Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas antradienio vakarą kreipėsi į visuomenę ir netikėtai pasiūlė surengti prezidento rinkimus – taip mesdamas tiesmuką iššūkį Volodymyrui Zelenskiui.

Vaizdo įraše M. Fedorovas pareiškė, kad korupcija kenkia Ukrainos pastangoms kariauti, ir kritikavo centralizuotą, skaidrumo stokojantį sprendimų priėmimą V. Zelenskio administracijoje, kurioje anksčiau dirbo pats.

35-erių politikas susikūrė palankų įvaizdį visuomenės akyse, kai ėmėsi lyderystės Ukrainai sėkmingai pritaikant naujas technologijas – nuo kibernetinių atakų iki dronų – ir darant žalą Rusijai.

Po atleidimo iš gynybos ministro posto liepos mėnesį M. Fedorovas iškilo kaip galimas V. Zelenskio konkurentas. Ukrainoje kilo protestai, kurių metu tūkstančiai žmonių reikalavo, kad jis būtų sugrąžintas į pareigas.

[[ge:lrytas:lrytas:43612639]]

Tačiau pasiūlymas surengti rinkimus gali tapti pirmuoju jo rimtu politiniu išbandymu, nes sulaukė kritikos net iš opozicijos ir dalies M. Fedorovą palaikančių protestuotojų.

Lrytas kalbintas Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala mano, kad M. Fedorovas bando save parodyti kaip nepriklausomą politiką ir atsiskirti nuo V. Zelenskio.

„Ko gero, M. Fedorovas bando pademonstruoti, kad neatsisako tam tikrų ambicijų tapti savarankišku politiniu veikėju, nes iki šiol jis buvo V. Zelenskio komandos dalis, o dabar po truputėlį pozicionuoja save ir iš šono yra matomas kaip galbūt savarankiškas politikas, kuris gali siekti aukštų pozicijų ateityje“, – mano politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:43395937]][[ge:lrytas:lrytas:43224173]][[ge:lrytas:lrytas:43211202]][[ge:lrytas:lrytas:43168709]][[ge:lrytas:lrytas:43159017]]

Tačiau ar bandymas atsiskirti nuo V. Zelenskio neatsisuks prieš patį M. Fedorovą?

M. Fedorovas pranešime atvirai pareiškė, kad valstybės valdymo sistema išgyvena krizę.

Jauno politiko teigimu, parlamentas turėtų atstovauti visuomenės, o ne saujelės grupių interesams, o kova su korupcija yra ne vien moralės, bet ir valstybės išlikimo klausimas.

Reakcija į šį kreipimąsi buvo įvairi.

Daugelis žmonių gyrė M. Fedorovą, kad jis įvardijo realias valstybės problemas ir pasiūlė būdų joms spręsti. Tačiau kiti liko nusivylę, nes dabartinėmis aplinkybėmis surengti rinkimus yra praktiškai neįmanoma

Kritikuodamas parlamentą, M. Fedorovas iškalbingai nepaminėjo dramblio kambaryje – nė žodžiu neužsiminė apie V. Zelenskį, visą laiką kalbėdamas tik apie „sistemą“ ir „valdžią“.

Aiški žinutė

Kodėl M. Fedorovas į visuomenę kreipėsi tik dabar? Protestai dėl jo atleidimo truko kiek mažiau nei mėnesį, o per tą laiką V. Zelenskis bandė nuraminti aistras, pakeisdamas Ukrainos kariuomenės vyriausiąjį vadą.

[[ge:lrytas:lrytas:43634243]]

L. Kojala mano, kad viešas M. Fedorovo išstojimas, paskelbtas antradienio vakarą, yra susijęs su naujo Ukrainos gynybos ministro Jevgeno Chmaros patvirtinimu Aukščiausioje Radoje trečiadienį popiet.

Politologas pridūrė, kad tai buvo konflikto tarp V. Zelenskio ir M. Fedorovo, sukėlusio dideles aistras visuomenėje, paaštrėjimas.

„Be abejo, tai buvo susieta su naujo gynybos ministro patvirtinimo procedūra, ir M. Fedorovas ilgą laiką neslėpė, kad iš principo sutiktų grįžti į gynybos ministro postą, ir tai yra vienintelis postas, kuris jį tenkintų.

Ir matėme, kad didesnė dalis ukrainiečių apklausų kritiškai vertino V. Zelenskio sprendimą atleisti M. Fedorovą. Kai kurių apklausų duomenimis – iki trijų ketvirtadalių (buvo prieš atleidimą – Lrytas)“, – aiškino jis.

Politologo manymu, ateityje M. Fedorovas išliks matomu veikėju, potencialiai galinčiu pretenduoti į aukščiausias politines pozicijas.

„Aš manau, kad jam politiniame lauke pirmiausia svarbu save pozicionuoti kaip savarankišką veikėją, kuris nebijo reikšti pozicijos, kuris turi visuomenės palaikymą, turi idėjų, turi tarptautinį svorį“, – paaiškino L. Kojala.

Nepopuliari idėja

M. Fedorovo pasiūlyta idėja surengti rinkimus yra itin nepopuliari Ukrainos visuomenėje. Iki šiol apie ją aktyviausiai kalbėjo Rusija ir Donaldo Trumpo administracija.

[[ge:lrytas:lrytas:43634428]]

Kijevo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad tik 15 proc. respondentų mano, jog rinkimai turėtų būti surengti dar prieš karo veiksmų pabaigą.

Rinkimai tokiomis aplinkybėmis taip pat yra neįmanomi. Dalis Ukrainos teritorijų yra okupuotos Rusijos pajėgų, tad ten gyvenantys piliečiai tiesiog negalėtų balsuoti.

Aukšto rango pareigūnas iš V. Zelenskio administracijos, kuriam buvo suteikta anonimiškumo teisė, neigiamai atsiliepė apie galimybę surengti rinkimus vykstant pražūtingoms Rusijos atakoms.

„Palaukime, kol baigsis dar viena masinė Rusijos balistinių raketų ataka, o tada eikime balsuoti“, – sarkastiškai samprotavo jis.

Ukrainos rinkimų stebėsenos organizacijos OPORA vadovė Olha Aivazovska pabrėžė praktines kliūtis naujiems rinkimams, nurodydama, kad egzistuoja „šimtai scenarijų ir būdų“, kaip rusai galėtų pakenkti rinkimų procesui.

Ukrainos parlamento narys iš opozicijos liberalų partijos „Holos“ ir Valstybės valdymo komiteto vicepirmininkas Romanas Lozynskis baiminosi, kad raginimas surengti rinkimus gali katastrofiškai suskaldyti visuomenę.

„Žmonės supranta, kad rinkimai karo metu naudingi priešui. Tai būtų karas visų prieš visus“, – R. Lozynskis sakė „Politico“.

L. Kojala atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis visuomenės nepritaria net ir švelnesniam V. Zelenskio siūlymui rinkimus rengti tik pasiekus bent kiek stabilesnes paliaubas.

[[ge:lrytas:lrytas:43627238]]

„Kaip matome, realybė yra tokia, kad ne tik tai, kad nėra artėjama tų paliaubų link, bet tam tikra prasme situacija turbūt yra ir pablogėjusi.

Ir artimiausiu metu prielaidų manyti, kad tai galėtų dramatiškai keistis, deja, bet nelabai yra“, – pastebėjo jis.

Rizikuoja populiarumu

Savo populiarumą M. Fedorovas išaugino po atleidimo, kai didelė visuomenė dalis stojo jo pusėn. Jauno politiko reitingai liepos mėnesį per savaitę pakilo 30 procentinių punktų – nuo 35 iki 65 proc.

Tačiau dabar jo pasirinkta rinkimų tema gali tapti pirmuoju rimtu išbandymu šiam politiniam kapitalui. M. Fedorovas sulaukė opozicijos ir protestuotojų, kurie anksčiau stojo jo pusėn, kritikos.

Vienas iš protestų lyderių, karo veteranas Dmytro Koziatynskis, teigė nenorintis rinkimų karo metu. „Aš taip pat labai baiminuosi visuomenės susiskaldymo per rinkimų procesą ir kaip tai galėtų paveikti karo eigą“, – sakė jis.

Ukrainos visuomenė taip pat yra pavargusi nuo politikavimo. „Visose mūsų apklausose žmonės sako, kad šiuo metu nenori politikos“, – AFP sakė Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) vykdomasis direktorius Antonas Grušetskis.

„Žmonės nenori politikų. Žmonės nori patriotų, kovojančių už Ukrainą“, – pridūrė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:43627239]]

„Politico“ pabrėžė, kad raginimas surengti rinkimus gali ne sustiprinti M. Fedorovo politinę ateitį, bet apsisukti prieš jį patį, nes jauno politiko idėjos buvo toli nuo visuomenės nuotaikų.

L. Kojala pabrėžė, kad šiandien sunku prognozuoti M. Fedorovo politinę ateitį, nes iki rinkimų kare turėtų iš esmės pasikeisti labai daug faktorių, o tai reiškia – ir politinis klimatas.

„Akivaizdu, kad V. Zelenskio reitingas išlieka gana tvirtas, net jeigu įvairūs hipotetiniai tyrimai rodo, kad jam galėtų būti sudėtinga antrajame prezidento rinkimų ture. Bet vis tiktai populiarumas visuomenėje išlieka ties maždaug 60 proc. riba“, – dėstė jis.

Politologas nurodė, kad protestai, susiję su M. Fedorovo atleidimu, iš dalies buvo orientuoti ne į V. Zelenskio figūrą, o į platesnę idėją – Ukraina turi keistis ir judėti skaidrinimo linkme sparčiau negu iki šiol.

„Tą irgi rodo tyrimai. Ukrainiečiai mato didelę problemą, kuri sprendžiama pernelyg lėtai“, – dėstė jis.

Politologas kalbėjo, kad priemonės, kurios yra taikomos iki šiol, neatneša greito rezultato, kurio tikimasi, o prie to prisideda ir karo nuovargis.

„Tai aš manau, kad dabartinė situacija keisis, nes tam, kad įvyktų rinkimai, turės įvykti labai reikšmingi lūžiai karo kontekste. Ir tie lūžiai savaime sąlygos ir visuomenės požiūrio kaitą į atskirus politinius lyderius.

Priklausys, aišku, kaip ir ką tie politiniai lyderiai būtent tuo metu komunikuos visuomenei“, – pridūrė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:43634429]]

L. Kojala apibendrino nemanantis, kad M. Fedorovo teiginiai gali turėti lemiamą reikšmę ateities rinkimams. O ir pats politikas gali juose nedalyvauti.

„Neatmeskime kitų variantų, kad galbūt M. Fedorovas ras kitą būdą veikti politiniame lauke ir galbūt nekels savo kandidatūros prezidento rinkimuose“, – dėstė jis.

Ukrainoje – nauja politinė dvikova: metė skandalingą idėją ir kirto V. Zelenskiui (4)