Antradienį Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos premjeras Jonasas Gahras Støre'as telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pagrindinis jų tikslas buvo aptarti galimybes užbaigti karą Ukrainoje.

Tai buvo pirmasis Europos lyderių pokalbis su V. Putinu nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai jam paskambino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Tačiau pokalbis greitai nukrypo nuo pagrindinės temos ir užsitęsė net pusantros valandos. Leidinio „Financial Times“ šaltinių teigimu, V. Putinas didžiąją pokalbio dalį skyrė „paskaitai“ apie viduramžių slavų istoriją.

A. Stubbas ir J. G. Støre'as nusprendė nepertraukti V. Putino istorinių samprotavimų apie vadinamąsias „pagrindines konflikto priežastis“, norėdami suprasti, kiek rimtai jis nusiteikęs dialogui su Europa.

[[ge:lrytas:lrytas:44675480]]

Panašų istorinį monologą V. Putinas buvo surengęs ir praėjusių metų rugpjūtį Ankoridže susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu – šį tokie Rusijos vadovo samprotavimai esą smarkiai supykdė.

„Financial Times“ neatskleidė, ką konkrečiai A. Stubbui ir J. G. Støre'ui pasakė V. Putinas. Tačiau ankstesni Rusijos vadovo pasisakymai leidžia susidaryti vaizdą, kokį alternatyvios realybės pasakojimą galėjo išgirsti Europos lyderiai.

[[ge:lrytas:lrytas:44662092]][[ge:lrytas:lrytas:44666307]][[ge:lrytas:lrytas:44671280]][[ge:lrytas:lrytas:44674027]]

V. Putinas savo samprotavimuose manipuliuoja istorija, pradėdamas nuo pat IX amžiaus, o viskas susiveda į vieną propagandinę liniją: ukrainiečiai nėra tikra tauta, Ukrainos valstybė buvo dirbtinai sukurta, o dėl karo kalta NATO.

Pasakojimas, primenantis fikciją

Rusijos vadovas 2021 m. paskelbė 5 tūkst. žodžių esė „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“, kurią daugelis vadino kaip ideologinį pamatą plataus masto invazijai į Ukrainą.

Pagrindinė šio teksto idėja buvo paprasta: V. Putino nuomone, rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai yra kilę iš Senovės Rusios ir priklauso vienai „trivienei rusų tautai“.

Atrodė, kad savo esė išdėstytą „istorijos pamoką“ V. Putinas vėliau išmoko atmintinai. Tai tapo akivaizdu per 2024 metais duotą interviu JAV propagandistui Tuckeriui Carlsonui.

Dvi valandas trukęs interviu prasidėjo maždaug 30 minučių trukmės V. Putino istoriniu monologu, kurio T. Carlsonas iš esmės nekvestionavo.

Savo pasakojimą V. Putinas pradėjo nuo 862 metų. Pasak jo, tuomet skandinavų kunigaikštis Riurikas buvo pakviestas valdyti Novgorodo miestą – Rusios, kurios gyventojai neva ilgainiui tapo dabartinių rusų protėviais, sostinę.

Vėliau Rusijos vadovas peršoko iki Naujųjų laikų epochos ir tvirtino, kad XVII amžiuje dabartinės Ukrainos teritorijoje gyvenę stačiatikiai patyrė Lenkijos valdžios priespaudą ir siekė išsaugoti savo religines bei politines teises.

[[ge:lrytas:lrytas:44676270]]

V. Putinas užsiminė, kad, Lenkijai neįvykdžius stačiatikių reikalavimų, jie esą kreipėsi į kazokų vadą Bogdaną Chmelnickį, kuris paprašė priimti jo valdomas žemes Rusijos caro globon.

Po šio prašymo kilo kruvinas Rusijos ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karas, pasibaigęs 1667 metų Andrusovo paliaubomis, kuriomis caro valdžia iš ATR atplėšė rytiniame Dniepro krante esančias Ukrainos žemes ir Kyjivą.

V. Putinas tvirtino, kad XVII amžiuje, kai Lenkija valdė dalį dabartinės Ukrainos teritorijos, pradėta skleisti mintis, esą šių regionų gyventojai „nebuvo visiškai rusai“.

„Kadangi jie gyveno valstybės pakraštyje, jie buvo vadinami ukrainiečiais. <...> Iš pradžių žodis „ukrainietis“ reiškė žmogų, gyvenantį valstybės pakraštyje, jos paribiuose“, – tikino V. Putinas.

V. Putino teigimu, prieš Pirmąjį pasaulinį karą šią idėją aktyviai perėmė Austrijos-Vengrijos imperijos generalinis štabas.

Jis aiškino, kad Austrijos-Vengrijos imperija siekė susilpninti potencialią priešininkę Rusiją ir užsitikrinti palankesnę padėtį pasienyje – ir todėl skatino ukrainietišką tapatybę ir ukrainizaciją.

Rusijos vadovas taip pat tvirtino, kad pietinės ir rytinės Ukrainos teritorijos „neturėjo visiškai jokio istorinio ryšio su Ukraina“.

Pasak V. Putino, šias žemes XVIII amžiuje iš Osmanų imperijos užkariavo imperatorienės Jekaterinos II valdoma Rusija, todėl jos esą teisėtai priklauso Rusijai.

[[ge:lrytas:lrytas:44676268]]

Šias teritorijas – pietines Ukrainos žemes – V. Putinas vadina XVIII amžiuje pradėtu vartoti terminu „Novorosija“ („Naujoji Rusija“).

V. Putino teigimu, Ukraina buvo dirbtinis darinys, XX amžiuje „sukurtas“ Sovietų Sąjungos vadovų Vladimiro Lenino ir Josifo Stalino valia.

Jis tvirtino, kad XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Ukrainai buvo perduotos teritorijos, į kurias ji esą neturėjo jokių istorinių teisių.

„1922 metais, kuriantis SSRS, bolševikai pradėjo formuoti Sovietų Sąjungą ir įkūrė Sovietų Ukrainą, kuri iki tol niekada neegzistavo“, – nepateikdamas šį teiginį pagrindžiančių įrodymų pareiškė V. Putinas.

„Visiška netiesa“

Johnso Hopkinso universiteto Pažangiųjų tarptautinių studijų mokyklos istorikas Sergejus Radčenka V. Putino teiginius apie viduramžių istoriją pavadino „visiška netiesa“.

„Vladimiras Putinas bando konstruoti istorinį pasakojimą žvelgdamas atgal į praeitį ir teigdamas, kad Rusijos, kaip valstybės, raida prasidėjo IX amžiuje. Tačiau lygiai taip pat būtų galima teigti, kad Ukrainos, kaip valstybės, raida prasidėjo IX amžiuje, remiantis tais pačiais istoriniais įrodymais ir dokumentais.

Jis mėgina pasitelkti tam tikrus istorinius faktus, kad sukurtų į valstybę orientuotą istorinį pasakojimą, kuris būtų palankus Rusijai, o ne kokiems nors alternatyviems politiniams dariniams“, – BBC aiškino istorikas.

[[ge:lrytas:lrytas:44676264]]

Mičigano universiteto profesoriaus Ronaldo Suny teigimu, V. Putinas kartojo „įsitvirtinusį mitą, kurį tam tikrais istorijos laikotarpiais sukūrė Maskvos carai, savo kilmę kildinę iš Riuriko“.

„Šis mitas buvo galutinai suformuotas Maskvoje, siekiant pateisinti jos imperinį viešpatavimą Ukrainoje“, – teigė profesorius.

Nepaisant to, kad XVII amžiuje ATR iš tiesų egzistavo religinė įtampa, istorikai atmetė ir V. Putino teiginius apie „stačiatikių priespaudą“.

Rusija veikiau siekė pasinaudoti kazokų sukilimo susilpnintos valstybės padėtimi – kurį laiką delsė atsakyti į B. Chmelnickio prašymus.

Pats B. Chmelnickis savo prašymus Rusijos carui vertino ne kaip „amžiną susijungimą“, o kaip taktinę karinę sąjungą. Kazokai tikėjosi išlaikyti savo autonomiją, valstybines struktūras ir kariuomenę.

Tačiau Rusija šią sutartį iškart panaudojo kaip instrumentą visiškai Ukrainos prijungimui į savo teritorijas. V. Putinas istoriją apie B. Chmelnickį veikiausiai naudoja tam, kad pateisintų savo pretenzijas į rytų Ukrainą.

Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos (LSE) profesorė emeritė Anita Prażmowska paaiškino, kad nors ukrainiečių tautinė savimonė susiformavo vėliau nei kai kurių kitų Vidurio Europos tautų, ukrainiečiai tuo metu jau egzistavo.

„Vladimiras Putinas taiko XX amžiaus valstybės sampratą, grindžiamą aiškiai apibrėžtos tautos apsauga, ankstesniems istoriniams laikotarpiams. Tačiau tokia samprata tuomet neegzistavo“, – teigė profesorė.

[[ge:lrytas:lrytas:44676266]]

S. Radčenkos teigimu, Sovietų Sąjungos vadovybė sovietinių respublikų sienas nustatė „beveik taip pat, kaip Vakarų kolonijinės valstybės braižė sienas Afrikoje – gana atsitiktinai“.

„Tačiau tai nereiškia, kad ukrainiečiai neegzistavo“, – aiškino istorikas, atmesdamas V. Putino teiginius, esą Ukraina nėra tikra valstybė.

„Bet kuri valstybė tam tikra prasme yra dirbtinis darinys, nes valstybės susikuria vykstant istoriniams procesams.

Rusija susiformavo dėl Rusijos carų priimtų sprendimų, pavyzdžiui, Sibiro kolonizacijos, kuri vietos gyventojams padarė didžiulę žalą. Jeigu Ukraina yra netikra valstybė, tuomet tokia pati yra ir Rusija“, – pridūrė jis.

Reikalavimų santrauka

V. Putino istoriniai samprotavimai yra neatsiejami ir nuo jo dabartinių reikalavimų Ukrainai ir Vakarams.

Pokalbio su T. Carlsonu metu V. Putinas taip pat pakartojo savo nepasitenkinimą NATO plėtra į rytus – į valstybes, kurias Rusija laiko savo įtakos zona.

„Mes niekada nesutikome, kad Ukraina galėtų įstoti į NATO“, – pareiškė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44676271]]

Prieš daugiau nei dešimtmetį Ukrainoje vykusius Euromaidano protestus V. Putinas vaizdavo kaip Vakarų remtą „valstybės perversmą“. Tuo metu Rusijos išprovokuotas kovas Donbase jis vadino pilietiniu karu.

V. Putinas kartojo, kad konfliktas prasidėjo 2014 metais nuo „Vakarų remto perversmo Kyjive“. Rusija paranojiškai šiuos ir panašius įvykius vadina „spalvotomis revoliucijomis“.

Rusijos vadovas mėgino pateikti 2022 metų invaziją kaip anksčiau prasidėjusio karo tęsinį, o ne naują agresijos etapą.

JAV Karo studijų instituto (ISW) teigimu, per pokalbį su A. Stubbu ir J. G. Støre'u V. Putinas pakartojo, kad NATO plėtra buvo viena iš vadinamųjų Rusijos karo prieš Ukrainą „pagrindinių priežasčių“.

ISW analitikų vertinimu, formuluotę „pagrindinės karo priežastys“ Kremlius vartoja kaip savo maksimalistinių reikalavimų santrauką.

Tarp šių reikalavimų – prorusiško marionetinio režimo įtvirtinimas Ukrainoje ir NATO plėtros po 1997 metų padarinių panaikinimas, faktiškai apribojant vėliau prie Aljanso prisijungusių valstybių teises.

Kalbėdamasis su Šiaurės Europos šalių vadovais, V. Putinas tvirtino, kad būtent šias „pagrindines priežastis“ būtina pašalinti, norint sudaryti sąlygas būsimoms taikos deryboms.

Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad Europos įsitraukimas yra sveikintinas, o karas turi baigtis „atsižvelgiant į realią padėtį vietoje“.

Analitikų teigimu, tai dar viena Kremliaus retorinė formuluotė, kuria siekiama, kad Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos būtų pripažintos Rusijos dalimi dar prieš sudarant bet kokį paliaubų ar taikos susitarimą.

ISW analitikai pabrėžia, kad V. Putinas ne kartą kėlė reikalavimus, gerokai peržengiančius pretenzijas į Donecko sritį ir joje esančius įtvirtintus miestus. Šie reikalavimai gali apimti net visą Ukrainą.

V. Putino žinutė Europai kelia nerimą: už kalbų apie taiką – kur kas didesni užmojai