Penktadienį Europą sudrebino vaizdai iš Lenkijos, kur po ilgą laiką vykusio ginčo dėl Konstitucinio Tribunolo (KT) teisėjų įvyko protestai, o prezidentas Karolis Nawrockis atšaukė vizitą Afrikoje ir jėga bandė įsibrauti į KT būstinę.

Neramumų banga kilo po to, kai buvo pranešta apie KT pirmininko Bogdano Swieczkowskio ir pirmininko pavaduotojo Bartlomiejaus Sochanskio nušalinimą, o laikinas vadovavimas buvo perduotas teisėjai Annai Korwin-Piotrowskai, kurią paskyrė dabartinė parlamento dauguma.

Staigus teismo vadovybės pasikeitimas išprovokavo neeilinę K. Nawrockio reakciją – penktadienio vakarą jis nutraukė diplomatinį skrydį į Senegalą, nurodė apsukti lėktuvą ir skubiai nuvyko į Konstitucinio Tribunolo būstinę.

Žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti vėlų vakarą teismo pastate kilę įtempti prezidento patarėjų ir naujai paskirtų teisėjų susidūrimai.

[[ge:lrytas:lrytas:44729509]]

Dešimtys policijos pareigūnų saugojo įėjimą į teismo pastatą, o dabar opozicijoje esančios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) šalininkai susirinko į protestą. Oficialioje Konstitucinio Tribunolo paskyroje socialiniame tinkle „X“ paskelbta, kad įvyko „valstybės perversmas“.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Politologijos katedros docentas Andrzejus Pukszto portalui Lrytas paaiškino, kad teiginiai apie perversmą buvo perdėti.

[[ge:lrytas:lrytas:44756026]][[ge:lrytas:lrytas:44729490]][[ge:lrytas:lrytas:44731576]][[ge:lrytas:lrytas:44729576]][[ge:lrytas:lrytas:44729509]]

„Perversmo jokio nėra. Čia jau labai būtų perdėta. Tiek prezidentūra, tiek Lenkijos Respublikos prezidentas, tiek vyriausybė veikia įprasta tvarka, tai jokio čia perversmo nėra. Reikia pasakyti, kad Konstitucinis Teismas Lenkijoje jau neveikia įprasta tvarka daugiau kaip dešimt metų. Tai, žinokit, jau net kažkiek lenkai ir priprato, kad ta institucija yra iš dalies mirusi“, – portalui Lrytas dėstė jis.

Pagrindine konflikto ašimi tapo nesutarimai dėl KT teisėjų prisaikdinimo teisėtumo. Po žinios apie B. Święczkowskio atstatydinimą, Konstitucinio Tribunolo paskyroje „X“ buvo paskelbta, kad jis tebėra savo pareigose, o A. Korwin-Piotrowska negali eiti pareigų, nes prezidentas jos neva nėra prisaikdinęs.

Prie teismo susirinkę PiS šalininkai skandavo „Tuskas – išdavikas“. Kai kurie protestuotojai meldėsi, rankose laikydami katalikiškus rožinius ir religinius paveikslėlius.

D. Tuskas šiuos veiksmus bandė pateisinti socialiniuose tinkluose. „Teisės viršenybės atkūrimas yra mūsų pareiga. Po daugelio PiS valdymo metų ir įstatymų nepaisymo tai sudėtingas procesas, kartais skausmingas, reikalaujantis ryžtingų veiksmų. Kito kelio nėra“, – parašė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44769669]]

Tačiau prezidentūra ir opozicija šią situaciją įvertino kitaip. K. Nawrockis įvykius pavadino tiesioginiu konstitucinės tvarkos pažeidimu ir sukvietė pasirinktus partijų lyderius į skubias politines konsultacijas.

PiS pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė ketinanti Varšuvos prokuratūrai pateikti pranešimą apie nusikaltimą, kurio metu trys teisėjai esą neteisėtai užėmė Konstitucinio Tribunolo pastatą ir bandė perimti aukščiausiojo teismo kontrolę.

Spaudos konferencijoje, surengtoje priešais teismo pastatą, PiS frakcijos parlamente vadovas teigė Mariuszas Błaszczakas teigė, kad jo partija turi „pagrįstų įtarimų dėl nusikaltimo – puolimo prieš Lenkijos Respublikos konstitucinę instituciją“, kurį tariamai įvykdė teisėjai A. Korwin-Piotrowska, Krystianas Markiewiczius ir Maciejus Berekas.

Konflikto židinys – praėjusiame dešimtmetyje

Pasak A. Pukszto, politinis konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo nėra naujas ir prasidėjo prieš kiek daugiau nei prieš dešimtmetį.

2015 metais Lenkijoje prasidėjo platesnis konfliktas dėl teisinės valstybės principų ir virto konfrontacija dėl Konstitucinio Tribunolo.

Prieš tais metais vykusius parlamento rinkimus kadenciją baigianti centristinė parlamento dauguma paskyrė penkis KT teisėjus.

Vėliau teismas nusprendė, kad trys iš šių paskyrimų buvo teisėti, o du prieštaravo Konstitucijai, nes atitinkamos teisėjų vietos atsilaisvino jau per kitą parlamento kadenciją.

[[ge:lrytas:lrytas:44770926]]

Atėjusi į valdžią partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atmetė visus ankstesnės valdžios paskirtus teisėjus ir pasirinko savo kandidatus.

„Tai siejasi su tuo, kad abi politinio ginčo barikadų pusės nemato reikalo surasti konsensuso dėl Konstitucinio Teismo. Tai jeigu taip procentaliai, ko gero, atsakomybė už tuos pastaruosius dešimt metų šiek tiek po lygiai tenka tiek Tusko komandai, tiek konservatoriams, kurių lyderis jau daug metų yra Jarosławas Kaczyńskis“, – atkreipė dėmesį A. Pukszto.

PiS valdymo metu Europos Sąjunga kaltino aukščiausiąjį Lenkijos teismą pernelyg glaudžiais ryšiais su politine valdžia ir skyrė baudas Varšuvai.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) buvo konstatavęs, kad po PiS įvykdytų teisėjų paskyrimų KT nebėra nešališkas teismas.

Dvi interpretacijos

Po 2023 m. parlamento rinkimuose pasiektos Donaldo Tusko vadovaujamos koalicijos pergalės naujoji vyriausybė pažadėjo atkurti teismų nepriklausomumą ir išspręsti ginčą dėl Konstitucinio Tribunolo.

2025 m. birželį Lenkijoje prezidentu buvo išrinktas PiS remtas Karolis Nawrockis.

Prasidėjo sudėtingas prezidento ir vyriausybės konfrontacijos laikotarpis – K. Nawrockis ir KT pirmininkas B. Swieczkowskis trukdė D. Tusko pastangoms atkurti teismo sudėties pusiausvyrą.

Kovą Lenkijos parlamento žemieji rūmai – Seimas, kuriame daugumą turi centristinės politinės jėgos – išrinko aštuonis naujus teisėjus, tačiau prezidentas K. Nawrockis priėmė tik trijų priesaikas.

[[ge:lrytas:lrytas:44769663]]

Likusius penkis – Krystianą Markiewiczių, Marciną Dziurdą, A. Korwin-Piotrowską, Maciejų Taborowskį bei Maciejų Bereką – K. Nawrockis prisaikdinti atsisakė, motyvuodamas procedūriniais pažeidimais per rinkimus.

Šie penki teisėjai iki spalio, nedalyvaujant K. Nawrockiui, prisiekė Seime. Tačiau dėl tokios priesaikos teisėtumo kilo esminis politinis ginčas.

Valdančioji D. Tusko dauguma teigia, kad tokios priesaikos pakanka teisėjų įgaliojimams įsigalioti, o prezidentūra ir buvusi KT vadovybė laikosi pozicijos, kad ji yra neteisėta, nes jos metu nedalyvavo K. Nawrockis.

A. Pukszto paaiškino, kad penktadienio įvykiai Lenkijoje yra susiję būtent su K. Nawrockio sprendimu neprisaikdinti Seime išrinktų Konstitucinio Tribunolo teisėjų ir jų nepripažinti.

„Čia dabar yra pretekstas, ta žiežirba, kuri susprogdino situaciją. <...> Žinot, čia yra ta kryžkelė. Bet šiaip jau, jeigu atsuksim juostą prieš dešimt metų, tai ir liberalai nelabai pagarbiai elgėsi su tuo Konstituciniu Teismu“, – teigė jis.

VDU politologas pastebėjo, kad Lenkijos vyriausybė ir prezidentūra skirtingai supranta, kokias galias prisaikdinant Konstitucinio Tribunolo teisėjus turi Lenkijos prezidentas.

„Nors liberalai – dabartinė vyriausybė – ir dalis teisininkų tvirtina, kad tas Konstitucinio Teismo teisėjų, kurie yra išrinkti Seime, prisaikdinimas turi tik ceremoninį vaidmenį, kad faktiškai Konstitucija nenumato jokio rimto prezidento vaidmens, bet prezidentas sako, kad jis tą ceremoniją supranta kitaip – jis vis vien turi daryti įtaką. Jis mato savo vaidmenį renkant Konstitucinio Teismo teisėjus“, – paaiškino jis.

Į ginčą įsitraukė Venecijos komisija – patariamoji Europos Tarybos ekspertinė institucija konstitucinės teisės klausimais – ir rekomendavo sudaryti sąlygas teisėjams pradėti eiti pareigas be būtinybės prisiekti prezidentui.

[[ge:lrytas:lrytas:44769664]]

Pateko į aklavietę

A. Pukszto teigimu, prisiekus naujiems teisėjams susidaro naujas Konstitucinio Tribunolo sąstatas, kuris turi teisę išrinkti naują pirmininką.

„Bet jeigu tu nepripažįsti tų teisėjų, tai, be abejo, tada lieka galioti senas sąstatas ir lieka galioti senojo sąstato pirmininkas. Tai dabar Tuskas norėjo patraukti į šoną tą senojo teismo pirmininką“, – tikino jis.

VDU politologas paaiškino, kad pasibaigus senojo KT kadencijai, pagal Lenkijos Konstituciją laikinai jam pirmininkauja teisėjas, turintis didžiausią teisinį stažą. Šiuo atveju tai – A. Korwin-Piotrowska.

„Ji (A. Korwin-Piotrowska – red. past.) penktadienį ir bandė perimti ir juridiškai, ir fiziškai viso to pastato vadovavimą. Ir tada penktadienį po pietų kilo tie (neramumai – red. past.), net prezidentas pradėjo stumdyti tą naują vadovę“, – dėstė jis.

Kadangi Lenkijos vyriausybė prisaikdintus teisėjus jau laikė teisėtais, jie penktadenį į KT būstinę žengė siekdami užimti savo vietas.

Tačiau neramumai kilo todėl, kad opozicijos ir prezidentūros vertinimu, šie teisėjai nebuvo prisaikdinti konstituciškai, o teismo kontrolė perimta jėga.

KT paskelbus apie nedelsiamą B. Święczkowskio ir B. Sochańskio nušalinimą, dešiniųjų pažiūrų partijų šalininkai pradėjo rinktis prie teismo Varšuvoje, teigdami norintys apginti PiS valdymo metais paskirtus teisėjus ir užkirsti kelią vyriausybės kišimuisi.

[[ge:lrytas:lrytas:44771020]]

Savo ruožtu Lenkijos vyriausybė teigia, kad B. Swieczkowskis, pirmininku tapęs valdant ankstesnei PiS vyriausybei, ne kartą pažeidė įstatymus ir kėlė grėsmę Konstitucinio Tribunolo veiklai.

D. Tuskas kaltino jį trukdžius parlamento daugumos išrinktiems teisėjams pradėti eiti pareigas Konstituciniame Tribunole.

Įtampa išaugo, kai aplink Konstitucinį Tribunolą buvo dislokuotos policijos pajėgos, o teisminės ir politinės institucijos ėmėsi veiksmų, turinčių įtakos teismo vadovybei.

Žinomi PiS ir kraštutinių dešiniųjų veikėjai pasmerkė vyriausybės veiksmus, teigdami, kad jie prieštarauja Konstitucijai, o vyriausybės šalininkai teigė, kad reformos būtinos siekiant atkurti teismo teisėtumą.

Vėliau K. Nawrockis nuvyko į Konstitucinį Tribunolą ir kartu su kitais prezidentūros darbuotojais įsiveržė į pastatą.

A. Korwin-Piotrowska pareiškė, kad ji su kitais teisėjais laukė K. Nawrockio prie įėjimo, norėdama jį pasveikinti ir pakviesti pokalbiui.

Pasak jos, prezidentas nesustojo, šaukdamas „Eina prezidentas!“, fizine jėga įsirėžė į ją, stūmėsi per teisėjų grupę ir faktiškai ją apstumdė.

D. Tusko teigimu, PiS reakcija į B. Swieczkowskio nušalinimą, įskaitant penktadienį vykusius mėginimus jėga patekti į Konstitucinį Tribunolą, yra „dar vienas PiS ir prezidento vykdomo teisinės valstybės principų griovimo Lenkijoje etapas“.

[[ge:lrytas:lrytas:44771091]]

K. Nawrockio atstovai ir kanceliarijos darbuotojai teigia priešingai – kad būtent Seimo išrinkti teisėjai bandė fiziškai blokuoti šalies vadovo įėjimą į valstybės instituciją ir naršė jos patalpose.

Kalbėdamas apie galimas išeitis iš teisinės aklavietės, A. Pukszto išskyrė du scenarijus, vienas iš kurių – ne itin realus.

„Paprasčiausia išeitis dabar būtų, jeigu kažką spręsti kuo greičiau, tai Nawrockis turi prisaikdinti naujus teisėjus ir tas naujas Konstitucinio Teismo sąstatas turėtų pradėti dirbti.

Bet atrodo, kad tai yra visiškai nerealu. Tai kokia išeitis, aš nežinau. Tada Seimas turėtų iš naujo rinkti tuos Konstitucinio Teismo teisėjus ir reikia derinti su Prezidento rūmais, kas tie teisėjai“, – svarstė jis.

Susiskaldžiusi šalis

Ginčas dėl KT yra platesnės konfrontacijos Lenkijos politikoje, kurioje dominuoja dvi konkuruojančios stovyklos – D. Tusko proeuropietiška „Pilietinė koalicija“ ir PiS lyderio Jarosławo Kaczyńskio vadovaujami nacionaliniai konservatoriai – pavyzdys.

Nuo K. Nawrockio išrinkimo prezidentu jo ir D. Tusko vyriausybės santykiai išlieka įtempti, o įstatymų priėmimas didžiąją dalį atveju yra paralyžiuotas.

A. Pukszto paaiškino, kad prieštaravimas tarp prezidento ir vyriausybės yra užkoduotas Lenkijos Konstitucijoje, o kai kurie ginčai yra neišsprendžiami.

[[ge:lrytas:lrytas:44771076]]

„Drįstu manyti, kad Lietuvos Konstitucija yra protingiau sudėliota, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją prezidento veto, jeigu prezidentas vetuoja įstatymą ar vetuoja Seimo iniciatyvą, galima atmesti paprasta balsų dauguma.

O Lenkijos Konstitucija, iš vienos pusės, kaip ir įtvirtina parlamentinę respubliką, bet vietomis prezidento galios yra pernelyg stipriai išplėstos. Ir vėlgi, atmesti prezidento veto reikia trijų penktadalių balsų.

Ir, pavyzdžiui, dabartinė dauguma tiek neturi ir faktiškai mažiau negu dešimtadalis įstatymų, kuriuos siūlo dabartinė vyriausybė, praeina pro prezidento rūmus, taigi dabartinei vyriausybei kartu su prezidentu dabar faktiškai neįmanoma funkcionuoti“, – paaiškino jis.

Tai – ne naujas procesas. Politologo vertinimu, panaši konfrontacija vyko ir žuvusio prezidento Lecho Kaczyńskio valdymo metu. Tuomet Lenkijos premjero pareigas taip pat ėjo D. Tuskas.

„Bet dabar atrodo, kad ta poliarizacija dar labiau sustiprėjo. Ir ta dešinė tapo ultradešinesnė ir bendradarbiauja su ultranacionalistais.

Ir nemanau, kad Tuskas čia daug pralaimi toje konfrontacijoje. Aš manau, kad savo gerbėjų tarpe ir ultrakairėje jo populiarumas irgi auga.

Ir tas susiskaldymas kažkiek net ir Prancūziją primena, kad nebelieka vietos centrui, nebelieka vietos centristinėms partijoms. Faktiškai yra judama link tokios dvipartinės (sistemos – red. past.). Nepaisant to, kad tų parlamentinių partijų yra ir bus, ko gero, ne mažiau negu kokios šešios, septynios“, – pareiškė A. Pukszto.

Tačiau atkaklios politinės kovos akivaizdoje politologas įžvelgė ir optimizmo saugumo klausimu.

„Kas liečia kariuomenės klausimus, kas liečia ginkluotųjų pajėgų raidą, kas liečia Lenkijos saugumą, gal nėra tokio labai didelio susitarimo, bet vis tiek esminiuose dalykuose yra susitarimas. Nebent dabar būsim liudininkais dar kažkokių naujų skilimų ir susiskaldymų.

Bet iki šiol, bent jau kas liečia kariuomenę, kas liečia NATO klausimus, kas liečia kariuomenės stiprinimą, saugumo stiprinimą, iš tikrųjų tas bendradarbiavimas tarp prezidento ir vyriausybės vyko. Reikia tikėtis, kad tuose tokiuose esminiuose dalykuose, kas liečia saugumą, neįvyks papildomų skilimų“, – teigė jis.

Pasak A. Pukszto, nepaisant prezidento flirtavimo su ultranacionalistais, kurie kalba apie atsigręžimą į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, pagrindinė Lenkijos linija išlieka aiški – Maskva yra už durų stovintis priešas, tad reikia stiprinti savo kariuomenę, o NATO yra šalies saugumo pagrindas.

Lenkijoje – arši kova: prabilo apie pavojingą aklavietę