Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo į pasaulio rinkas, o vėliau pranešė apie „energetines paliaubas“, kurios baigėsi šnipštu.

Šiuos įvykius ir D. Trumpo kritiką Ukrainos atžvilgiu „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ įvertino Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala ir buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Pasak L. Kojalos, D. Trumpo dyzelino sandorio su V. Putinu praktinė reikšmė dar nėra aiški, o jo paskelbimas gali būti pirmiausia susijęs su JAV vidaus politika.

„Manau, kad tai yra pirmiausia viešųjų ryšių žingsnis, ne žingsnis, skirtas anonsuoti kažkokį esminį politikos pokytį“, – kalbėjo L. Kojala pirmadienio laidoje.

[[ge:lrytas:lrytas:44448071]]

Be to, politologo teigimu, kadencijos vidurio rinkimams, D. Trumpui svarbu parodyti rinkėjams, kad jis sprendžia vieną aktualiausių jų problemų – augančias kainas.

Tuo metu A. Valionis įžvelgia Rusijos pastangas išlaikyti D. Trumpą savo pusėje. „Aš esu įsitikinęs, kad yra kažkoks nepasirašytas žodinis susitarimas, kad Rusija turi teisę, anot D. Trumpo, pasiimti kažkokias teritorijas“, – eteryje antradienį kalbėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44449098]][[ge:lrytas:lrytas:44463278]][[ge:lrytas:lrytas:44447371]]

Diplomato teigimu, Rusijai itin svarbu išlaikyti JAV prezidentą savo pusėje ir daryti jam įtaką. A. Valionis taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Trumpo retoriką gali veikti artėjantys JAV Kongreso rinkimai, o Ukrainos karo baigtis tiesiogiai susijusi su visos Europos saugumu.

Rusijai reikia turėti JAV savo pusėje

A. Valionis dabartinę situaciją įvertino kaip dar vieną JAV politikos svyravimo pavyzdį. Jo teigimu, Rusijai svarbu išlaikyti galimybę paveikti D. Trumpą, o ekonominiai pažadai gali tapti vienu iš tokio poveikio instrumentų.

„Rusijai beatodairiškai reikia galimybės turėti savo pusėje Trumpą, juo manipuliuoti“, – laidoje kalbėjo A. Valionis.

Buvęs užsienio reikalų ministras priminė ankstesnį JAV ir Rusijos atstovų susitikimą Ankoridže. Jo vertinimu, tuomet Maskva mėgino paveikti D. Trumpą pažadais dėl galimų milijardinės vertės ekonominių sandorių.

„D. Trumpas buvo V. Putino komandos manipuliuojamas efemeriškais pažadais apie galimus milijardinius ekonominius kontraktus, o jis labai imlus tokiems dalykams“, – teigė A. Valionis.

Jo manymu, po šio susitikimo Europos lyderiai siekė pakeisti JAV prezidento poziciją, o Vašingtono santykiai su Ukraina kurį laiką gerėjo.

Tačiau dabar, kaip teigia A. Valionis, vėl galima stebėti Rusijai palankesnius signalus.

[[ge:lrytas:lrytas:44468798]]

Vis dėlto jis pabrėžė, kad vertinant JAV politiką svarbu atsižvelgti ne tik į prezidento pareiškimus, bet ir į kariuomenės bei kitų institucijų poziciją.

Diplomato vertinimu, dabar vėl galima stebėti Rusijai palankesnius signalus. Anot A. Valionio, tokie JAV politikos svyravimai rodo, kad Maskva ir toliau siekia išnaudoti ekonominių susitarimų galimybę savo politiniams tikslams.

Ar D. Trumpo pareiškimai rodo realų posūkį?

Pastarosiomis dienomis D. Trumpas kalbėjo ne tik apie degalų sandorį su Rusija, bet ir apie būtinybę keisti Ukrainos prezidentą. Taip pat jis minėjo susitarimą, kuriuo dvi šalys turėtų susilaikyti nuo smūgių energetikos infrastruktūrai.

L. Kojala pabrėžė, kad šiuos pareiškimus reikėtų vertinti atsargiai. Pasak jo, politinė retorika ir realūs sprendimai ne visada sutampa, todėl kol kas nėra pagrindo teigti, kad Vašingtono politika Ukrainos atžvilgiu iš esmės pasikeitė.

Jo vertinimu, D. Trumpo paskelbtas degalų sandoris su Rusija pirmiausia skirtas JAV rinkėjams. Artėjant Kongreso rinkimams, D. Trumpui svarbu parodyti, kad jis imasi spręsti ekonomines šalies problemas.

„Prezidentui D. Trumpui, ko gero, esminis dalykas yra pasiųsti žinią amerikiečių rinkėjams, kad jisai sprendžia aktualiausią problemą, tai yra augančias kainas“, – laidoje aiškino politologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad degalų sandorio apimtis yra ribota, o jo įgyvendinimas dar nėra garantuotas.

[[ge:lrytas:lrytas:44468755]]

„Kalbame apie apimtis, kurios tenkintų keliasdešimties valandų poreikį JAV“, – toliau kalbėjo laidoje politologas.

L. Kojala taip pat priminė, kad JAV visuomenės požiūris į Ukrainą išlieka palankus, nepaisant prezidento retorikos.

„Amerikiečiai tikrai nepakeitė savo požiūrio į tai, kas yra agresorius ir kas yra užpulta valstybė“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto politologas pripažino, kad pastarieji JAV prezidento pareiškimai kelia nerimą dėl galimos politikos kaitos.

„Pastarieji anonsai kelia nerimą, kad ta laikysena gali koreguotis Ukrainai nepalankia linkme“, – teigė politologas.

Pasak jo, svarbiausia stebėti, ar politinė retorika virs konkrečiais sprendimais. JAV vaidmuo Ukrainos gynyboje tebėra esminis, ypač kalbant apie žvalgybinės informacijos perdavimą.

„Kol tai nesikeičia, tol tai pirmiausia bus politinis fonas, emocinis fonas, retorinis fonas, bet nebūtinai praktiniai politikos pokyčiai“, – kalbėjo L. Kojala.

JAV rinkimai gali pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą

[[ge:lrytas:lrytas:44468759]]

Abu politologai atkreipė dėmesį į artėjančius JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimus, kurie gali turėti įtakos tolesnei D. Trumpo politikai.

L. Kojalos vertinimu, dalis respublikonų jau dabar siekia išlaikyti tam tikrą atstumą nuo prezidento, ypač kalbant apie energetikos politiką.

Pasak jo, nors D. Trumpas išlieka svarbus respublikonų rinkėjų mobilizavimo veiksnys, jo nepopuliarumas gali apsunkinti kai kurių partijos kandidatų galimybes laimėti rinkimus.

Tuo metu A. Valionis mano, kad pasikeitęs politinių jėgų balansas Kongrese galėtų sustiprinti prezidento veiksmų kontrolę.

„Vidurio rinkimai iš tikrųjų gali labai daug ką pakeisti, bet visko nepakeis“, – sakė buvęs ministras.

Jo teigimu, JAV Kongresas galėtų aktyviau kontroliuoti biudžetą, svarbius paskyrimus ir kitus administracijos sprendimus.

Tačiau A. Valionis perspėjo, kad net ir praradęs dalį politinės paramos D. Trumpas išlaikytų plačius vykdomosios valdžios įgaliojimus.

„D. Trumpas dar dvejus metus lieka prezidentu“, – priminė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44468756]]

Energetinės paliaubos: kas būtų atsakingas už jų žlugimą?

D. Trumpo siūlymas Rusijai ir Ukrainai nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai kelia klausimų dėl susitarimo įgyvendinimo.

L. Kojalos teigimu, Ukraina jau anksčiau buvo pasirengusi susitarti dėl paliaubų, tačiau pagrindinė kliūtis išlieka Rusija.

„Kas buvo pagrindinė problema, kad tai taptų realybe, ir yra problema iki šiol, tai yra Kremlius“, – kalbėjo jis.

Politologas priminė, kad Ukraina ir JAV jau buvo sutarusios dėl paliaubų idėjos, tačiau susitarimas netapo realybe.

„Jeigu kas nors sugebėtų tas paliaubas įvesti, aš manau, kad ukrainiečiai tuo labai džiaugtųsi“, – teigė L. Kojala.

Vis dėlto, anot jo, kyla rizika, kad nepavykus susitarti atsakomybė gali būti bandoma perkelti Ukrainai.

„Problema yra ta, kad jeigu paliaubos netampa realybe, ar tai nebus kaltinimas Ukrainai, kad ji yra kliūtis siekti tų paliaubų, nors visi vėlgi puikiai suprantame, kas yra šioje situacijoje agresorius ir kas yra atakuojama šalis“, – kalbėjo politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:44468763]]

Jis neatmetė, kad toks scenarijus galėtų apsunkinti Ukrainos padėtį, jei JAV prezidentas pradėtų dar labiau spausti Kyjivą.

Tačiau, pasak L. Kojalos, kol kas nereikėtų manyti, kad būtent taip ir nutiks.

A.Valionis taip pat kritiškai įvertino D. Trumpo pareiškimus dėl energetinių paliaubų. Pasak jo, JAV prezidentas yra linkęs kaltinti Ukrainą dėl paliaubų nesilaikymo, nors Rusija toliau atakuoja jos infrastruktūrą.

Buvusio ministro vertinimu, tokia retorika gali būti naudinga Maskvai, nes leidžia nukreipti dėmesį nuo Rusijos atsakomybės už tęsiamą karą.

Rinkimai Ukrainoje – neįmanomi?

Dar vienas klausimų sukėlęs D. Trumpo pareiškimas buvo susijęs su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ateitimi.

JAV prezidentui užsiminus, kad Ukrainai reikėtų naujo vadovo, L. Kojala priminė, kad tokios diskusijos Vašingtone kyla ne pirmą kartą.

Tačiau, jo teigimu, kol Ukrainoje vyksta intensyvus karas, surengti prezidento rinkimus nėra galimybių.

[[ge:lrytas:lrytas:44468762]]

„Apie kokią rinkiminę kampaniją šiandien galima Ukrainoje kalbėti? Apie kokius rinkimus galima kalbėti, kai kiekvieną dieną žūsta žmonės?“ – klausė politologas.

Neseniai Kyjive viešėjęs L. Kojala pasakojo matęs Rusijos atakų padarinius net ir šimtus kilometrų nuo fronto linijos.

Pasak jo, realiai veikiančios paliaubos galėtų sudaryti sąlygas surengti rinkimus, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis tokia galimybė nėra reali.

Vis dėlto politologas ragino nepervertinti paties D. Trumpo pareiškimo reikšmės.

Jo teigimu, JAV prezidentas apie V. Zelenskį kalbėjo spontaniškai, atsakydamas į žurnalistų klausimus, o ne pristatydamas iš anksto parengtą politinį sprendimą.

Todėl, anot L. Kojalos, kol kas nėra pagrindo manyti, kad šis pareiškimas būtinai virs konkrečiu spaudimu Ukrainai.

„Diplomatinis rūkas“: nerimas dėl Europos saugumo

Neapibrėžtumas dėl JAV politikos svarbus ne tik Ukrainai, bet ir visos Europos saugumui.

[[ge:lrytas:lrytas:44468761]]

Nors JAV prezidento retorikoje galima įžvelgti Rusijai palankių signalų, kol kas išlieka neaišku, kiek jie gali virsti konkrečiais Vašingtono sprendimais.

Šią situaciją A. Valionis apibūdino kaip „diplomatinį rūką“.

Varšuvos saugumo forume, pasak L. Kojalos, daug dėmesio skirta NATO Rytinio flango atgrasymui ir bandymams suprasti, kaip gali keistis JAV vaidmuo.

„Niekas nekvestionuoja, kad Jungtinių Valstijų vaidmuo išlieka kertinis tiek NATO aljanse, tiek užtikrinant, kad Ukraina gautų žvalgybinę ir kitokią informaciją, reikalingą jos gynybai. Bet, be abejo, pastarieji anonsai kelia nerimą, kad ta laikysena gali koreguotis Ukrainai nepalankia linkme“, – kalbėjo jis.

A.Valionio manymu, Europos valstybės turi suvokti, jog Ukrainos saugumas tiesiogiai susijęs su viso žemyno ateitimi.

„Ukrainos klausimas ir yra bendrąja prasme Europos saugumo klausimas“, – kalbėjo jis.

L. Kojala ragino nepasiduoti Rusijos siekiui Vakaruose skleisti chaosą ir baimę.

Pasak jo, svarbu realistiškai vertinti grėsmes ir imtis priemonių joms užkardyti, tačiau neleisti nerimui paralyžiuoti Vakarų valstybių sprendimų.

[[ge:lrytas:lrytas:44468760]]

Nors D. Trumpo pareiškimai kelia klausimų dėl JAV politikos krypties, abu politologai pabrėžia būtinybę vertinti ne vien retoriką, bet ir realius Vašingtono veiksmus.

Būtent jie parodys, ar JAV santykiai su Rusija iš tiesų keičiasi ir kokių pasekmių tai gali turėti Ukrainai bei Europos saugumui.

Tarp D. Trumpo ir V. Putino – slaptas susitarimas? Nusitaikė į Ukrainos teritorijas