Europos Sąjungos (ES) sostinės susitarė trejiems metams pratęsti sankcijas asmenims, susijusiems su Rusija, tačiau iš sąrašo išbraukti oligarchus Ališerį Usmanovą ir Michailą Fridmaną. Toks sprendimas sukėlė didelę audrą Ukrainoje ir Rytų Europos valstybėse.

Pagal susitarimą trejiems metams įtvirtintos sankcijos maždaug 3 tūkst. asmenų ir subjektų. Jos apima turto įšaldymą ir draudimą keliauti, tad A. Usmanovui ir M. Fridmanui šie apribojimai buvo panaikinti.

Europos sostinės sprendimą turėjo priimti iki antradienio vakaro, tačiau dėl Prancūzijos ir Liuksemburgo reikalavimų derybos atsidūrė aklavietėje.

Šios šalys, dėl savų priežasčių, pareikalavo, kad A. Usmanovas ir M. Fridmanas būtų išbraukti iš sankcijų sąrašo, tačiau Latvija iki paskutinės minutės blokavo šį pakeitimą.

[[ge:lrytas:lrytas:44114534]]

ES sprendimas sukėlė pyktį Rytų Europoje. Diplomatai perspėjo, kad sukurtas pavojingas precedentas – derybos dėl sankcijų tapo skirtingų nacionalinių interesų kovos lauku.

Be to, kai kurių politikų teigimu, toks žingsnis ne tik padeda Rusijos oligarchams, bet ir sužaidžia tiesiai į Kremliaus rankas – dabar Maskva galės tvirtinti, kad sankcijos taikomos ne pagal moralinius principus, o selektyviai, vadovaujantis konkrečiais interesais.

[[ge:lrytas:lrytas:44125330]][[ge:lrytas:lrytas:44124873]][[ge:lrytas:lrytas:44124320]][[ge:lrytas:lrytas:44118579]]

Pakeitė derybų eigą

Pranešama, kad Prancūzija kiek daugiau nei prieš savaitę pareikalavo išbraukti iš sąrašo Rusijos ir Uzbekistano verslo magnatą A. Usmanovą, remdamasi skubiais „nacionalinio saugumo“ argumentais.

Uzbekistane gimęs A. Usmanovas savo turtą susikrovė metalų pramonėje ir telekomunikacijų sektoriuje. Šiuo metu jam priklauso investicijų bendrovė „USM Holding“, taip pat „MegaFon“ – viena pagrindinių Rusijos mobiliųjų ryšių operatorių.

Žurnalo „Forbes“ duomenimis, 73 metų A. Usmanovo turtas vertinamas 14,1 mlrd. JAV dolerių, o turtingiausių pasaulio žmonių sąraše jis užima 221 vietą.

[[ge:lrytas:lrytas:44126389]]

ES diplomatai naujienų agentūrai AFP teigė, kad šis prašymas buvo susijęs su galimu kalinių apsikeitimu, kuriame dalyvautų Prancūzijos pilietis, Azerbaidžane nuteistas už šnipinėjimą. „Euronews“ skelbia, kad A. Usmanovas palaiko glaudžius ryšius su šios šalies režimu.

Įtarimai, kad tai buvo pagrindinis Prancūzijos sprendimo motyvas, sustiprėjo jau kitą dieną po sankcijų A. Usmanovui panaikinimo.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas trečiadienį suteikė malonę prancūzui Martinui Ryanui, kuris nuo 2023 m. buvo kalinamas dėl kaltinimų šnipinėjimu.

„Štai ką Prancūzija moka daryti geriausiai. Grūsti tai į gerklę tiems, kurie to nenori“, – sakė vienas diplomatas, kurį cituoja leidinys „Euractiv“.

[[ge:lrytas:lrytas:44126391]]

Prancūzijos prašymas paskatino Slovakiją ir Liuksemburgą siekti, kad iš sąrašo būtų išbrauktas dar vienas oligarchas – Rusijos ir Izraelio milijardierius M. Fridmanas.

M. Fridmanas praturtėjo kaip „Alfa Group“ įkūrėjas ir vienas pagrindinių jos akcininkų. Šiai grupei priklauso „Alfa Bank“, didžiausias ir vienas svarbiausių Rusijos privačių komercinių bankų.

M. Fridmanas taip pat yra vienas iš Liuksemburge įkurtos investicijų bendrovės „LetterOne“ steigėjų. 2022 m., kai jam buvo pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, jis pasitraukė iš bendrovės direktorių valdybos.

Šio oligarcho turtas, „Forbes“ duomenimis, siekia apie 16,6 mlrd. JAV dolerių. Turtingiausių pasaulio žmonių sąraše jis užima 166 vietą.

Rusijos milijardierius bylinėjasi su Liuksemburgu ir reikalauja beveik 15 mlrd. eurų kompensacijos už žalą, kurią, jo teigimu, patyrė dėl sankcijų, įšaldžiusių jo turtą.

JAV ir Jungtinė Karalystė toliau taiko griežtas nacionalines sankcijas tiek A. Usmanovui, tiek M. Fridmanui.

Kompromisas ar pasiteisinimai?

Kaip rašo Briuselio leidinys „Politico“, jei sankcijos nebūtų priimtos iki antradienio, jos būtų nustojusios galioti visiems 3 tūkst. Rusijos asmenų ir subjektų.

[[ge:lrytas:lrytas:44126384]]

Į šį „juodąjį sąrašą“ įtraukti Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Valstybės Dūmos deputatai, pagrindiniai šalies bankai, energetikos bendrovės ir karinis pramonės kompleksas.

Tačiau pirmadienį Latvija vetavo naująjį sankcijų paketą, siekdama neleisti ES panaikinti abribojimų dviem oligarchams.

Latvijos premjeras Andris Kulbergsas pareiškė, kad Ryga „priešinosi politiškai motyvuotų asmenų išbraukimui iš individualių sankcijų sąrašo ir iki pat pabaigos buvo vienintelė ES valstybė narė, kuri tai darė“.

„Latvijos vyriausybės pozicija nesikeičia. ES sankcijos Rusijai turi būti griežtinamos, o ne švelninamos“, – pirmadienį rašė užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė.

Susiklosčius šiai situacijai Europos diplomatams reikėjo rasti greitą sprendimą. Jis buvo priimtas antradienį – paskutinę dieną – kai Latvija galiausiai nusprendė neblokuoti sprendimo ir susilaikė balsuojant.

„Viskas padaryta. Klausimas – ką Baltijos šalys gavo mainais“, – „Politico“ pareiškė vienas Briuselio diplomatas.

Vienas iš kompromisų – sprendimas sankcijų peržiūros laikotarpį pratęsti nuo šešių mėnesių iki trejų metų. Tai reiškia, kad Rusijos asmenų ir subjektų, kuriems taikomi apribojimai, nereikės persvarstyti kas pusę metų.

„Išlaikydami šį režimą pasiekėme sudėtingą kompromisą“, – teigė ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos atstovas. Jo teigimu, sprendimas sankcijas atnaujinti 36 mėnesių laikotarpiui „padidina ES sankcijų sistemos patvarumą ir nuspėjamumą“.

[[ge:lrytas:lrytas:44126372]]

Toks sprendimas iš pirmo žvilgsnio turi privalumų. Latvijos europarlamentaras Rihardas Kolas nurodė, kad tai buvo ilgai lauktas ir būtinas sprendimas, nes būtinybė kas šešis mėnesius atnaujinti sankcijas pavertė visą ES bendrą politiką priklausomą nuo šantažo, politinių vėjų ir rinkimų ciklų.

Sprendimą vetavusiai Latvijai buvo pasiūlyta ir daugiau. Kaip praneša „Politico“, Paryžius pasiūlė Rygai glaudesnį bendradarbiavimą oro gynybos srityje ir galimybę pasinaudoti Prancūzijos branduoliniu skėčiu.

Šią versiją patvirtino ir A. Kulbergsas, pareiškęs, kad Emmanuelis Macronas „išreiškė įsipareigojimą sustiprinti Prancūzijos karinį buvimą Latvijoje, ypač oro gynybos srityje“.

„Toks įsipareigojimas sustiprins ne tik Latvijos, bet ir viso rytinio NATO flango saugumą“, – pridūrė jis. Latvijos premjeras akcentavo, kad prasidės derybos dėl Latvijos prisijungimo prie Prancūzijos branduolinio atgrasymo iniciatyvos.

A. Kulbergsas susitarimą pavadino pasirinkimu „tarp blogo ir dar blogesnio“ sprendimo.

Dovana Rusijai

Tačiau ar tokios nuolaidos tikrai nuramins nepatenkintas ES valstybes, ypač esančias rytiniame bloko flange? Tai kelia rimtų abejonių. Kai kurių valstybių narių atstovai teigė, kad žmonių išbraukimas dėl politinių priežasčių sukuria pavojingą precedentą.

„Tai iš tiesų siunčia signalą, kad šantažu galima pasiekti išbraukimą iš sankcijų sąrašo. Šokiruoja tai, kad būtent Prancūzija viską blokuoja“, – sakė vienas anonimiškumo pageidavęs ES diplomatas.

[[ge:lrytas:lrytas:44126371]]

Šiaurės ir Baltijos valstybės perspėjo, kad šis žingsnis gali kelti grėsmę visam sankcijų sąrašui ir paskatinti kitas šalis siekti savo siaurų nacionalinių interesų.

Pasak europarlamentaro R. Kolo, blogiausia tai, kad nebuvo pagrindo išbraukti abiejų oligarchų iš sankcijų sąrašo, nes jie jau buvo pralaimėję atitinkamą bylą ES teisme.

„Sunku įsivaizduoti geresnę dovaną Maskvos retorikai stiprinti: kad ES sankcijos yra tiesiog savavališka bausmė be jokio pagrindo ir kad neteisingą bausmę galima skirti arba panaikinti atsižvelgiant į politinį tikslingumą ar tos dienos nuotaikas. Daugelį metų nuosekliai įrodinėjome, kad taip nėra. Antradienio popietę patys sau paprieštaravome“, – sakė R. Kolas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas spėjo pasinaudoti galimybe ir palankiai įvertino galimybę panaikinti sankcijas abiem oligarchams. Jis tvirtino, kad ES sankcijos yra neteisėtos ir kad visi rusai turėtų būti išbraukti iš sankcijų sąrašų.

[[ge:lrytas:lrytas:44126369]]

R. Kolo nuomone, atidarius Pandoros skrynią, jos paprasčiausiai nebegalima vėl uždaryti.

Jo neįtikino ir argumentas apie platesnį Prancūzijos ir Latvijos bendradarbiavimą saugumo srityje. R. Kolo teigimu, kad ir koks geras būtų pasiūlymas, taip neturėtų veikti bendra ES užsienio ir saugumo politika.

Pasak jo, autokratiniai režimai dabar turi naują ir išbandytą metodą: pagrobti arba suimti ES pilietį, daryti spaudimą atitinkamos šalies vadovybei ir ES politika Rusijos atžvilgiu tampa derybų objektu.

Procesas tampa sudėtingas

Bene didžiausią pyktį ir nuostabą šis sprendimas sukėlė Ukrainoje.

„Galbūt šiandien tie du oligarchai yra labai laimingi. Tačiau jie manęs nepažįsta. Aš vėl atvyksiu į Europą su tais pačiais vardais“, – antradienį per spaudos konferenciją Jungtinėse Tautose Niujorke pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad „Maskva švenčia, nes gavo tai, ko norėjo: nebaudžiamumo jausmą, ES pažeminimą ir europiečių susiskaldymą“.

Jis paragino visas ES valstybes nares vietoje to paskelbti nacionalines sankcijas A. Usmanovui ir M. Fridmanui.

[[ge:lrytas:lrytas:44126385]]

„Vis dar yra būdas sugadinti šventę Maskvoje. Raginu visas ES valstybes nares dabar paskelbti, kad jos pritaikys savo nacionalines sankcijas šiems dviem asmenims“, – teigė jis. Tokį sprendimą jau priėmė Lietuva, Latvija ir Estija.

„The Guardian“ skelbia, kad aukšto rango ES pareigūnai pažadėjo kitą mėnesį užsienio reikalų ministrams pateikti apie 1,6 tūkst. naujų sankcijų subjektų – asmenų ir organizacijų, susijusių su Rusijos kariniu pramoniniu kompleksu.

Tačiau ginčai dėl dviejų Rusijos oligarchų rodo, kad sankcijų priėmimo procesas šiems subjektams gali būti sudėtingas.

Dovana V. Putinui: dėl Europos Sąjungos sprendimo – tikra audra (6)