Skrydžiai visoje Europoje buvo nukreipiami į kitus oro uostus, stabdomi, o kai kuriuos lydėjo naikintuvai – visa tai dėl virtinės pranešimų apie tariamą sprogmenų grėsmę. Tai jau antras didelis melagingų pranešimų protrūkis per mažiau nei savaitę.

Incidentai prasidėjo dar savaitės pradžioje. Pirmadienį iš Jungtinės Karalystės į Bulgariją skridęs lėktuvas buvo nukreiptas į kitą oro uostą, gavus vėliau nepasitvirtinusį grasinimą. Antradienį dėl tyčia melagingų pranešimų apie sprogmenis buvo apieškoti arba nukreipti septyni lėktuvai visoje Europoje.

Tačiau ketvirtadienį grasinimų mastas dar labiau išaugo. Įspėjimai pasipylė vienas po kito – buvo taikomasi tai į vieną oro linijų bendrovę, tai į kitą oro uostą. Tądien incidentai paveikė iš 16 šalių, įskaitant Airiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją ir Daniją, išvykstančius lėktuvus. Iš viso buvo sutrikdyta mažiausiai 21 skrydis ir paveikti keli oro uostai.

Beveik visais atvejais, išskyrus Londono Hitrou oro uostą, grasinimai buvo laikomi pakankamai rimtais, kad būtų nuspręsta nukreipti orlaivius kitais maršrutais. Italijoje net buvo pakelti naikintuvai, kad lydėtų lėktuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:44739559]]

Visų pirma, Lenkijoje pareigūnai gavo įspėjimą apie galimai pavojingą objektą Lenkijos oro linijų „LOT“ lėktuve, kuris jau riedėjo Varšuvos Šopeno oro uosto pakilimo taku.

Skrydžiui į Paryžių nebuvo leista pakilti, keleiviai išlaipinti, tačiau saugumo tarnybų atlikta patikra jokių pavojingų objektų orlaivyje neaptiko, vietos žiniasklaidai sakė oro bendrovės atstovas. Varšuvoje taip pat buvo sustabdytas „LOT“ skrydis į Paryžių, o keleiviai perkelti į kitą lėktuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:44734073]][[ge:lrytas:lrytas:44766541]][[ge:lrytas:lrytas:44810579]]

Kitas „LOT“ lėktuvas, skridęs iš Londono Hitrou oro uosto į Varšuvos Šopeno oro uostą, dėl gauto grasinimo buvo priverstas leistis kitame Lenkijos sostinės oro uoste – Varšuvos Modlino. Orlaivyje nieko įtartino nerasta.

Toliau, Italijoje karinės oro pajėgos lydėjo „Finnair“ lėktuvą į Romą po to, kai Fiumičino oro uostą valdanti bendrovė „Aeroporti di Roma“ (ADR) ir kitos įmonės gavo anoniminį elektroninį laišką su grasinimu susprogdinti orlaivį. Lėktuvas saugiai pasiekė paskirties vietą.

Bulgarijoje „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Londono į Sofiją, dėl grasinimo apie sprogmenis buvo nukreiptas į antrą pagal dydį šalies miestą Plovdivą, kur atliko avarinį nusileidimą.

Ispanijoje per vos 20 minučių pareigūnai gavo tris elektroninius laiškus su grasinimais susprogdinti lėktuvus. Grasinimai buvo susiję su dviem „Air Europa“ skrydžiais iš Madrido į Paryžių ir keturiais atvykstančiais „Iberia“ skrydžiais iš Romos bei Milano, pranešė Ispanijos civilinė gvardija.

Airijoje iš Korko oro uosto turėjęs pakilti lėktuvas vėlavo 90 minučių, kai oro uostas gavo grasinimą, pranešė jo operatorius.

Taip pat, Belgijoje „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Italijos Peskaros į Šarlerua oro uostą, sulaukė melagingo pranešimo apie sprogmenis, pranešė valstybinė naujienų agentūra ANSA. Vietos žiniasklaida skelbė, kad saugumo procedūros buvo pradėtos tualete ant lėktuvo sienos aptikus užrašytą žodį „bomba“.

Visi šie grasinimai pasirodė esantys melagingi. Tačiau tai nereiškia, kad kiti pranešimai negalėtų būti tikri.

[[ge:lrytas:lrytas:44811394]]

Penktadienį grasinimai tęsėsi

Penktadienį incidentai nesiliovė – iki vidurdienio pagal Grinvičo laiką jau buvo sutrikdyti mažiausiai 17 skrydžių.

Vengrija pranešė tris kartus pakėlusi naikintuvus lydėti per jos oro erdvę skrendančių lėktuvų po to, kai institucijos gavo pranešimų apie galimą sprogmenų grėsmę.

Tarp jų – grasinimas „Wizz Air“ lėktuvui, skridusiam iš Briuselio į Bulgarijos sostinę Sofiją, taip pat orlaiviams, vykusiems iš Prahos į Bukareštą ir Kiprą.

Bulgarijos transporto ministerija naujienų agentūrai AFP pranešė gavusi įspėjimų dėl dviejų į Sofiją skrendančių lėktuvų. Prahos oro uostas žiniasklaidai patvirtino, kad penktadienio rytą dėl grasinimų apie sprogmenis buvo paveikti devyni skrydžiai.

Italijos žiniasklaida pranešė, kad 8 val. ryto į Portugalijos sostinės Lisabonos oro uostą nusileido „Ryanair“ lėktuvas, sulaukus pranešimo apie telefonu perduotą grasinimą susprogdinti orlaivį. Lėktuvui nusileidus iš karto pradėta saugumo operacija.

Atskirai pranešta, kad Italijos Fiumičino oro uosto skrydžių valdymo bokštas gavo įspėjimą apie sprogmenį „Wizz Air“ lėktuve, skridusiame iš Paryžiaus į Romą. Orlaivis buvo nukreiptas į Veneciją, kur policija evakavo teritoriją aplink lėktuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:44811392]]

Grasinimai - ne tik lėktuvams

Penktadienį iš kelių Airijos žiniasklaidos priemonių pastatų evakuoti darbuotojai, gavus elektroninių laiškų su grasinimais susprogdinti redakcijas, pranešė vietos žiniasklaida.

Airijos policija atvyko prie nacionalinio transliuotojo RTÉ būstinės Dubline. Pranešta, kad į įvykio vietą buvo ginkluoti pareigūnai.

„Gavus grasinimą susprogdinti RTÉ pastatus, jie buvo evakuoti“, – savo interneto svetainėje pranešė transliuotojas.

Pasak Airijos vyriausybės, žiniasklaidos priemonėms atsiųsti melagingi pranešimai apie sprogmenis, Europoje kilus grasinimų susprogdinti lėktuvus bangai, veikiausiai yra koordinuotos kampanijos dalis.

„Kol kas nežinoma, kas atsakingas už šiuos grasinimus – ar tai pavienių asmenų veiksmai, ar centralizuotai arba koordinuotai vykdoma veikla.

Tačiau šie grasinimai pasirodė iškart po panašių grasinimų, dėl kurių visoje Europoje vis dar trikdomas oro eismas, todėl panašu, kad tai yra koordinuota kampanija, kuria siekiama sukelti sutrikimų“, – teigiama Airijos vyriausybės pareiškime.

Kaip reaguojama į grasinimus?

[[ge:lrytas:lrytas:44811406]]

Kai oro bendrovė gauna pranešimą apie galimą grėsmę lėktuvui, jis perduodamas specialistų komandai, kuri įvertina jo patikimumą, teigė Joji Waitesas, Didžiosios Britanijos oro linijų pilotų asociacijos (BALPA) skrydžių saugos, politikos ir reguliavimo direktorius.

„Šie specialistai, vadovaudamiesi standartinėmis procedūromis, įvertina grėsmę ir priskiria jai vieną iš trijų kategorijų: raudoną (patikima), geltoną (iš dalies patikima) arba žalią (nepatikima). Jei lėktuvas jau yra ore, geltonas įvertinimas nelaikomas tinkamu“, – sakė J. Waitesas.

Gavus grasinimą, orlaivis nukreipiamas į atokią oro uosto teritoriją, esančią kuo toliau nuo terminalų pastatų. Keleiviai išlaipinami ir patikrinami, o pasienio policijos pareigūnai su šunimis apžiūri lėktuvą, teigė vienas oro uosto atstovas.

Kol kas saugumo patikros po gautų grasinimų neatskleidė jokių sprogmenų ar įtartinų medžiagų lėktuvuose, o pranešimų apie nukentėjusius keleivius nėra.

Ar už viso to gali slypėti Rusija?

BBC teigimu, nenuostabu, kad vienu metu ir koordinuotai surengtos provokacijos prieš oro linijas, kartu su kitais kenkėjiškais veiksmais Europoje, kai kuriuos žmones verčia įtarti Rusiją.

Po virtinės kibernetinių atakų ir paslaptingų dronų pasirodymų virš svarbių objektų anksčiau šiais metais pastarosiomis dienomis užfiksuota ir daugiau incidentų: nuotoliniu būdu buvo įsilaužta į prekybos centrų šaldymo įrangos bei kraujo banko sistemas, įvyko įtartinas incidentas Lenkijos pasienyje su Rusija, o rugpjūtį dronai atakavo Vokietijos Leipcigo-Halės oro uostą.

Tuomet šios šalies vidaus reikalų ministras viešai apkaltino Maskvą.

[[ge:lrytas:lrytas:44811393]]

Kaip rašo BBC, daugelis, remdamiesi vien netiesioginiais įrodymais, teigia, kad tai neabejotinai dar vienas vadinamojo hibridinio, pilkosios zonos arba žemesnio nei karo slenksčio karo pavyzdys.

Taip vadinami veiksmai, kuriais kenkiama valstybės infrastruktūrai ar visuomenei, tačiau jų vykdytojai dažniausiai lieka anonimiški, gali neigti savo atsakomybę, o patys veiksmai neperžengia ribos, kuri paskatintų NATO aktyvuoti 5-ąjį straipsnį ir taip mobilizuoti Vakarų atsaką.

Maskva neabejotinai piktinasi NATO parama Ukrainai, kuri trukdo Kremliaus planams užgrobti šią šalį ir iš esmės panaikinti jos nepriklausomybę.

Rusijos tinklaraštininkai taip pat svarstė: jeigu Ukrainos dronai šiuo metu daro Rusijos oro uostus nesaugiais, o Vakarų sankcijos neleidžia Rusijos oro linijoms naudotis Europos oro erdve, kodėl Vakarų šalys neturėtų patirti tokio paties skausmo?

Vis dėlto iki ketvirtadienio vakaro nebuvo jokių konkrečių įrodymų, siejančių šiuos melagingus grasinimus oro linijoms su Rusija, Iranu ar jų kontroliuojamomis tarpininkų grupuotėmis, rašo BBC.

Ketvirtadienio rytą Romos oro uostų administracijai buvo išsiųstas elektroninis laiškas su grasinimu. Jį neva pasirašė „Male State“ kovotojai.

Šis pavadinimas greičiausiai nurodo Rusijos grupuotę „Muzhskoi Legion“ (liet. „Vyrų legionas“) – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų organizaciją, kuri dėl savo radikalių įsitikinimų 2021 metais buvo uždrausta Maskvos teismo sprendimu.

Vis dėlto, BBC duomenimis, grupuotė išlaikė dešimtis tūkstančių sekėjų platformoje „Telegram“ ir kitais metais pritarė plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą.

Parengta pagal BBC, Al Jazeera inf.

Europoje – neregėtas chaosas: akys krypsta į Rusiją (2)