Britų dienraštis „The Times“ skelbia, kad britų gamybos dronai Ukrainos pajėgų jau naudojami smūgiams giliai Rusijos teritorijoje, o tarp taikinių yra naftos perdirbimo ir logistikos infrastruktūra.

Jungtinės Karalystės atstovai oficialaus perduotų dronų sąrašo nepateikia ir šios informacijos viešai kol kas nepatvirtino, tačiau viešoje erdvėje baiminamasi, kad Rusija Jungtinėje Karalystėje gali sustiprinti savo hibridinę kampaniją.

Apie šią grėsmę ir kitas tarptautines aktualijas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala. Jo teigimu, Londono politika Ukrainos atžvilgiu yra nuosekli ir prasidėjo dar iki didelio masto Rusijos invazijos.

„Prisiminkime, dar iki didelio masto invazijos į Ukrainą pradžios britai kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) signalizavo, kad artėja Rusijos agresija ir indikatoriai aiškiai rodo, jog Rusija tikrai ją pradės vykdyti“, – sakė L. Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:43566881]]

Pasak jo, ilgainiui šios žvalgybos prognozės ir informacija, deja, pasitvirtino, o tai atvėrė naują Jungtinės Karalystės ir Ukrainos santykių puslapį.

Išskirtinis britų pavyzdys

Anot L. Kojalos, nepaisant tragiško karo konteksto, abiejų valstybių santykiai tik sustiprėjo, o britai yra vieni iš tų, kurie intensyviausiai mokosi iš Ukrainoje vykstančio karo. Jungtinė Karalystė bando šias pamokas diegti savo gynybos sistemoje ir neseniai paskelbė naujus gynybos sistemų atnaujinimo planus, taip pat orientuotus į Ukrainos patirties pritaikymą.

[[ge:lrytas:lrytas:43522552]][[ge:lrytas:lrytas:43547008]][[ge:lrytas:lrytas:43529283]]

„Tas bendradarbiavimas dronų srityje tikrai nėra atsitiktinis. Tai yra labiau ilgalaikio bendradarbiavimo rezultatas“, – pabrėžė L. Kojala, pridurdamas, kad šis ryšys tęsiasi nepaisant dar visai neseniai Jungtinėje Karalystėje pasikeitusios vyriausybės ir sumažėjusio politinio stabilumo.

Jo vertinimu, politinio stabilumo Jungtinėje Karalystėje mažiau nei prieš kurį laiką, o ši tendencija galėjo pradėti ryškėti jau prieš gerą dešimtmetį. Vis dėlto tai esą tik dar labiau parodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainos ir Jungtinės Karalystės santykiai išliks vieni intensyviausių ir praktiškiausių, ypač gynybos pramonėje, tačiau ir kitose srityse.

L. Kojala pabrėžė, kad britai Rusijos grėsmę ne tik supranta, bet ir patys yra ją patyrę: "Tai, deja, yra Jungtinės Karalystės kasdienė saugumo grėsmė. Šia prasme nemanau, kad atgrasys Kremliaus gąsdinimai ir kitokie veiksmai.“

„The Times“ taip pat pabrėžia, kad dronai yra gerokai pigesnis ir lengviau masiškai gaminamas ginklas nei, pavyzdžiui, raketos „Storm Shadow“. Jungtinė Karalystė prieš kurį laiką Ukrainai buvo perdavusi apie 120 tūkst. dronų.

[[ge:lrytas:lrytas:43568037]]

Naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Andy Burnhamas į valdžią iš esmės atėjo žadėdamas daugiau dėmesio skirti šalies vidaus problemoms – pragyvenimo kainoms, ekonomikai ir viešosioms paslaugoms. Tačiau L. Kojala nemano, kad ilgainiui tokia vidaus politikos kryptis taps grėsme paramai Ukrainai.

„Parama Ukrainai yra absoliutaus sutarimo Jungtinės Karalystės visuomenėje klausimas. Nėra jokių didelių dilemų, šiuo atveju nėra ir politinių skirčių su pagrindinėmis opozicijos jėgomis“, – sakė L. Kojala, pridurdamas, kad tolesnis Ukrainos palaikymas suprantamas kaip visos Europos saugumo architektūros klausimas.

Rusijos kontrolė

Kita aptarta tema – stiprėjanti kontrolė Rusijoje. „The Moscow Times“ skelbia, kad šalies saugumo tarnyboms bus sudarytos sąlygos praktiškai realiu laiku stebėti piliečių judėjimą visų rūšių tolimojo susisiekimo transportu tiek Rusijos teritorijoje, tiek užsienyje.

L. Kojalos teigimu, ši tendencija nėra nauja ir tęsiasi jau ne vienerius metus, nes valdžia nori konsoliduoti informacinę erdvę bei kitas svarbiausias struktūras, kad neliktų, režimo supratimu, rizikų jo tolesniam funkcionavimui ir stabilumui. Tokios rizikos šiuo metu esą yra šiek tiek išaugusios, nes šalies ekonominė situacija tampa sudėtingesnė, o Vakarų spaudimas vis labiau pasireiškia apčiuopiamais veiksniais eilinių rusų kasdienybėje.

„Tą mes matome ir iš statistikos. Perdirbtų naftos produktų Rusijos viduje šią vasarą buvo maždaug ketvirtadaliu mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais“, – sakė L. Kojala.

[[ge:lrytas:lrytas:43568025]]

Pasak jo, tai rodo, kad Ukrainos veiksmai, nukreipti į Rusijos energetikos sektorių, turi tiesioginį poveikį, o šis sektorius yra itin svarbus visos Rusijos ekonomikos funkcionavimui. Iš to kyla infliacijos ir kitų neigiamų veiksnių rizika.

Artėjant parlamento kvazirinkimams Rusijoje, kontrolės struktūrų stiprinimas L. Kojalos nestebina. „Tai nepaneigia bendros tendencijos, kuri prie Vladimiro Putino sistemos niekada ir nebuvo kitokia – tik didesnis konsolidavimas, tik didesnė kontrolė“, – teigė jis.

Gazos ruožas

Dar viena pokalbio tema buvo padėtis Gazos Ruože. JAV pasiuntinys ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris vakar Egipte susitiko su „Hamas“ lyderiais, siekdamas užtikrinti taikos plano Gazos Ruožui, kurį Izraelis atmetė, įgyvendinimą.

L. Kojala priminė, kad praėjusiais metais būta skambių pareiškimų, jog padėtis Gazos Ruože stabilizuota, karas bus baigtas, „Hamas“ nusiginkluos ir bus sukurta politinė sistema, leisianti visam Gazos Ruožui pradėti judėti į priekį. Tačiau didelę dalį šių ambicijų įgyvendinti iki šiol sekėsi labai sunkiai, o „Hamas“ nusiginklavimo klausimas tebėra neišspręstas.

[[ge:lrytas:lrytas:43568035]]

„J. Kushneris visame tame regione tikrai labai aktyviai veikia jau ne vienerius metus ir vėl imasi iniciatyvos tam, kad pasiektų konkretų ir apčiuopiamą rezultatą“, – teigė L. Kojala. Jo vertinimu, be tam tikro „Hamas“, nors tai ir teroristinė organizacija, bendradarbiavimo planą įgyvendinti bus sudėtinga.

Šios pastangos yra svarbios JAV administracijai, J. Kushneriui ir D. Trumpui kaip galimybė pasiekti konkretų, apčiuopiamą rezultatą. Pasak L. Kojalos, karas vystosi sudėtingai ir sunku įsivaizduoti, kad artimiausiu metu jis galėtų baigtis taip, kaip norėtų JAV.

„Gazos Ruože tarsi potencialo pasiekti rezultatą vis dar yra, bet jį realizuoti sekasi gana sunkiai. Šitas diplomatinis žingsnis yra tokio ilgo maratoninio darbo viena iš detalių“, – sakė L. Kojala.

Išskyrė išskirtinį Londono vaidmenį Ukrainoje: V. Putino keršto nebijo