Rusijos piliečiai Latvijoje, kurių daugelis šalyje gyvena kelis dešimtmečius, turi išlaikyti latvių kalbos egzaminą ir patvirtinti, kad nepalaiko Rusijos invazijos į Ukrainą. Priešingu atveju jie privalo išvykti iš šalies.

Nors šie žmonės turi Rusijos pasus, daugelis jų laiko save vietiniais ir naujuosius reikalavimus vadina neteisingais, per ilgus gyvenimo Latvijoje metus taip ir neišmoko latviškai.

O Rusijos propaganda aktyviai naudojasi rusų Latvijoje tema.

Britų transliuotojų BBC rusų redakcija aiškinosi, kaip susiklostė ši situacija ir kaip skirtingos pusės įsivaizduoja jos sprendimo būdus.

[[ge:lrytas:lrytas:43197433]]

Pritaikė naujas pataisas

Rygoje gyvenanti Galina Nikolajeva rodo dar pernai vasarą savo pašto dėžutėje rastą dokumentą. „Turite išvykti iš Latvijos iki spalio 13 d.“, – rašoma Pilietybės ir migracijos reikalų valdybos laiške. Nors nurodytas terminas jau praėjo, ji liko sostinėje.

Bet pasibaigus leidimo gyventi šalyje galiojimui moteris kelis mėnesius negauna pensijos. Taigi Latvijoje, kur praleido beveik visą amžių, ji faktiškai tapo nelegale.

[[ge:lrytas:lrytas:43432731]][[ge:lrytas:lrytas:43427737]][[ge:lrytas:lrytas:43364399]][[ge:lrytas:lrytas:43340216]]

74-erių G.Nikolajeva Rusijoje niekada negyveno: gimė Uzbekistano sostinėje Taškente, tėvai ją septynerių atsivežė į Latviją, nes čia gavo darbą. Latvijoje ji mokėsi, dirbo, sutiko būsimą vyrą ir susilaukė dukters.

Pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį G.Nikolajeva tapo Rusijos piliete – Rusijos pasą pasiėmė tam, kad galėtų patogiau važinėti į šią šalį prižiūrėti senyvos motinos.

Būtent tokiems žmonėms buvo pritaikytos 2022 m., prasidėjus plataus masto Rusijos agresijai Ukrainoje, priimtos Migracijos įstatymo pataisos.

Jie dešimtmečius Latvijoje turėjo nuolatinius leidimus gyventi, bet dabar šie dokumentai nebegalioja. Norint gauti naują leidimą, reikia įvykdyti papildomus reikalavimus – be kita ko, užpildyti klausimyną apie politines pažiūras ir išlaikyti latvių kalbos egzaminą.

Pilietybės ir migracijos reikalų valdybos duomenimis, pernai gruodžio pabaigoje 225 asmenys buvo praleidę terminą, iki kurio turėjo išvykti iš Latvijos.

„Tai ne rusų tautybės žmonių, o Rusijos piliečių klausimas, – pabrėžia Latvijos parlamento narys Andrejus Judinas. – Tai žmonės, kišenėje turintys Rusijos Federacijos pasą, tačiau nuolat esantys Latvijoje. Vadinasi, jie patys taip pasirinko.“

Kaip nutiko, kad Latvijoje nuolat gyvena tiek daug žmonių, tarp jų ir vyresnio amžiaus, turinčių Rusijos pasus?

Nepiliečiai gavo progą

[[ge:lrytas:lrytas:43434903]]

Rusakalbių dalis Latvijoje gerokai išaugo per sovietinės okupacijos laikotarpius. Šalies istorijoje jų buvo du – 1940–1941 m. ir 1944–1991 m.

1935 m. nepriklausomos Latvijos gyventojų surašymo duomenimis, etniniai rusai sudarė mažiau nei 10 proc. šalies populiacijos, o 1989-aisiais jų dalis jau siekė kone 34 proc., latvių – 52 proc., pasakoja Glazgo universiteto Vidurio ir Rytų Europos studijų dėstytojas Ammonas Cheskinas.

Tai lėmė Baltijos valstybių sovietizacijos procesas.

1940-aisiais prasidėjo trėmimai: iš pradžių buvo išsiunčiami inteligentai ir ankstesnei valdžiai dirbę žmonės, vėliau – ir į kolūkius stoti nenorėję valstiečiai.

Represijų aukomis tapo apie 57 tūkst. žmonių, daugiausia etniniai latviai.

Vėliau į Latviją pradėjo keltis SSRS piliečiai iš kitų sovietinių respublikų.

Daugelis čia buvo siunčiami dirbti arba paskiriami baigę aukštąsias mokyklas, nes sparčiai besivystančioje pramonėje netrūko veiklos.

Bet šaliai atkūrus nepriklausomybę sovietiniu laikotarpiu į Latviją persikėlusiems žmonėms pilietybė nebuvo suteikta.

[[ge:lrytas:lrytas:43435325]]

Taip atsirado pasaulyje retai pasitaikantis nepiliečio statusas. Žmonės, kurių protėviai Latvijoje negyveno iki 1939 m., liko be pilietybės.

Jie galėjo nuolat gyventi ir dirbti Latvijoje, naudotis socialinėmis paslaugomis, bet neturėjo teisės balsuoti ir būti renkami, taip pat dirbti policininkais, kariškiais ar teisėjais.

2025 m. tokių nepiliečių Latvijoje buvo 165 tūkst., o bendras šalies gyventojų skaičius nesiekė 1,9 mln.

„Baimintasi, kad demokratijos sąlygomis šie žmonės galėtų pakreipti Latviją visiškai kita kryptimi, galbūt į kokią nors naują sąjungą su Rusija, – sako A.Cheskinas. – Pirmiesiems nepriklausomos Latvijos vadovams nebuvo naudinga, kad rusakalbiai sudarytų didelę rinkėjų dalį, nes tai būtų iš esmės pakeitę šalies politinę partinę sistemą.“

Bet nuo 1995-ųjų skirtingoms gyventojų grupėms pradėti taikyti vadinamieji natūralizacijos langai. Dar po kelerių metų pilietybės galėjo siekti jau kiekvienas, išlaikęs latvių kalbos, šalies istorijos ir kultūros, Latvijos konstitucijos nuostatų bei valstybės himno žinių egzaminą.

Procesas įsibėgėjo pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį. Pavyzdžiui, 2005 m. Latvijos pilietybę įgijo 19 tūkst. žmonių, o iki 2014-ųjų – 142 tūkst.

Nutarė, kad taip patogiau

Bet pirmojo dešimtmečio pabaigoje norinčiųjų tapti Latvijos piliečiais gerokai sumažėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:43435754]]

Viena priežasčių – Latvijos nepiliečiams atsivėrusi galimybė be vizų keliauti po Europos Sąjungą, todėl motyvacija siekti ES šalies pilietybės susilpnėjo.

Visą tą laiką nepiliečiai galėjo pasirinkti ir Rusijos pasą. Jis buvo išduodamas be jokių papildomų sąlygų ar egzaminų, o Latvijoje buvo galima pasilikti turint nuolatinį leidimą gyventi.

Rusijos pilietybę žmonės dažnai rinkdavosi ir dėl ekonominių priežasčių, pavyzdžiui, dėl pensijos. Kai kuriems Rusijos mokama pensija buvo didesnė, nes Latvija neįskaitydavo tam tikrų profesijų sovietmečiu sukaupto darbo stažo, pavyzdžiui, kariškių, o Rusija jį fiksavo visą, sako pilietinis aktyvistas ir proeuropietiškos organizacijos „Rusų balsas Latvijai“ pirmininkas Martinas Levuškanas.

„2008–2009 m. kilo ekonomikos krizė ir daugelis tuomet neteko darbo, – pasakoja Latvijos teisininkė Jelizaveta Krivcova. – O Rusijoje moterys tuo metu galėjo išeiti į pensiją sulaukusios 55-erių. Daugelis šia galimybe ir pasinaudojo.“

Rusijos pilietybę rinkosi ir tie, kurie dažnai vykdavo į Rusiją, – kad nereikėtų registruoti laikinojo buvimo ir būtų galima ten praleisti tiek laiko, kiek norisi.

Žmonėms, kurių profesija susijusi su kelionėmis, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojams ar jūrininkams, taip pat buvo patogiau įgyti Rusijos pilietybę negu likti Latvijos nepiliečiais.

„Taigi, išskyrus retas išimtis, apsisprendimą įgyti Rusijos pilietybę lėmė ne ideologija, o paprasčiausias poreikis kažkaip verstis“, – apibendrina J.Krivcova.

Nusiteikimas – priešiškas

[[ge:lrytas:lrytas:43435324]]

Rusijai 2022 m. įsiveržus į Ukrainą Europa sugriežtino taisykles Rusijos Federacijos piliečiams. Ypač kietų priemonių ėmėsi Baltijos šalys, esančios visai šalia didelės ir tradiciškai priešiškos kaimynės: čia rimtai nuogąstaujama, kad Kremlius gali nusitaikyti ir į Baltijos regioną – okupacijos patirtis anaiptol nepamiršta.

Rygoje su Rusijos pasu gyvenantis 44 metų Dmitrijus Rogovas skundžiasi, kad dėl karo Ukrainoje Latvijoje esą prasidėjo rusofobija ir mažumų teisių diskriminacija.

Pokalbio metu D.Rogovas vartoja Rusijoje paplitusią santrumpą SVO – specialioji karinė operacija. Taip Rusijos valdžia ir propaganda oficialiai vadina karą Ukrainoje, o už kitokį jo įvardijimą galima sulaukti baudos ar netgi baudžiamosios bylos. Tiesiai paklaustas, kaip vertina Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, D.Rogovas atsako: „Neutraliai.“ Tačiau plačiau savo pozicijos neaiškina.

„Anksčiau ši šalis buvo nuostabi. Niekas niekada nesipyko nei su latviais, nei su rusais, visi čia gyveno draugiškai“, – nostalgiškai kalba vyras.

Didžiausia problema D.Rogovui yra ta, kad dėl karo jis neteko ankstesnės judėjimo laisvės ir įprasto leidimo gyventi, kurį dabar tenka tvarkytis iš naujo.

D.Rogovas gimė Latvijoje, o Rusijos pilietybę įgijo 2014-aisiais: tais metais vedė Sankt Peterburgo gyventoją ir kelerius metus praleido Rusijoje, kur gimė ir jo dukra. Vyras pasakojo, kad ten gyventi turint Rusijos pasą buvo gerokai patogiau nei likus Latvijos nepiliečiu.

Be papildomų dokumentų Latvijos nepiliečiai Rusijoje gali praleisti tik 90 dienų per kiekvieną 180 dienų laikotarpį.

Rusijos paso ir leidimo gyventi ES derinys ilgą laiką buvo patogus ir keliaujant po pasaulį. D.Rogovas dirbo renginius organizuojančioje įmonėje, su reikalais dažnai vyko tiek į Bendrijos šalis, tiek toliau – pavyzdžiui, į Islandiją ir Kanadą. Dabar jam teko pakeisti profesiją ir tapti santechniku.

Kaip ir D.Rogovas, daugelis Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių naująjį įstatymą laiko neteisingu ir vertina kaip priešišką išpuolį prieš juos.

Ir tai nebestebina, nes dalis vietos rusakalbių jau ir taip yra priešiškai nusiteikę Latvijos valstybės atžvilgiu. „Viena visuomenės susipriešinimo priežasčių buvo ta, kad jiems, tarkim, 1992 m. nebuvo suteikta pilietybė. Daugelis manė, kad Latvijos valstybė paprasčiausiai nepaisė jų interesų ir elgėsi su jais kaip su antrarūšiais gyventojais“, – sako A.Cheskinas.

Integracijos problemos

Latvijos valdžia laikosi nuostatos, kad integracija vyksta per kalbą. Vadinasi, norint sutelkti visuomenę, visus reikia pirmiausia išmokyti latviškai.

„Jeigu žmonės yra įsilieję į Latvijos gyvenimą, jeigu supranta, kad čia yra jų namai, o ne vieta, kurioje jie tik svečiuojasi, ir kad ši šalis, nepaisant to, kas kokia kalba šneka, jiems nėra svetima, jie nestovės ir nesakys: „Ateikite, gelbėkite, išlaisvinkite mus“, – svarsto Latvijos parlamentaras A.Judinas. – Kitaip tariant, jie jaučiasi visuomenės dalimi. Tikrasis pavojus slypi ankstesnėje padėtyje, kai žmonės gyvena Latvijoje, bet savo mąstysena yra kažkur kitur.“

Rusija įsiveržimą į Ukrainą, be kita ko, teisino būtinybe ginti rusakalbius, ir Latvijoje į tai negalima nekreipti dėmesio.

Latvijos konstitucinis teismas patvirtino, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis Rusijos piliečiai gali kelti potencialią grėsmę. Būtent šiuo argumentu teismas pagrindė priimtų pataisų, kurias apskundė rusakalbiai, teisėtumą. Jų interesams atstovavo teisininkė J.Krivcova.

„Nemanau, kad tai itin veiksminga politika. Nemanau, kad ji stiprina Latvijos valstybingumą. Nemanau, kad ji padeda sustabdyti Rusijos šnipus. Nemanau, kad visos šios priemonės yra gera strategija“, – sako kelerius metus Latvijoje praleidęs škotų mokslininkas A.Cheskinas.

[[ge:lrytas:lrytas:43435760]]

Jis tyrinėjo būtent Latvijos rusakalbių mažumą ir tvirtina, kad kalba vis dėlto nėra svarbiausias integracijos veiksnys.

„Pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį tikėtasi, kad mokydamiesi šnekėti latviškai, ypač jauni žmonės, geriau įsilies į visuomenę.

Bet paaiškėjo, kad viskas gerokai sudėtingiau: svarbi ne tik kalba, bet ir politinės pažiūros, galbūt tėvų įtaka, bendravimo aplinka, net gyvenamoji vieta Latvijoje, – pabrėžia A.Cheskinas. – Deja, esama išties gilių problemų, kurių neišspręsi vien paskatinęs kalbėti latviškai.

Kita vertus, labai gaila, kad šie žmonės, ilgą laiką gyvenantys Latvijoje, nesugebėjo arba nenorėjo išmokti latvių kalbos.“

Egzamino barjeras

Dėl biurokratinių pinklių Migracijos įstatymo pataisos iš pradžių buvo pritaikytos 25 tūkst. Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių, o vėliau – dar 4,5 tūkst.

Pirmajai grupei buvo lengviau. Nuo 2022 m. rudens iki 2023-iųjų rudens apie 16 tūkst. žmonių išlaikė latvių kalbos egzaminą ir susitvarkė naujus dokumentus.

Dar 4 tūkst. egzamino neišlaikiusiųjų buvo suteiktas dvejų metų atidėjimas, kad per tą laiką jie galėtų pagerinti kalbos žinias.

Pilietybės ir migracijos reikalų valdybos duomenimis, tūkstantis jų galiausiai įgijo teisę pasilikti Latvijoje. Vieni išlaikė latvių kalbos egzaminą, antri gavo dokumentus darbo pagrindu, dar kiti galėjo likti, nes šalyje teisėtai gyvena jų sutuoktiniai arba pilnamečiai vaikai, pasirengę juos finansiškai išlaikyti. 2000 žmonių iš Latvijos išvyko savo noru.

Antrajai grupei pasisekė mažiau – papildomi dveji metai kalbai išmokti nebuvo suteikti.

Vis dėlto daugiau kaip 3 tūkst. šios grupės asmenų jau sugebėjo iš naujo įteisinti savo buvimą šalyje.

Bet liko ir tokių, kurie latvių kalbos egzamino neišlaikė arba nenorėjo jo laikyti.

Daugeliui būtent kalbos reikalavimas tapo pagrindine kliūtimi siekiant gauti naują nuolatinį leidimą gyventi.

Vaikystėje sovietinėje Latvijoje G.Nikolajeva pradėjo lankyti mokyklą rusų dėstomąja kalba. Tokių ugdymo įstaigų, Maskvai vykdant rusifikacijos politiką vadinamosiose nacionalinėse respublikose, buvo įsteigta daug.

Vėliau ji įgijo inžinierės specialybę. Darbe taip pat bendravo rusiškai, todėl latvių kalbos taip ir neišmoko.

Vis dėlto 2022 m. ji su vyru mėgino laikyti Latvijos pilietybės egzaminą. Kad pagerintų kalbos žinias, netgi samdė korepetitorių. G.Nikolajeva egzamino neįveikė ir nutarė daugiau nebandyti: „Man jau nebe tas amžius, kad metų metus vaikščiočiau į egzaminus. Tai, nežinau, kaip švelniau pasakyti, yra senų žmonių žeminimas.“

Jeigu G.Nikolajeva būtų buvusi šiek tiek vyresnė, šis reikalavimas jai nebūtų buvęs taikomas: 75 metų sulaukusiems pensininkams nebereikia laikyti latvių kalbos egzamino, nuo jo taip pat atleidžiami sergantieji tam tikromis ligomis.

„Reikalauti, kad seni žmonės gerai rašytų latviškai, nors žmogus jau penkiolika metų nieko neveikia, nerašo ir kalbasi tiktai su savo katinu... Su senais žmonėmis taip elgtis negalima, – sako teisininkė J.Krivcova. – Tai neteisinga, nežmoniška ir nereikalinga. Atsižvelgiant į jų amžių ir socialinę padėtį, jiems tiesiog reikėtų leisti ramiai nugyventi likusius metus.“

Rusiškai – paprasčiau

J.Krivcovos teigimu, dauguma žmonių, kuriems gresia pavojus netekti teisės likti šalyje, yra vyresnio amžiaus, vieniši ir socialiai pažeidžiami.

Kiti dažniau randa laiko ir lėšų pasimokyti latviškai ir susitvarkyti dokumentus. Tačiau pavyksta ne visiems.

Iš pirmo karto kalbos egzamino neišlaikė ir D.Rogovas.

„Kai bendrauji su latviais ir rusakalbiais, visiems bendra kalba yra rusų, – teigia jis. – Latvis pereina prie rusų kalbos, nebent pasitaiko koks nors nacionalistas, norintis šnekėti būtent valstybine kalba. Todėl latvių kalbos taip ir neišmokau – man ji tiesiog nereikalinga.“

Latvijoje iš tiesų galima išsiversti nemokant valstybinės kalbos, pripažįsta parlamento narys A.Judinas: „Taip yra todėl, kad kai kurie žmonės mano, jog visi kiti privalo mokėti rusiškai.

Suprantama, kai žmogus parduotuvėje prabyla rusiškai ir sulaukia atsakymo ta pačia kalba, jis prie to pripranta. Latvijoje žmonės iš tiesų yra geranoriški ir stengiasi bendrauti tomis kalbomis, kurias moka.“

D.Rogovo nuolatinis leidimas gyventi Latvijoje buvo panaikintas dar 2022 m. Jis gavo dvejus metus galiojantį laikinąjį leidimą, išduodamą tiems, kurie laikė kalbos egzaminą, bet jo neišlaikė, kad turėtų laiko pagerinti žinias.

[[ge:lrytas:lrytas:43435762]]

D.Rogovas įsigijo nuotolinius kalbos kursus, tačiau mokslus derinti su darbu jam sunku: „Neturiu tiek laiko. Dar reikia ir užsidirbti.

Vakarais mokslams lieka tiktai dvi su puse valandos, o tuomet ir galva jau būna pavargusi, sunku ką nors išmokti.“

„Turime grupę žmonių, kurie savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad visi aplinkiniai privalo suprasti rusiškai, – sako parlamentaras A.Judinas. – Tačiau Latvija yra nepriklausoma valstybė, o mūsų valstybinė kalba – latvių. Todėl reikalavimas nuolat čia gyvenantiems žmonėms mokėti latvių kalbos pagrindus yra pagrįstas ir logiškas.

Vis dėlto daliai žmonių tai kelia pasipriešinimą.“

A.Judinas pabrėžia, kad turi galvoje ne visus rusakalbius: „Dar kartą atkreipiu dėmesį – kalbame apie Rusijos pasus turinčius asmenis. Jei gyvenimas Latvijoje toks nepakenčiamas, o reikalavimas mokėti kalbos pagrindus jį taip apsunkina, akivaizdu, kad jie gali pasirinkti kitą šalį.“

Egzaminą reikia išlaikyti A2 lygiu – tai antrasis iš šešių kalbos mokėjimo lygių, patvirtinantis gebėjimą susikalbėti įprastose kasdienėse situacijose: paklausti pardavėjo kainos, užsisakyti maisto iš padavėjo, perskaityti reklamą, suprasti stotyje skelbiamą pranešimą ar parašyti trumpą laišką.

„Kai studijavau, mums pasakojo, kad pasaulyje yra maždaug 7000 kalbų, – sako kalbų centro „Inovaciju atbalsta centrs“ dėstytoja Diana. – Iš jų tik apie 150 nėra iškilusi grėsmė išnykti. Beje, latvių kalba yra viena jų. Kaip tai pasiekiama? Būtent valstybės pareiga užtikrinti, kad spauda, kultūra, knygos būtų latvių kalba.

Todėl per kursus mokiniams visada sakau: kiek mūsų, kalbančių latviškai, yra – maždaug 2 milijonai? O dabar bus 2 milijonai plius dar 12.“

[[ge:lrytas:lrytas:43435753]]

Propaganda kursto ugnį

Rusijos propaganda aktyviai naudojasi rusų Latvijoje tema, pernelyg nesigilindama į tikrąsias aplinkybes.

Atvejų, kai vyresnio amžiaus Rusijos pasų turėtojai išvyksta į Rusiją neturėdami pinigų, artimųjų paramos ar tolesnio gyvenimo plano, kol kas pasitaiko retai.

Tačiau Kremliui nuolanki Rusijos žiniasklaida tokius siužetus itin mėgsta.

Kartais pensininkams Rusijos vidaus pasai įteikiami iškilmingai, stebint televizijos kameroms, tarsi valstybė iš tiesų išduotų jiems naują dokumentą. Nors iš esmės tai tėra įprastas baigusio galioti paso pakeitimas, kurį kiekvienas Rusijos gyventojas atlieka sulaukęs 20 ir 45 metų.

Vaizdo įraše Rusijos pasą gaunantis senyvas vyras – Grigorijus Jeriomenka. Valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ svetainėje paskelbtas pasakojimas apie jį turėjo paantraštę: „Iš Latvijos išsiųstas pensininkas paragino Putiną griežčiau elgtis su Baltijos šalimis.“ Jo atvejis buvo aptartas net Valstybės Dūmoje.

„Jelgavoje buvo sulaikytas 74 metų pensininkas, nes netinkamai užpildė klausimyną latvių kalba. Kitaip tariant, jis šios kalbos mokėsi, moka šnekėti, bet taisyklingai rašyti jam niekada nereikėjo, – iš Dūmos tribūnos pasakojo deputatas Piotras Tolstojus. – Rusija yra didi valstybė, tai mūsų šalies piliečiai, todėl turime juos ginti ne žodžiais, o darbais.“

Klausimynas nepatiko

Pensininko pavardės P.Tolstojus nepaminėjo. Bet jeigu jis iš tiesų šnekėjo apie G.Jeriomenką, supainiojo beveik visas šios istorijos aplinkybes. Pensininkas klausimyno net nepildė – pagrindine kliūtimi gauti naują leidimą gyventi tapo tai, kad jis nemokėjo latvių kalbos.

[[ge:lrytas:lrytas:43435752]]

Latvijos rusų sąjungos bendrapirmininkis Andrejus Pagoras BBC pasakojo, kad šis vyras gyveno ne deklaruotu adresu, tad negaudavo Migracijos valdybos pranešimų ir nieko nežinojo apie pasikeitusį savo statusą.

Kad kažkas negerai, G.Jeriomenka suprato tik 2023-iųjų rugsėjį – praėjus metams po Migracijos įstatymo pataisų priėmimo, kai nesulaukė pensijos.

Pensininkas neturėjo pagrindo gauti leidimą gyventi Latvijoje. Jis nusprendė nemėginti laikyti latvių kalbos egzamino, nes buvo įsitikinęs, kad nepavyks. Be to, kiekvienas bandymas kainuoja 52 eurus, o be pensijos likusiam G.Jeriomenkai ir taip trūko pinigų. Latvijoje jis neturėjo ir artimųjų, kurių pagrindu galėtų prašyti leidimo dėl šeimos susijungimo.

Neaišku, kokį konkrečiai klausimyną minėjo Dūmos narys P.Tolstojus, – prašant leidimo gyventi jų reikia užpildyti kelis. Viename teiraujamasi apie asmens pažiūras ir galimus ryšius su Rusijos kariuomene ar jėgos struktūromis.

„Niekada nemaniau, kad pragyvensiu čia tiek metų ir kad kada nors, įgijęs Rusijos pilietybę, turėsiu atsakinėti į politinius klausimus, – stebisi G.Jeriomenka. – Kam priklauso Krymas? Kaip vertinate vadinamąją specialiąją karinę operaciją? Ten labai daug pernelyg provokuojamų klausimų.“

Anketoje iš tiesų teiraujamasi, ar ją pildantis žmogus smerkia Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir invaziją į Ukrainą. Žinoma, Rusijos valdžios vartojama oficiali santrumpa SVO joje neminima.

Taip pat klausiama, ar asmuo internete skelbė prieš Latviją, Europos Sąjungą ar NATO nukreiptą turinį, ar padėjo Rusijos arba Baltarusijos gynybos sektoriui ir ar rėmė Ukrainą bei jos piliečius.

Yra ir klausimas apie sovietinių paminklų demontavimą Latvijoje, kuriuos pradėta šalinti Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Daugiausia atgarsio sulaukė 2022 m. Rygoje nugriautas monumentas sovietų kariams išvaduotojams. Tai buvo svarbi vieta daugeliui rusakalbių: tūkstančiai jų kasmet gegužės 9-ąją ten susirinkdavo minėti SSRS pergalės Antrajame pasauliniame kare dienos.

Nežinioje – tūkstančiai

Kol kas G.Nikolajeva gyvena iš vyro pensijos, nes jo dokumentai tvarkingi. Todėl moteris gali teisėtai būti Latvijoje nelaikydama egzamino – gauti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu.

Tačiau toks dokumentas laikinas ir nesuteikia teisės į socialines lengvatas, įskaitant nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, vyrui mirus, G.Nikolajeva nebeturėtų teisėto pagrindo likti šalyje.

G.Nikolajeva yra viena iš 255 žmonių, kurie turėjo išvykti iš Latvijos iki praėjusių metų spalio 13 d., bet to nepadarė. Dar 289 asmenų leidimai gyventi nustojo galioti 2025 metų lapkričio 18 d. Iki šių metų vasario 16 d. jie turėjo arba pateikti dokumentus naujam leidimui gauti, arba išvykti iš Latvijos.

Ne visų, kuriems buvo pritaikytos įstatymo pataisos, likimas jau paaiškėjo. Per pirmuosius penkis 2026 m. mėnesius – nuo sausio iki gegužės – laikini leidimai gyventi, suteikiantys teisę teisėtai likti Latvijoje ir toliau mokytis latvių kalbos, nustojo galioti dar 3399 Rusijos piliečiams.

Daliai Latvijos gyventojų – didelė dilema: deportacija – nė motais (9)