Antradienį Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos premjeras Jonasas Gahras Store'as netikėtai paskambino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekdami aptarti svarbiausius klausimus, susijusius su karo Ukrainoje pabaiga.

Danijos ir Švedijos vyriausybių vadovai negailėjo kritikos sprendimui paskambinti V. Putinui, o žiniasklaidoje pasirodžius pokalbio detalėms liko kartus įspūdis – Rusijos vadovas ir vėl neparodė noro ieškoti kompromisų.

Panašu, kad ir pats pokalbis vyko ne pagal planą. Svarbiausias klausimas – neatidėliotinos paliaubos – buvo aptartas labai trumpai, o V. Putinas, pasak žiniasklaidos, nukrypo nuo temos ir pradėjo kalbėti apie viduramžių istoriją.

Tai buvo pirmasis Europos lyderių pokalbis su V. Putinu nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai jam paskambino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

[[ge:lrytas:lrytas:44671198]]

Kaip portalui Lrytas paaiškino Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, Norvegijos premjero ir Suomijos prezidento skambutis V. Putinui diplomatinio proveržio neatneš.

„Ypatingai kalbant su Rusija, diplomatija be svertų, be kažkokių spaudimo priemonių – ekonominių ar kitokių – yra bereikšmė“, – nurodė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44577044]][[ge:lrytas:lrytas:44517824]][[ge:lrytas:lrytas:44470422]][[ge:lrytas:lrytas:44468519]]

Pokalbis – nesuderintas?

Bendrame pranešime A. Stubbas ir J. G. Store'as trijų lyderių pokalbį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.

„Pokalbis buvo atviras ir dalykiškas. Esame Rusijos kaimynės. Šio karo baigtis turės tiesioginės įtakos mūsų ir visos Europos saugumui. Norint užbaigti karą, būtinos tiesioginės diskusijos“, – bendrame pranešime su Norvegijos ministru pirmininku sakė A. Stubbas.

Pokalbio metu pabrėžta, kad Norvegija ir Suomija visada siekė užtikrinti taiką ir saugumą savo regione, o abi šalys yra suinteresuotos stabilumu ir nuspėjamumu Baltijos jūros regione bei Tolimojoje Šiaurėje.

„Pokalbio metu pabrėžėme įtampos mažinimo svarbą“, – po pokalbio nurodė Norvegijos premjeras.

Suomijos teigimu, skambutis V. Putinui buvo suderintas su Kyjivu, o pasibaigus pokalbiui A. Stubbas paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Tačiau kitų Šiaurės Europos valstybių lyderiai šią iniciatyvą įvertino skeptiškai. Danijos premjerė Mette Frederiksen pareiškė, kad šis žingsnis nebuvo suderintas su kitomis Europos šalimis.

„Labai skeptiškai vertinu šią Norvegijos ir Suomijos iniciatyvą. Ji nebuvo suderinta su nė vienu iš mūsų“, – pareiškė M. Frederiksen ir pridūrė nematanti jokių ženklų, kad Rusija norėtų taikos su Europa.

[[ge:lrytas:lrytas:44677246]]

Pasak jos, Rusija ir toliau vykdo hibridinį karą, kuris tęsiasi kiekvieną dieną. „Manau, kad turėtume išlaikyti Europą vieningą, o ne veikti kiekvienam atskirai“, – pridūrė M. Frederiksen.

Tuo metu Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas pabrėžė, kad ankstesni Europos lyderių kontaktai su V. Putinu davė labai kuklių rezultatų, o Rusijos veiksmai nerodo, jog ji siektų taikos.

„Jei derybos veda į taiką, vadinasi, derybos yra gerai. Mano patirtis rodo, kad ankstesnių Vokietijos ir Prancūzijos pokalbių rezultatai buvo labai kuklūs.

O pažvelgęs į tai, ką Rusija kasdien daro vietoje, nematau nieko, kas rodytų, kad ji siekia taikos. Ji siekia pavergimo“, – Švedijos vyriausybės vadovą citavo televizijos kanalas.

Kritiką atmeta

Kaip rašo leidinys „Financial Times“, V. Putinas didžiąją pokalbio dalį skyrė „paskaitai“ apie viduramžių slavų istoriją.

A. Stubbas ir J. G. Store'as nusprendė nepertraukti jo istorinių samprotavimų, norėdami suprasti, kiek rimtai Rusijos vadovas yra nusiteikęs dialogui su Europa.

Tačiau J. G. Store'as paneigė šį „Financial Times“ pranešimą. „Paprašėme „The Financial Times“ tai ištaisyti, nes tai netiesa. Jie tai ištaisys, nes mes dalyvavome šiame pokalbyje“, – jis sakė interviu Norvegijos laikraščiui VG.

[[ge:lrytas:lrytas:44677243]]

VG paprašė „Financial Times“ pakomentuoti šį teiginį, tačiau leidinys pareiškė nieko nekeisiantis. „Nekeičiame žurnalistinio darbo išvadų“, – sakė jo atstovas.

Tuo metu pagrindinis Ukrainos reikalavimas – nedelsiant nutraukti ugnį – per pokalbį praktiškai nebuvo aptartas. Pasak „Reuters“ šaltinių, V. Putinas leido suprasti, kad nesileis į kompromisus dėl savo tikslo užgrobti visą Donbasą.

„Europiečiai atsakė, kad būtina teisinga taika“, – nurodė „Reuters“ šaltinis.

V. Putinas taip pat pareiškė, kad Europos įsitraukimas yra sveikintinas ir kad karas turi baigtis „atsižvelgiant į realią padėtį vietoje“.

Antradienį Norvegijos premjeras atmetė kritiką dėl pokalbio su V. Putinu.

„Šiais laikais negali būti taip, kad tik JAV administracija turėtų galimybę tiesiogiai kalbėtis su Rusijos vadovybe. Tokią galimybę taip pat turi turėti Europos šalys“, – žurnalistams sakė Norvegijos ministras pirmininkas.

Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen trečiadienį pareiškė, kad Helsinkis siekia ne gerinti santykius su Maskva, o skatinti pažangą siekiant taikos.

„Deja, Rusija nenutraukė savo karo, o toliau jį eskaluoja. Todėl (...) remiame ne tik Ukrainą, bet ir JAV vadovaujamą taikos procesą, kuriuo siekiama sustabdyti šias žudynes“, – E. Valtonen žodžius citavo leidinys „Ukrainska Pravda“.

[[ge:lrytas:lrytas:44677241]]

E. Valtonen pareiškė, kad tiesioginių Rusijos ir Europos derybų pradžia priklausys nuo padėties Ukrainos fronte ir, svarbiausia, nuo Maskvos pasirengimo siekti taikos.

„Kol kas tokių ženklų iš tiesų nematyti, nors šiemet Rusijos padėtis tiek kariniu, tiek ekonominiu požiūriu gerokai susilpnėjo“, – E. Valtonen žodžius citavo žiniasklaida.

Proveržio nėra

L. Linkevičius portalui Lrytas paaiškino, kad tokie skambučiai V. Putinui nereiškia proveržio ir neatneša nieko naujo, nes diplomatija be svertų ir spaudimo, kalbant apie Rusiją, yra bevertė.

„V. Putinas šiaip, jis nelabai bijo Europos. Jis ne be pagrindo yra įsitikinęs, kad Europa yra susiskaldžiusi. Todėl ir negerbia, tiesą sakant. Todėl tokie pokalbiai su pavieniais (lyderiais – red. past.) jam netgi suteikia tam tikrų papildomų diplomatinių pranašumų viešojoje erdvėje“, – paaiškino L. Linkevičius.

Diplomato teigimu, V. Putinas gali dar kartą pakartoti sau įprastą teiginį, esą Rusija yra svarbiausia ir būtent ji sprendžia reikalus, o kiti, prireikus jos pagalbos, patys ateis prašyti.

„Visi ir taip žino Europos pozicijas, visi, tiesą sakant, žino ir Rusijos tuos reikalavimus, tai jie buvo dar kartą pakartoti. Tai todėl sakyti, kad čia kažkas tokio įvyko ir kažkas po viso to keisis, būtų neteisinga“, – dėstė jis.

L. Linkevičius svarstė, kad ateityje panašios diplomatinės iniciatyvos turėtų būti geriau parengtos ir labiau koordinuojamos.

[[ge:lrytas:lrytas:44677247]]

„Dabar, kaip supratome, jos nebuvo koordinuotos ne tik Europos Sąjungos mastu, bet net ir tarp Šiaurės šalių nebuvo pasitarta. Tai tikrai nėra paruoštas kažkoks tai kontaktas, daugiau toks statistinis pasižymėjimas – vat, įvyko pokalbis, kuris, deja, neatneš nieko naujo“, – teigė diplomatas.

Leidinys „Politico“ praėjusią savaitę pranešė, kad Europos pareigūnai vis dažniau suvokia, jog netrukus gali prireikti paskirti žmogų, kuris tiesiogiai derėtųsi su V. Putinu. Tarp galimų politikų skambėjo ir A. Stubbo vardas.

„Lyderystės skambučiais nepasieksi. Ir šiuo atveju tas nieko neatneš. O ką reiškia – nori kalbėtis? Tai bet ir Rusija turi norėti kalbėtis, jinai nenori Europos už derybų stalo ir paaiškino, kodėl nenori.

Tai dabar galima čia rinkti tuos atstovus, kas labai keistai atrodo, net šiek tiek ir žeminančiai, sakyčiau. Tai todėl nematau tame jokios prasmės, ir tas nieko tikrai neduos“, – nurodė L. Linkevičius.

Kalbėdamas apie Abu Dabyje planuojamas trišales Rusijos, Ukrainos ir JAV derybas, kurių laikas dar nėra patvirtintas, L. Linkevičius pabrėžė, kad be papildomo spaudimo Rusijai taika nepriartės.

„O tie pokalbiai gali turėti prasmės tada, jeigu priartės kažkokia tai paliaubų galimybė. Vargu ar tai atsitiks, nes rusai ne kartą sakė, kad net derybų metu jie nesutinka su paliaubomis“, – dėstė diplomatas.

L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad vietinės humanitarinės paliaubos Oleškuose nesprendžia bendros situacijos, nes prieš Kyjivą ir kitas Ukrainos dalis vis dar vyksta intensyvios Rusijos atakos.

Diplomato vertinimu, tokios iniciatyvos karo pabaigos nepriartina, tačiau suteikia V. Putinui propagandinės naudos.

[[ge:lrytas:lrytas:44677248]]

„Gali būt kažkokie tai pasikeitimai karo belaisviais, bet jie ir taip vyksta be šitų tokių skambių ir labai matomų derybų. Tie kanalai, jie yra išnaudojami, ir kartkartėmis vis apsikeičiama belaisviais“, – pridūrė diplomatas.

L. Linkevičiaus teigimu, kol kas nematyti jokių galimybių pasiekti kompromisą, o dėl suartėjimo su JAV Rusija įgijo daugiau erdvės manevruoti.

„Tiesiog Rusija dar papildomai gavo tokią galimybę laisvesniam kvėpavimui dėl to flirto su Amerika. Ir tą reikia konstatuoti. Jie galbūt tuo ir padrąsinti tam tikra prasme mėgina tą laikotarpį išnaudoti kaip tam tikrą carte blanche – daužyti Ukrainą praktiškai be pasekmių, be kažkokios tai kainos, be kažkokios tai žalos sau patiems“, – kalbėjo jis.

„Ir, beje, pridursiu dar vieną, sakysim, tokį galimą politinį spektaklį. Jeigu įvyks trišalis Kinijos, Rusijos ir Amerikos susitikimas Kinijoje, tai irgi nereikia turėt iliuzijų, kad jis priartins karo pabaigą.

Rusija nori įsiskverbti, kaip čia pasakyti, į pasaulio didžiųjų tarpą ir pavaizduoti, kad jie čia lygiaverčiai ir sprendžia pasaulio reikalus, ne tik Ukrainos, tam pačiam lygyje. Jokiu būdu nei Amerika, nei ta pati Kinija nelaiko Rusijos lygiaverte partnere – čia tas akivaizdu.

Bet propagandiškai rusams tai gali būt vėlgi toks kaip ir pliusas. Tai vat šitam propagandiniam lauke galima įžvelgti tarp tikrų Rusijos pranašumų ar kažkokių tai pasiekimų“, – tęsė jis.

L. Linkevičiaus teigimu, situacija nesikeis tol, kol nepasikeis požiūris į Rusiją ir nebus suvokta, kad tik spaudimas gali paskatinti ją keisti savo veiksmus.

„Kol Rusija ar V. Putinas tikės, kad gali koviniais veiksmais pasiekti pergalę, kad tas yra įmanoma, tol jis juos ir tęs. O kai jau pajus, kad tas yra neįmanoma, tada galima bus tikėtis, kad įvyks kažkokie pokalbiai“, – apibendrino diplomatas.

Įžvelgė keistą Europos sprendimą: atrodo šiek tiek žeminančiai (1)