Skubi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo evakuacija iš Turkijos šokiravo kai kuriuos komentatorius ir sukėlė klausimų dėl kitų „Air Force One“ buvusių asmenų saugumo.

Nors D. Trumpas buvo evakuotas iš „Air Force One“, juo vis dar skrido aukšto rango JAV pareigūnai, kariškiai, Baltųjų rūmų darbuotojai ir žurnalistai, kuriems buvo nurodyta nuleisti lėktuvo užuolaidas.

„The New York Times“ pranešė, kad „Air Force One“ lėktuvu iš Turkijos išskrido valstybės sekretorius Marco Rubio, iždo sekretorius Scottas Bessentas ir aukšto rango Baltųjų rūmų darbuotojai.

Buvusios Slaptosios tarnybos pareigūnas Robertas Staropoli įvertino, kad vien buvimas "Air Force One" lėktuve kėlė pavojų žmonių gyvybėms.

[[ge:lrytas:lrytas:43499409]]

Apžvalgininkams kilo klausimas, kodėl pareigūnai manė esant tinkama, išlaipinus prezidentą, senąjį „Air Force One“ iš esmės panaudoti kaip jauką, nors jame tebebuvo žmonių.

Surengta apgaulė ir sukeltas pavojus žmonių gyvybėms sukėlė nerimą komentatoriui Davidui Axelrodui, kurio teigimu, „Air Force One“ iš Turkijos išskridę žmonės turėjo teisę sužinoti, kodėl buvo imtasi tokių priemonių.

Skelbiama, kad įlipęs į „Air Force One“ D. Trumpas slapta persėdo į kitoje lėktuvo pusėje stovėjusį maitinimo sunkvežimį. Iš ten jis buvo nuvežtas į netoliese esantį C-32A lėktuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:43490023]][[ge:lrytas:lrytas:43499290]][[ge:lrytas:lrytas:43502989]][[ge:lrytas:lrytas:43505639]]

Tuo metu tikrajame „Air Force One“ liko žmonės, kurie galėjo tapti lengvu taikiniu, kai buvo paskelbta apie didelę grėsmę, susijusią su galimu pasikėsinimu į D. Trumpą.

„Taip, manau, kad tam tikrą informaciją galima įslaptinti“, – CNN laidoje kalbėjo buvęs prezidento Baracko Obamos patarėjas D. Axelrodas.

„Žurnalistai suprato, kad yra priežasčių, dėl kurių kai kurios šios kelionės detalės turėjo būti laikomos paslaptyje, kol prezidentas saugiai atvyks į tas vietas ir iš jų išvyks.

Tačiau šiuo atveju šiek tiek neramina tai, kad jeigu jiems reikėjo imtis tokių nepaprastų priemonių prezidentui apsaugoti, nes grėsmės lygis buvo toks aukštas, Amerikos visuomenė turėjo teisę žinoti, kad būtent šiuo atveju grėsmės lygis buvo toks didelis, jog prezidentui teko imtis tokios neįprastos priemonės“, – tęsė jis.

D. Axelrodas taip pat atkreipė dėmesį į pavojų žmonėms, kurie iš tikrųjų buvo „Air Force One“ lėktuve, išskridusiame į Jungtinę Karalystę, tačiau be D. Trumpo.

„Ir dar vienas dalykas yra tai, kad iš tikrųjų visi tame lėktuve buvę žmonės tapo masalu“, – tęsė jis.

„Jeigu jie manė, kad būti tame lėktuve buvo nesaugu, vadinasi, būti jame buvo nesaugu ir visiems kitiems. Taigi jie bent jau turėjo teisę sužinoti – jei ne tuo metu, tai vėliau – kodėl visa tai vyko“, – pridūrė komentatorius.

Pokalbį su D. Axelrodu vedusi Kaitlan Collins pritarė, kad lėktuvo keleiviams dėl informacijos trūkumo kilo didelė grėsmė.

[[ge:lrytas:lrytas:43507360]]

„Taip, nes akivaizdu, kad jeigu lėktuvas buvo taikinys dėl to, kad prezidentas turėjo būti jame, ir visi vis dar manė, kad prezidentas yra lėktuve, tuomet tas lėktuvas vis tiek būtų buvęs taikinys“, – dėstė ji.

„Katė išlindo iš maišo“

Skubi operacija sukėlė nerimą ir kitiems apžvalgininkams.

„Svarbiausias prioritetas – panaudoti kuo daugiau klaidinančių ir nukreipiančių taktikų, kad prezidentą būtų galima kuo greičiau nugabenti į saugią aplinką“, – teigė buvęs Slaptosios tarnybos specialusis agentas Richardas Staropoli.

Kaip pranešė „The Washington Post“, ši slapta operacija pavertė „Air Force One“ „masalu“.

R. Staropoli pritarė nuomonei, kad nors D. Trumpas buvo slapta perkeltas į kitą lėktuvą, galima manyti, jog „Air Force One“ vis dar grėsė tas pats pavojus, nes informacija apie evakuaciją nebuvo viešą.

„Nemanau, kad būtų pernelyg dramatiška pasakyti, jog taip – vien buvimas tame lėktuve kėlė pavojų žmonių gyvybėms“, – sakė R. Staropoli.

Remiantis Baltųjų rūmų spaudos grupės, realiuoju laiku teikusios informaciją apie kelionę, pranešimais, nedidelei žurnalistų grupei buvo nurodyta laikyti uždarytas langų užuolaidas spaudos salone.

[[ge:lrytas:lrytas:43507362]]

R. Staropoli teigė, kad tai greičiausiai buvo daroma siekiant neleisti keleiviams pamatyti tikrosios prezidento buvimo vietos.

„Dabar, kai, taip sakant, katė išlindo iš maišo ir žinome, kad tame aerodrome vyko daug transporto priemonių judėjimo, manau, kad langų uždarymas buvo tinkamas sprendimas, nes tiesiog nenorite rizikuoti, kad kuris nors žurnalistas, žinote, pradėtų tiesiogiai transliuoti tai, ką mato“, – sakė R. Staropoli.

Po trijų su puse valandos skrydžio lėktuvai nusileido Mildenholo bazėje. Spaudos grupės pranešime buvo teigiama: „Skrydis praėjo be incidentų, spaudos salone lankytojų nebuvo.“

Neaišku, kaip D. Trumpas Anglijoje buvo perkeltas iš C-32A atgal į „Air Force One“ prieš jam įlipant į Kataro padovanotą lėktuvą „Boeing 747–8“, kuriuo likusi kelionės dalis buvo tęsiama į Vašingtoną.

R. Staropoli sakė nerimaujantis dėl pasekmių, kurias gali sukelti tai, kad visuomenė sužinojo išsamių detalių apie tai, kaip buvo įvykdyta ši operacija.

Skrido kitu lėktuvu

Lrytas primena, kad „The Washington Post“ šią savaitę atskleidė, jog praėjusį mėnesį Ankaroje įvyko surežisuota operacija, kuria siekta apsaugoti D. Trumpą nuo fizinio pavojaus.

„The Washington Post“ paskelbė, kad D. Trumpas Ankaroje įlipo į „Air Force One“, tačiau slapta persėdo į kitoje lėktuvo pusėje stovėjusį maitinimo sunkvežimį.

[[ge:lrytas:lrytas:43507363]]

Iš ten jis buvo nuvežtas į netoliese esantį C-32A lėktuvą, kuris yra mažesnis ir turi mažiau apsaugos galimybių nei pagrindinis prezidento lėktuvas. C-32A daugiausia naudojamas viceprezidento kelionėms.

Su situacija susipažinusio CNN šaltinio teigimu, NATO viršūnių susitikimo dieną iškilo konkreti grėsmė, kad į „Air Force One“ gali būti paleista nešiojamosios oro gynybos sistemos raketa.

Šaltinio teigimu, JAV pareigūnai buvo priversti skubiai parengti slaptą planą, kaip JAV prezidentą Donaldą Trumpą nepastebimai išgabenti iš Turkijos kitu lėktuvu.

Kaip rašo CNN, grėsmė buvo pakankamai konkreti ir reali, todėl pareigūnai baiminosi, kad D. Trumpo gyvybei kiltų milžiniškas pavojus, jei prezidentas iš šalies išskristų įprastu prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“ arba Kataro dovanotu orlaiviu „Boeing 747–8“, kuriuo buvo atvykęs į viršūnių susitikimą.

D. Trumpas antradienį patvirtino pranešimus, kad prieš pat išskrisdamas iš NATO viršūnių susitikimo Ankaroje slapta persėdo į kitą lėktuvą Turkijos sostinės oro uoste.

„Jie norėjo, kad aš skrisčiau kitu reisu, kitu lėktuvu“, – antradienį sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje savo apsauginius. „Jie taip norėjo, tad aš taip ir padariau. Aš darau tai, ką jie sako.“

„Manau, kad buvo grėsmė, – pridūrė D. Trumpas per trumpą pokalbį su žurnalistais. – Aš per daug neklausinėjau.“

D. Trumpas bandė šią istoriją sumenkinti. Žurnalistams jis teigė nebuvęs „nustebęs“ ir „nesijaudinęs“. „Esu daugybės grėsmių, apie kurias jūs nieko nežinote, taikinys“, – sakė jis.

„Katė išlindo iš maišo“: slapta D. Trumpo evakuacija šokiravo apžvalgininkus