau grąžinti.

Analitikai sako, kad dar per anksti daryti išvadas, tačiau Marokas galėjo būti nepatenkintas P. Sanchezo vizitu į Alžyrą ir dvišalių santykių stiprinimu.

Lėmė teismo sprendimas?

[[ge:lrytas:lrytas:43336181]]

„Sky News“ rašo, kad Ispanija yra vienas pagrindinių migrantų kelių į Europą – čia atvyksta geresnių ekonominių galimybių ieškantys arba nuo represijų savo šalyse bėgantys žmonės.

Skelbiama, kad dar šios savaitės pradžioje Ispanijos sieną Seutoje plaukdami kirto vis daugiau migrantų. Dar savaitės pradžioje per kelias dienas miestą pasiekė daugiau kaip 1,5 tūkst. migrantų.

Manoma, kad žinia apie jų sėkmę pasklido greitai – ir savaitės gale srautai pasiekė nesuvaldomus kiekius.

Seutos valdžia migrantų antplūdį aiškino šį mėnesį priimtu Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuriuo uždrausta be tinkamo teisinio proceso iš karto grąžinti jūra atvykusius migrantus.

Teismas nusprendė, kad vadinamasis „skubus migrantų apgręžimas“ gali būti taikomas tik tiems, kurie mėgina kirsti sausumos sieną.

Vaizdo įrašuose matyti minios atvykėlių, plaukiančių link perpildyto kranto, o kiti skubėjo kirsti sausumos sieną, pasinaudodami silpna apsauga. Mažiausiai 18 žmonių žuvo.

Tačiau Maroko aktyvistai abejoja, kad dabartinę krizę paskatino būtent šis teismo sprendimas, nes dauguma atvykėlių apie tokius teisinius sprendimus greičiausiai net nebuvo girdėję.

P. Sanchezas iš dalies patvirtino šią versiją, tačiau visą kaltę suvertė prekybos žmonėmis mafijai, kuri neva paskleidė gandų apie neseniai priimtą teismo sprendimą migracijos klausimu.

[[ge:lrytas:lrytas:43336184]]

„Iš mūsų pokalbių su Maroko valdžios institucijomis paaiškėjo, kad prekybos žmonėmis mafija Aukščiausiojo Teismo sprendimą interpretavo sau naudingu būdu. Toks aiškinimas pastarosiomis valandomis išplito tarsi miškų gaisras“, – sakė P. Sanchezas.

Sulaukia daug kritikos

Ispanijos siena su Maroku iš esmės yra vienas pagrindinių vidaus politinių įtampų šaltinių kairiųjų pažiūrų P. Sanchezo vyriausybėje ir dvišaliuose santykiuose su Rabatu.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad P. Sanchezas siekia kurti Ispanijos, kaip naujo Vakarų tautų katilo, įvaizdį ir palankiai vertina migrantus, ypač ispanų kalbą mokančius Lotynų Amerikos gyventojus.

Ispanijos premjeras dėl padėties pasienyje jau sulaukė kritikos iš konservatyvių politinių oponentų, kaltinančių jį nepakankamai griežtu požiūriu į sienų kontrolę.

Jie kritikavo anksčiau šiais metais P. Sanchezo vyriausybės įgyvendintą priemonę, pagal kurią maždaug pusė milijono nelegaliai šalyje gyvenančių imigrantų galėtų įgyti teisėtą statusą Ispanijoje.

Ispanijos dešiniosios partijos „Vox“ lyderis Santiago Abascalis įvykius Seutoje pavadino „invazija“. „Pedro Sanchezas yra pagrindinis jos skatintojas ir atsakingas už visas jos pasekmes“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė S. Abascalis.

Tačiau spaudimo P. Sanchezo vyriausybė sulaukia ne tik iš opozicijos, bet ir iš migrantų teisių gynėjų, kurie piktinasi griežtomis migracijos kontrolės priemonėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:43336177]]

Tuo tarpu Europos šalys baiminasi dar vienos migrantų krizės, nes atvykėliai galėtų įgyti galimybę patekti į Šengeno erdvę, jei jiems būtų suteikta amnestija pagal P. Sanchezo politiką.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį „nepriimtinais“ pavadino vaizdus iš Ispanijos Seutos anklavo Maroke, kuriuose matyti, kaip į šią teritoriją plūsta tūkstančiai migrantų.

„Negalime leisti niekam atvykti į mūsų (Europos) Sąjungą nesilaikant mūsų taisyklių“, – socialiniuose tinkluose teigė ji.

„Pavojingi sienos kirtimo atvejai turi būti nedelsiant sustabdyti. Kontrabandos tinklai turi būti išardyti. O (migrantų) grąžinimas turi vykti greitai, kaip tai leidžia mūsų taisyklės“, – akcentavo ji.

Migrantų klausimu praėjusį mėnesį vykusiame Europos lyderių susitikime P. Sanchezas susikirto ir su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.

Kiti Europos politikai buvo dar griežtesni.

Didžiausios Europos Parlamento politinės frakcijos – centro dešinės Europos liaudies partijos – pirmininkas Manfredas Weberis pareiškė, kad migrantų grąžinimo taisyklės turi būti griežtai įgyvendinamos.

Prancūzijos partijos „Nacionalinis sambūris“ prezidentas Jordanas Bardella teigė, kad Ispanijos natūralizacijos politika atvėrė Europos duris „visiems pavojams“.

[[ge:lrytas:lrytas:43336170]]

„Jau kelias dienas tūkstančiai migrantų plūsta į Seutos anklavą, – sakė jis. – Rytoj jie bus mūsų gatvėse, prieš Prancūzijos žmonių valią.“

Ketvirtadienį pakilios nuotaikos migrantai vaikščiojo Seutos gatvėmis, dėkojo Ispanijos policijai ir skandavo: „Sudie, Maroke, sveika, Ispanija!“

33 metų marokietis Ahmedas Karimas sakė, kad kirto sieną į Seutą dėl darbo vietų trūkumo savo šalyje.

„Daugelis žmonių nori išvykti į Europą ar Ameriką, tačiau neturi tokios galimybės“, – naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė jis.

Ispanijos pasienio miestui virtus pragaru – dvi pagrindinės versijos (3)