Prancūzijoje jau beveik mėnesį besitęsiantys neramumai prasidėjo nuo švietimo bendruomenės protestų. Moksleiviai ir mokyklų darbuotojai reikalavo geresnių sąlygų valstybinėse mokyklose, tačiau ilgainiui į gatves išėjo ir platesniu nepasitenkinimu valdžia bei pragyvenimo išlaidomis besiskundžiantys gyventojai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Gintas Karalius Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė, kad pradiniai protestuotojų reikalavimai buvo pagrįsti, tačiau politinės jėgos netruko pasinaudoti susidariusia situacija.
„Jau beveik mėnesį vyksta tie neramumai, kurie prasidėjo nuo tiesiog mokyklų personalo ir moksleivių streikų dėl sąlygų. Reikia pabrėžti, kad apie valstybines mokyklas eina kalba. Penktadalis prancūzų eina į privačias mokyklas, ir jų tos problemos neliečia, o valstybinio sektoriaus mokyklose, ypač priemiesčiuose, tikrai yra problemų: trūksta personalo, kiauri stogai – tradiciniai dalykai. Tai buvo tokių legitimių reikalavimų dėl švietimo pradžia“, – pasakojo G. Karalius.
Dėl protestų Prancūzijoje D. Trumpas pirštu beda į imigraciją: perspėjau E. Macroną
Tačiau švietimo problemos tapo tik pirmąja gerokai platesnės nepasitenkinimo bangos priežastimi. Anot eksperto, protestus vis aktyviau politizavo tiek kraštutinė kairė, tiek kraštutinė dešinė.
„Prancūzijos biudžetas neguminis, reikia taupyti dėl ekonominių problemų, ir, žodžiu, pinigų nėra. Ir tas dalykas, savaitėms einant, tapo vis labiau politizuotas. Kraštutinė kairė labai ypatingai įsijungė, lipdama ant barikadų, kurstė šitą dalyką. Kraštutinė dešinė iš savo pusės irgi prisideda“, – kalbėjo G. Karalius.
Susiję straipsniai
Pasak jo, kad protestai įgavo kitokį pobūdį, rodo net sulaikomų asmenų sudėtis. Anksčiau tarp jų dominavo nepilnamečiai moksleiviai, o dabar – suaugusieji, dalis kurių jau žinomi teisėsaugai.
„Jeigu dar prieš savaitę dauguma areštuotų būdavo nepilnamečiai moksleiviai, tai jau šio savaitgalio areštuotųjų dauguma yra pilnamečiai ir gerai policijai žinomi. Matot, keičiasi netgi pagal tai, koks kontingentas yra areštuojamas. Ir matome, na, eskaluojasi. Kas buvo mokykliniai protestai, kurie tapo politizuoti ir eskalavosi, jau dabar virto tiesiog platesnio masto ir daugiau vandalizmo aktų apimančiu protestu“, – teigė ekspertas.
E. Macronas – jau ne sprendėjas, o įvykių komentatorius?
G. Karaliaus vertinimu, viena didžiausių dabartinės krizės problemų – silpna Prancūzijos politinio centro reakcija. Jo teigimu, prezidentas Emmanuelis Macronas nebedemonstruoja lyderystės, kurios visuomenė tikėtųsi tokių neramumų akivaizdoje.
„Macrono vakarykštė kalba buvo labai silpna. Jis jau primena tiesiog įvykių komentatorių, o ne sprendėją; labiau domisi užsienio politika, tarsi čia ne jo reikalas. Na, nueinantis politikas ir jau nebenori teptis. Šiandien jo vyriausybės pranešimas – Lecornu štai pasakė: „Galbūt įvesim komendanto valandą.“ Žodžiu, labai viskas silpnai, nepanašu į sprendimus“, – kritikavo G. Karalius.
Eksperto teigimu, valdžios silpnumas tampa palankia aplinkybe kraštutinės dešinės lyderei Marine Le Pen. Dar daugiau – jai gali būti naudinga net ir stiprėjanti kraštutinė kairė, nes tai didintų galimybes prezidento rinkimuose susidurti su lengviau įveikiamu varžovu.
„Centras atrodo pasiduodantis. Tai geros naujienos Marine Le Pen artėjantiems po pusmečio rinkimams. Jai yra naudinga, kad Jean-Luc Mélenchonas, kraštutinis kairysis, suklestėtų – jinai jį lengvai įveiktų. Vakarykštė jos kalba, kur smerkia protestuotojus, buvo nukreipta ne kaltinant kraštutinę kairę, o būtent kaltinant Macroną. Tikslas – silpninti centrą prieš artėjančius po pusmečio prezidento rinkimus“, – aiškino G. Karalius.
Anot jo, politinių kraštutinumų stiprėjimą atskleidžia ir jaunųjų rinkėjų nuostatos. Ekspertas atkreipė dėmesį į apklausas, kuriose reikšminga dalis pirmą kartą balsuosiančių prancūzų palaiko kraštutinę kairę.
„Kai tyrė jaunimą, pirmąkart balsuojančius, nuo 18 iki 25 metų, kaip jie ketina balsuoti – tai 45–49 proc., su paklaida, už kraštutinę kairę. Tai Mélenchonui čia yra gerai, čia yra jo elektoratas. Vyksta toks politinis oportunizmas: kas bus su valstybe, kas bus su paveldu – niekam neįdomu. Abiem kraštutinumams tai naudinga“, – sakė ekspertas.
V. Sinkevičius: radikalai pasinaudojo protestais, o tikroji žinutė išnyko
Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius įsitikinęs, kad Prancūzijos įvykiai atskleidžia pavojingą ribą tarp teisėto visuomenės nepasitenkinimo ir nusikalstamo elgesio.
„Piliečių teisė taikiai reikšti nepasitenkinimą yra, žinoma, demokratijos pagrindas. Bet smurtas, plėšimai, deginimai, išpuoliai prieš žmones, prieš institucijas – tai nėra pilietinė kova, tai yra nusikaltimai. Ir šiuo atveju nusikaltimams turi būti absoliučiai nulinė tolerancija. Aš manau, kad šiuos du dalykus ypatingai svarbu atskirti“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ pabrėžė V. Sinkevičius.
Pasak jo, riaušės nustūmė į antrą planą problemas, dėl kurių žmonės iš pradžių ir išėjo į gatves. Vietoj diskusijų apie švietimo sistemą visuomenė dabar mato degančius pastatus ir nusiaubtas parduotuves.
„Tuomet jau žinutė išsitrina, nes aišku, kas liks visuomenės akyse: tai visų pirma deganti Limožo savivaldybė, istorinis pastatas, Liono turizmo centras, nusiaubtos parduotuvės.
Visa ta žinutė, kurią galbūt pradžioje norėjo labai aiškiai tuo pilietiniu protestu ištransliuoti švietimo bendruomenė, deja, bet išsitrina. Pirmiausia dėl to, kad radikali kairė bandė tuo pasinaudoti ir tiesiog nesugebėjo suvaldyti tų masių. O tas, kas sukvietė vis dėlto į protestus, tas ir turi prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo europarlamentaras.
V. Sinkevičiaus vertinimu, radikalios jėgos naudojasi visuomenės susiskaldymu, o jų politinė konkurencija dar labiau gilina įtampas.
„Prancūzijoje mes matome didelį visuomenės skilimą. Yra tiek radikalios kairės kova prieš radikalią dešinę, ir abu tie radikalūs kampai yra pavojus, nes jų politika realiai labai smarkiai veda į tą radikalumą, kuris baigiasi smurtu, kurio kulminacija, be jokios abejonės, yra smurtas“, – teigė politikas.
Prancūziją spaudžia ir ekonominės problemos
Politinius neramumus apsunkina sudėtinga Prancūzijos finansinė padėtis. G. Karalius atkreipė dėmesį, kad šalies valdžia turi spręsti biudžeto problemas, tačiau bet kokie išlaidų mažinimo sprendimai gali sukelti dar didesnį visuomenės pasipriešinimą.
„O dabar biudžetas artėja – praeitais metais jie iki balandžio nutempė šitą dalyką. Mažumos vyriausybei reikia opozicijos paramos, reikia karpyti išlaidas, ekonominės problemos, skola – 119 proc. nuo BVP, deficitas – 6 proc. Ką jūs šitais norit padaryt?“ – retoriškai klausė ekspertas.
V. Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad Prancūzijos socialinės apsaugos modelis, nors ir dosnus, tampa vis sunkiau išlaikomas.
„Vienas dalykas – tas labai dosnus, bet kartu kreivas socialinis pamatas, kuris šiuo atveju įvaręs Prancūziją labai smarkiai į kampą. Ir kai tą socialinį dosnumą nori pradėti karpyti, be jokios abejonės, bus labai daug tuo nepatenkintų“, – sakė europarlamentaras.
Vis dėlto G. Karalius ragino nepamiršti, kad Prancūzijoje protestavimas yra įsišaknijusi politinės kultūros dalis, o visuomenės parama protestams nereiškia pritarimo smurtui.
„Paskutinės apklausos rodo, kad dauguma prancūzų smurtui, žinoma, nepritaria, bet patiems protestams pritaria.
Tai yra, kaip sakėte, Prancūzijos kultūra, tradicija tokia, kad protestas yra demokratijos dalis. Tėvai vaikus veda į protestus. Į politiką vaikai įsitraukia pirmiau protestuodami, tik paskui balsuodami“, – aiškino ekspertas.
Perspėjimas Lietuvai: ignoruojant žmones, jų balsus perims radikalesnės partijos
Protestų bangoms kylant ir kitose Europos valstybėse – Italijoje, Belgijoje bei Portugalijoje – V. Sinkevičius pabrėžė, kad politinis centras turi ne tik reaguoti į neramumus, bet ir užkirsti kelią jų priežastims.
Jo teigimu, svarbiausia neleisti radikalioms jėgoms tapti vienintelėmis, kurios kalba apie visuomenei rūpimas problemas.
„Vienintelis sprendimas, vienintelis geras veiksmas yra sprendimai. Yra gebėjimas matyti, girdėti, kas vyksta gatvėje, ir išimti tuos klausimus iš gatvės, nepalikti jų radikalioms jėgoms“, – sakė europarlamentaras.
Pasak V. Sinkevičiaus, panašių politinių įtampų požymių galima pastebėti ir Lietuvoje, kur skirtingose protestų pusėse taip pat susiduria radikalios politinės pozicijos.
„Aš tą patį kalbėjau ir apie situaciją Lietuvoje. Mes Lietuvoje irgi turėjom labai nedidelio masto, bet lygiai taip pat tą tokį radikalios kairės protestą, kur vaikai, jaunimas vienoj gatvės pusėj įvairiom spalvom nusidažę plaukus su vienokiais plakatais, ir kitoj pusėj lygiai taip pat su kitais plakatais radikali dešinė. Ir šiuo atveju vienintelis sprendimas – valstybei perimti į savo rankas ir iš esmės peržiūrėti migracijos politiką, kuri nekeltų visuomenėje įtampų“, – kalbėjo politikas.
Europarlamentaras perspėjo, kad visuomenės nepasitenkinimas tampa ypač pavojingas tuomet, kai tradicinės politinės jėgos nesugeba pasiūlyti konkrečių sprendimų, o radikalai ima diktuoti viešųjų diskusijų temas.
„Centro jėgoms vienintelis būdas yra veiksmas ir sprendimai. Aš nuolat tą kalbu ir Lietuvoje, ir Vyriausybės kontekste: jeigu mes ignoruosime tai, kas vyksta gatvėje, ir leisim radikalams perimti tas žinutes, kur jie vėliau, be jokios abejonės, labai smarkiai sutirština spalvas ir taip toliau, tai mes lygiai taip pat šitoj kovoj pralaimėsime“, – įspėjo V. Sinkevičius.
Dar vienas iššūkis, anot jo, – socialiniai tinklai, kuriuose politinis nepasitenkinimas gali plisti greičiau nei argumentuota diskusija.
„Dabar mes kovojam visai kitokioj arenoj, kur kiekvienas turi nuomonę, kiekvienas ją gali išsakyti viešai, ir ta nuomonė pagal reakcijų, patiktukų, o dažniausiai – negatyvių, piktų reakcijų skaičių gali kilti aukštyn, ir daug didesnis skaičius žmonių tą reakciją pamatys. Šiuo atveju kovos laukas yra iš esmės pasikeitęs, ir vienintelis būdas – išimti tas problemas iš gatvės, nepalikti jų gatvėse, nes tuomet suvaldyti minią tampa be galo sunku“, – sakė europarlamentaras.