Įsisenėjusi politinė priešprieša Lenkijoje virto krize – abi konkuruojančios stovyklos skelbiasi ginančios konstitucinę tvarką.

Konstitucinio tribunolo vadovų nušalinimas išprovokavo protestus prie policijos saugomo teismo ir privertė prezidentą Karolį Nawrockį nutraukti kelionę į užsienį.

Taip naują įtampos viršūnę pasiekė ilgai trunkantis konfliktas tarp ministro pirmininko Donaldo Tusko proeuropietiškos vyriausybės ir opozicinės nacionalinių konservatorių partijos „Teisė ir teisingumas“, kurios remiamas pernai buvo išrinktas šalies vadovas.

D.Tusko vadovaujama centro dešinės „Pilietinė koalicija“ ir jos partneriai valdžioje tvirtina siekiantys atkurti teismų nepriklausomumą po „Teisės ir teisingumo“ valdymo. Opozicija ir K.Nawrockis kaltina vyriausybę jėga perimant vieną svarbiausių valstybės institucijų, sprendžiančią, ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja konstitucijai.

Nušalino abu vadovus

Krizė paaštrėjo spalio 30 d., kai Konstitucinio tribunolo interneto svetainėje pasirodė pranešimas apie pirmininko Bogdano Swieczkowskio ir jo pavaduotojo Bartlomiejaus Sochanskio nušalinimą nuo pareigų.

Sprendimus priėmė dabartinės parlamento daugumos išrinkta teisėja Anna Korwin-Piotrowska.

Ji paskelbė laikinai perimanti vadovavimą institucijai remdamasi savo, kaip didžiausią darbo stažą turinčios teisėjos, padėtimi.

Tuo pat metu teisingumo ministras Waldemaras Zurekas pranešė pateikęs prašymus panaikinti abiejų nušalintų Konstitucinio tribunolo vadovų imunitetą, kad juos būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ministras teigė, kad jie trukdė parlamento išrinktiems teisėjams pradėti darbą ir vykdyti teisingumą.

B.Swieczkowskis ir jo šalininkai nušalinimo nepripažino. Tribunolo paskyroje socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime tvirtinta, kad institucijos interneto svetainė perimta neteisėtai, o pirmininkas ir jo pavaduotojas toliau teisėtai eina pareigas. Veiksmus prieš juos pareiškimo autoriai pavadino valstybės perversmu.

Prie tribunolo pastato Varšuvoje susirinko keli šimtai protestuotojų, reikalaujančių grąžinti B.Swieczkowskį į pareigas. Teritoriją ėmė saugoti policija, buvo pasitelkti specialiosios paskirties daliniai. Dalis susirinkusiųjų mėgino prasiveržti pro užtvaras.

Lėktuvas apsisuko ore

Žinia apie įvykius Konstituciniame tribunole K.Nawrockį pasiekė skrendant į Senegalą, kur jis ketino stebėti Dakare vykstančias vasaros jaunimo olimpines žaidynes. Prezidentas nurodė apsukti lėktuvą ir grįžo į Varšuvą.

Vos tik nusileidęs naktį jis nuvyko į tribunolą. Šalies vadovas pareiškė, kad buvo pažeista konstitucinė tvarka ir jėga užimta konstitucinė valstybės institucija.

D.Tuskas savo ruožtu pareiškė, kad vyriausybė privalo užtikrinti tribunolo saugumą ir sudaryti sąlygas jam dirbti. Per televiziją transliuotame kreipimesi premjeras tikino, kad institucija veiks nepriklausomai, taip pat ir nuo jo paties, ir laikysis konstitucijos: „Atkurti teisės viršenybę – mūsų pareiga. Po daugelio metų savivalės, viešpatavusios valdant partijai „Teisė ir teisingumas“, šis procesas yra sunkus, kartais skausmingas, reikalaujantis ryžtingų veiksmų. Kito kelio nėra.“

Jis palygino opozicinės partijos reakciją su vyru, kuris pavagia senyvos moters rankinę, o policijai atėmus grobį ima vaizduoti save nukentėjusiuoju.

Skrieja kritikos strėlės

Dabartinės aklavietės ištakos siekia daugiau negu dešimtmetį. Prieš 2015 m. parlamento rinkimus kadenciją baigianti centristinė dauguma išrinko penkis Konstitucinio tribunolo teisėjus.

Vėliau pats tribunolas nustatė, kad trys paskyrimai buvo teisėti, o du prieštaravo konstitucijai: šios vietos turėjo atsilaisvinti jau prasidėjus naujai parlamento kadencijai.

Rinkimus laimėjusi „Teisė ir teisingumas“ atmetė ankstesnės daugumos sprendimus ir išrinko savo kandidatus, įskaitant į vietas, kurios jau buvo teisėtai užimtos. Ilgainiui šios partijos pasirinkti teisėjai tribunole įgijo daugumą.

Ginčas tapo vienu svarbiausių Varšuvos ir Briuselio konflikto dėl teisinės valstybės principų.

Europos žmogaus teisių teismas ir Europos Sąjungos teisingumo teismas savo sprendimuose konstatavo esminius teisėjų paskyrimo ir tribunolo nepriklausomumo trūkumus. Remdamasi Europos teismų išvadomis dabartinė Lenkijos vyriausybė nustojo skelbti jo nutarimus.

Po 2023 m. rinkimų į valdžią atėjusi D.Tusko koalicija žadėjo atkurti teismų nepriklausomumą ir panaikinti politinę įtaką teisingumo sistemai. Tačiau šias pastangas stabdė prezidentų veto: iš pradžių juo naudojosi „Teisės ir teisingumo“ remtas Andrzejus Duda, o vėliau – K.Nawrockis.

Nauja konflikto priežastimi tapo dabartinės parlamento daugumos išrinktų tribunolo teisėjų priesaikos. Prezidentas atsisakė priimti jų priesaikas motyvuodamas atrankos procedūros pažeidimais. B.Swieczkowskis savo ruožtu neleido naujiems teisėjams pradėti darbo tribunole – tarp jų buvo ir A.Korwin-Piotrowska, dabar paskelbusi apie tribunolo valdovo nušalinimą.

Venecijos komisija – Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucinės teisės klausimais – nurodė, kad prezidentas neturėtų nepagrįstai delsti priimti parlamento išrinktų teisėjų priesaikų ar savintis teisės tikrinti jų išrinkimo procedūros. Komisija taip pat numatė galimybę prisiekti prezidentui fiziškai nedalyvaujant, jei išlaikomos būtinos priesaikos procedūros.

Vis dėlto dabartinių valdančiųjų veiksmus kritikuoja ir dalis ekspertų, anksčiau griežtai pasisakiusių prieš „Teisės ir teisingumo“ vykdytą teismų pertvarką. Teisės profesorius Marcinas Matczakas, B.Swieczkowskį vadinęs blogiausiu tribunolo pirmininku per visą institucijos istoriją, pareiškė, kad jo nušalinimas neturi teisinio pagrindo: „Šiandienos veiksmai Konstitucinio tribunolo atžvilgiu palaidoja tiek šią instituciją, tiek teisės viršenybę artimiausiems dviem dešimtmečiams.“

Ant kortos pastatyta labai daug

Konfliktas dėl Konstitucinio tribunolo vyksta likus maždaug metams iki kitų parlamento rinkimų. Politinės jėgos jau daugiausia dėmesio skiria savo šalininkams sutelkti – tolesnis krizės aštrėjimas gali paskatinti abiejų stovyklų rinkėjus balsuoti aktyviau.

Lenkijos politikoje dominuoja dvi konkuruojančios jėgos: D.Tusko proeuropietiška „Pilietinė koalicija“ ir Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama „Teisė ir teisingumas“.

Kairiųjų ir kitų mažesnių partijų palaikymas gerokai menkesnis. Nesutarimai apima ne tik teismus, bet ir abortus, santykius su ES bei Vokietija, paramą Ukrainai ir Katalikų bažnyčios vaidmenį viešajame gyvenime.

Nors „Pilietinė koalicija“ apklausose pirmauja, po rinkimų jai gali būti sunku suburti valdančiąją daugumą. Nesutarimų netrūksta ir konservatorių stovykloje, ypač dėl galimo bendradarbiavimo su sustiprėjusiomis kraštutinių dešiniųjų partijomis.

Bet ginčas dėl tribunolo bent šiuo klausimu jas suartino: prezidento poziciją palaikančios jėgos stojo į bendrą frontą prieš vyriausybę.

„Tai ne konfliktas dėl tribunolo – ant kortos pastatyta viskas“, – sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska.

„Ant kortos pastatyta viskas“: krizė Lenkijoje – ne tik apie teismus (1)