Ketvirtadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, remdamasis žvalgybos vertinimais, įspėjo, kad Rusija gali surengti hibridinius dronų ar raketų smūgius prieš Lenkiją ir kitas NATO rytinio sparno šalis, o vėliau juos pateikti kaip nelaimingus atsitikimus.

Tai žymi didėjantį nerimą Europos sostinėse, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali surengti ribotą išpuolį prieš NATO. D. Tuskas nurodė, kad tokiomis atakomis gali būti siekiama patikrinti Aljanso pasirengimą aktyvuoti 5-ąjį straipsnį.

„Trumpai tariant, egzistuoja reali rizika, kad dronai ar kitų tipų raketos gali patekti į vienos ar kelių rytinio sparno šalių teritoriją ir netgi padaryti žalos, o oficialus naratyvas būtų toks, kad tai įvyko netyčia“, – sakė jis.

Vakarų valstybių nerimą sustiprina įvairių Europos šalių žvalgybininkų vertinimai ir rugpjūtį įvykęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe'o vizitas į Maskvą. Apie galimas Rusijos „svetimos vėliavos“ operacijas yra įspėjusi ir Lietuvos karinė žvalgyba.

[[ge:lrytas:lrytas:44055896]]

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjęs buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis atkreipė dėmesį, kad tokiems aštriems D. Tusko teiginiams galima rasti du paaiškinimus.

„Mes matom, kad mažiau negu du kilometrai nuo Lenkijos sienos nukrito dronai. Dronai atakuoja pasienio perėjimo punktus ir su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Taip, kad ta provokacija ar provokacijos iš Rusijos pusės – jos vyksta“, – kalbėjo diplomatas.

[[ge:lrytas:lrytas:44056598]][[ge:lrytas:lrytas:43981106]][[ge:lrytas:lrytas:44054815]][[ge:lrytas:lrytas:44050743]]

A. Valionis atkreipė dėmesį, kad, be labai aštrios D. Tusko reakcijos, griežtai pasisako ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.

R. Sikorskis šią savaitę pareiškė, kad Rusijos išpuolis prieš Jahodyno pasienio punktą prie Lenkijos sienos sustiprins Ukrainos partnerių argumentus dėl Kremliaus neatsakingumo ir pasiryžimą jį atgrasyti.

Lenkijos ministras taip pat rėžė, kad konflikto atveju NATO galėtų „gana greitai“ nugalėti Rusiją, teigdamas, kad, kalbant apie oro pajėgas, Aljansas Maskvos atžvilgiu turi „triuškinantį pranašumą“,

„Rusijos terorizmas ne tik beldžiasi į duris – jis jau yra viduje. Leiskite jums priminti: Rusijos hibridinis karas turi kinetinį aspektą. Tai ne tik nedideli nepatogumai internete, ne tik dezinformacija ar šnipinėjimas“, – kalbėjo jis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras tęsė, kad Europa jau susidūrė su padegimo atvejais Lenkijoje, bandymais sukelti lėktuvų katastrofas Lietuvoje ir bandymą nuversti traukinį nuo bėgių Lenkijoje.

„Bet norėčiau atkreipti dėmesį ir į tą faktą, kad Lenkija, kalbėdama apie grėsmes, visgi neinicijavo Vašingtono sutarties 4-ojo straipsnio dėl konsultacijų su kitomis NATO valstybėmis apie kylančią grėsmę, sakykim, vienam iš Aljanso narių. Vienam ar keliems“, – kalbėjo A. Valionis.

Diplomatas pridūrė, kad atitinkamas Rusijos provokacijų serijas mes matome ir Baltijos valstybėse. Visgi savo veiksmais Kremlius, A. Valionio teigimu, stengiasi neviršyti NATO 5-ojo straipsnio arba tikros karinės agresijos kartelės.

„Taip, kad, viena vertus, aštri retorika gali būti paaiškinama Rusijos atakomis Lenkijoje, o taip pat gali būti paaiškinama ir ta priešprieša tarp prezidento K. Nawrockio ir valdančiosios daugumos.

[[ge:lrytas:lrytas:44059937]]

Taip pat gali būti paaiškinama ir artėjančiais kitais metais vyksiančiais parlamento rinkimais, kurie Lenkijai vėl bus lemtingi.

Mes nežinom, į kurią pusę pasisuks Lenkijos politika – ar laimės dabartinė D. Tusko koalicija, ar partijos, dalyvaujančios toje koalicijoje, ar byranti partija „Tvarka ir teisingumas“ (PiS) su savo įvairiais radikalesniais ir mažiau radikaliais populistiniais sąjungininkais.

Taip, kad visi labai aktyviai ruošiasi tiems rinkimams ir vyksta daug tokių žodinių mūšių ir dėl to. Visa ta suma ir duoda tokį rezultatą“, – apibendrino jis.

Lrytas primena, kad šią savaitę jūroje prie šiaurinės Lenkijos pakrantės buvo rastas bepilotis orlaivis. Pasak šalies pareigūnų, tai buvo sprogmenimis ginkluotas Rusijos dronas „Gerbera-2“.

„Orlaivis buvo paimtas ir nustatyta, kad jis buvo ginkluotas. Jame buvo kovinė galvutė su detonatoriumi“, – žurnalistams sakė karinių bylų prokuroras Bartoszas Okoniewskis. Išsamesnės informacijos jis nepateikė.

[[ge:lrytas:lrytas:44059947]]

Kariuomenės specialistai toliau tirs droną, siekdami nustatyti, iš kur jis atskrido ir į kokį taikinį buvo ketinama juo smogti.

Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pirmadienį pranešė, kad kariškiai droną aptiko netoli Rusinovo kaimo šiaurės vakarų Lenkijoje ir ištraukė iš jūros.

Jis pridūrė, kad, kaip manoma, Rusija droną prarado per bandomuosius manevrus virš Baltijos jūros.

Šiaurės vakariniame Ščecino mieste veikiančios apygardos prokuratūros Karinių bylų skyrius dėl incidento pradėjo tyrimą.

B. Okoniewskio teigimu, skyrius tiria galimą „įvykio, keliančio pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai ir didelės vertės turtui, sukėlimą“.

Su Ukraina ir Rusijos Kaliningrado eksklavu besiribojanti NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė Lenkija nuo 2022 m. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą ne kartą susidūrė su dronų įsiveržimais į savo teritoriją.

D. Tusko aštriems perspėjimams dėl V. Putino – dvi priežastys: į akį krito keistas Lenkijos elgesys