Demokratų partija įtikinamai laimėjo JAV kadencijos vidurio rinkimus ir perėmė iš respublikonų abejų Kongreso rūmų – Senato ir Atstovų Rūmų – kontrolę.

Donaldui Trumpui, vos prieš dvejus metus atvedusiam respublikonus į pergalę prezidento ir Kongreso rinkimuose, tai rimtas smūgis jo įtakai partijoje. Juolab kad pats prezidentas ragino amerikiečius balsuoti taip, tarsi biuletenyje būtų jo pavardė.

435 vietų Atstovų Rūmuose, kur daugumai reikia 218 mandatų, demokratai iškovojo mažiausiai 242 vietas, o respublikonai – 151. Šimto narių Senate demokratams priklausys mažiausiai 54 vietos, respublikonams – 44.

Iki šių rinkimų respublikonai žemuosiuose rūmuose kartu su juos palaikančiu nepriklausomu nariu turėjo 219 mandatų, demokratai – 214, o du mandatai buvo laisvi po kongresmenų atsistatydinimų. Senate respublikonų persvara buvo 53:47, į demokratų bloką įskaičiuojant du nepriklausomus senatorius.

[[ge:lrytas:lrytas:44808190]]

Likusių balsų skaičiavimas abejų rūmų kontrolės jau nebepakeis.

Egzaminas prezidentui

[[ge:lrytas:lrytas:44807439]][[ge:lrytas:lrytas:44809114]][[ge:lrytas:lrytas:44795604]][[ge:lrytas:lrytas:44808657]][[ge:lrytas:lrytas:44807218]]

Per JAV kadencijos vidurio rinkimus prezidento partija beveik visada praranda vietų Atstovų Rūmuose. Tai vienas pastoviausių Amerikos politikos dėsningumų.

Prezidentas renkamas ketveriems metams, o Atstovų Rūmai – dvejiems, kad piliečiai galėtų keisti įstatymų leidėjų sudėtį nelaukdami prezidento kadencijos pabaigos.

Todėl tarp prezidento rinkimų rengiamas balsavimas neretai virsta referendumu dėl šalies vadovo darbo.

Senate ši tendencija silpnesnė: senatorių kadencija trunka 6 metus, tad kas dvejus metus perrenkama tik maždaug trečdalis narių.

Po 2024 m. pergalės D.Trumpas įtikėjo sulaukęs besąlygiško rinkėjų palaikymo ir įgaliojimo keisti šalį. Jis laimėjo visose septyniose svyruojančiose valstijose ir gavo 312 Rinkikų kolegijos balsų, o Kamala Harris – 226.

Tačiau skaičiuojant visos šalies mastu už jį balsavo 49,8 proc. rinkėjų, už demokratų kandidatę – 48,3 proc. Pusantro procento persvara nereiškė absoliutaus visuomenės pritarimo radikalioms permainoms.

Tai patvirtino politologai, palyginę tų rinkimų rezultatus su apklausomis apie konkrečius Baltųjų rūmų administracijos sprendimus: daugybė amerikiečių D.Trumpo inicijuotų pokyčių nepalaikė ir nenorėjo suteikti prezidentui papildomų galių.

Žmonėms rūpėjo kainos

[[ge:lrytas:lrytas:44812357]]

Per pirmuosius dvejus antrosios kadencijos metus D.Trumpas vienašališkai įvedė muitus, dėl kurių JAV brango prekės.

Nepaisydamas savo pažadų vengti ginkluotų konfliktų Viduriniuose Rytuose jis pradėjo karą su Iranu.

Tai papiktino dalį amerikiečių, o dėl karo išaugusios degalų kainos dar labiau sustiprino nepasitenkinimą.

D.Trumpas rūpinosi milijardinėmis investicijomis iš išorės ir atnaujinimo projektais Vašingtone, o tai stiprino įspūdį, kad eilinių JAV gyventojų finansiniai sunkumai jam nerūpi.

Anksčiau atlaikęs skandalus, apkaltos procesus ir apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje D.Trumpas tikėjosi asmenine įtaka įveikti ir vidurio kadencijos rinkimų išbandymą. Jis tvirtino, kad ekonomikos padėtis gera, o karas Irane būtinas siekiant išvengti branduolinio konflikto ateityje. Tačiau rinkėjų tai neįtikino.

Naujienų agentūros AP apklausoje, surengtoje žmonėms išeinant iš balsavimo apylinkių, trys ketvirtadaliai teigė esantys įpykę arba nepatenkinti šalies raidos kryptimi. Maždaug 6 iš 10 dėl aukštų maisto ir benzino kainų kaltino prezidento D.Trumpo administracijos politiką.

Karas sutrikdė naftos tiekimą per Hormūzo sąsiaurį, pabrango benzinas, dyzelinas ir dujos.

Prieš tai galonas (apie 3,8 litro) benzino JAV vidutiniškai kainavo 2,98 dolerio (2,67 euro). Spalio 26-ąją, likus savaitei iki rinkimų, kaina siekė 4,29 dolerio (3,84 euro) – beveik 44 proc. daugiau.

[[ge:lrytas:lrytas:44812351]]

Prezidentui, žadėjusiam pažaboti infliaciją, tai tapo pagrindine politine problema.

Demokratai savo kandidatams patarė kampaniją vykdyti taip, tarsi šie pretenduotų į merus: kol respublikonų kampanija sukosi apie D.Trumpą, konkurentai akcentavo vietos problemas, ypač šeimų išlaidas. O apygardoms, kurias reikėjo atsikovoti, Demokratų partijos vadovybė specialiai ieškojo nuosaikių kandidatų.

Iš paramos – jokios naudos

Pastaruosius dvejus metus Kongreso nariai respublikonai vengė prieštarauti D.Trumpui bijodami netekti jo paramos per pirminius partijos rinkimus, tačiau besąlygiškai jį palaikydami rizikavo pralaimėti visuotinius rinkimus.

Prezidentui asmeninė kandidatų ištikimybė buvo svarbesnė už jų gebėjimą patraukti didesnį rinkėjų ratą. Toks pasirinkimas susilpnino respublikonų pozicijas net tradiciškai jiems palankiose valstijose: visi trys D.Trumpo remti kandidatai Teksase, Šiaurės ir Pietų Karolinoje pralaimėjo.

Teksase pirmą kartą nuo 1988 m. į Senatą išrinktas demokratas: Jamesas Talarico nugalėjo valstijos generalinį prokurorą Keną Paxtoną. Pastarojo karjerą lydi korupcijos skandalai, oficialūs tyrimai, ieškiniai ir apkaltos procedūra.

Prie rezultato Teksase prisidėjo ir demografiniai pokyčiai. Respublikonų valdoma valstija dešimtmečius viliojo įmones mažais mokesčiais, labiau įperkamu būstu ir palankesnėmis verslo sąlygomis. Nuo 2015 m. čia būstines perkėlė daugiau nei 300 bendrovių, kartu atvyko daug universitetinį išsilavinimą turinčių gyventojų.

Per dešimtmetį bent bakalauro laipsnį turinčių suaugusiųjų dalis išaugo nuo 28 iki 35 proc. Šie rinkėjai vis dažniau palaiko demokratus, o nepasitenkinimas kainomis ir prieštaringa K.Paxtono kandidatūra padėjo partijai tuo pasinaudoti. J.Talarico laimėjo ir didmiesčiuose, ir dalyje anksčiau respublikonus rinkusių miestų bei priemiesčių rajonų.

[[ge:lrytas:lrytas:44812347]]

Pietų Karolinoje vaikų gydytoja Annie Andrews įveikė senatorę Darlene Graham.

Ši 62 metų respublikonė po brolio senatoriaus Lindsey Grahamo mirties buvo paskirta į jo vietą Senate. Velionis buvo vienas įstatymo dėl „pragariškų“ JAV sankcijų Rusijos naftai autorių.

D.Graham naujos šešerių metų kadencijos laimėti nepadėjo nei prezidento parama, nei du jo vizitai paskutinėmis kampanijos savaitėmis.

A.Andrews tapo pirmuoju per 28 metus demokratu, Pietų Karolinos valstijoje įveikusiu respublikonus, ir pirmąja čia į Senatą išrinkta moterimi.

Šiaurės Karolinoje buvęs valstijos gubernatorius Roy Cooperis nugalėjo buvusį Respublikonų nacionalinio komiteto pirmininką Michaelą Whatley.

Kanzase Adamas Hamiltonas įveikė senatorių Rogerį Marshallą ir pelnė demokratams pirmąją pergalę Senato rinkimuose šioje valstijoje nuo 1932 m.

Ohajuje Sherrodas Brownas sugrįžta į Senatą nugalėjęs respublikoną Joną Hustedą, o Ajovoje Joshas Turekas įveikė Atstovų Rūmų narę Ashley Hinson.

Mičigane demokratų kandidatas Abdulas El-Sayedas nugalėjo Mike’ą Rogersą ir tapo pirmuoju musulmonu, išrinktu į JAV Senatą.

[[ge:lrytas:lrytas:44812348]]

Ribų braižymas nepadėjo

Atstovų Rūmuose demokratams reikėjo vietų skaičių padidinti vos trimis, o vien Pensilvanijoje pralaimėjo net keturi pareigas einantys respublikonų Kongreso nariai.

Nepasiteisino ir apygardų ribų perbraižymas siekiant politinės naudos. Paprastai jos persvarstomos kas dešimtmetį po gyventojų surašymo, bet prieš šiuos rinkimus devyniose valstijose balsuota pagal pakeistas ribas.

Septyniose pakeitimai buvo palankesni respublikonams, Kalifornijoje ir Jutoje – demokratams.

Kalifornija taip atsakė į respublikonų veiksmus Teksase, o Jutoje ribas nustatė teismas.

Teksaso respublikonai, paraginti D.Trumpo, tikėjosi penkių papildomų mandatų. Kiekviena apygarda renka vieną narį, tad kitaip paskirsčius rinkėjus galima laimėti daugiau vietų net gavus tiek pat balsų.

Pavyzdžiui, 34-ojoje Teksaso apygardoje, besidriekiančioje nuo Braunsvilio prie Meksikos sienos iki Korpus Kristi, D.Trumpas per prezidento rinkimus aplenkė K.Harris 4,5 proc., tačiau tuo pat metu į Kongresą gyventojai išrinko demokratą Vicente’ą Gonzalezą.

[[ge:lrytas:lrytas:44812350]]

Tikėdamiesi atimti iš jo mandatą respublikonai šį kartą pakeitė apygardos ribas, pagal kurias perskaičiavus prezidento rinkimų balsus D.Trumpo persvara būtų siekusi apie 10 proc.

Vis dėlto ir tai nepadėjo: V.Gonzalezas dabar laimėjo ir pertvarkytoje apygardoje.

Floridoje respublikonai tikėjosi keturių papildomų vietų, bet bent trijose iš numatytų apygardų nugalėjo demokratai. Tarp jų – Kathy Castor apygardoje aplink Tampą, nors prie jos prijungta respublikonams palankesnių rajonų ir išbrauktas Sent Pitersbergas.

Respublikonų skaičiavimai rėmėsi D.Trumpo 2024 m. rezultatais. Šis atskaitos taškas pasirodė nepatikimas.

Keičiasi jėgų pusiausvyra

Pralaimėjimų nepadėjo išvengti ir daugiau kaip 250 mln. dolerių (apie 225 mln. eurų), kuriuos respublikonams paremti išleido su D.Trumpu susijusios politinės organizacijos, taip pat daugiamilijoninė tokių rėmėjų kaip technologijų magnatas Elonas Muskas parama.

Vidurio kadencijos rinkimų rezultatų neginčijo net JAV prezidentas, iki šiol nepripažįstantis 2020 m. pralaimėjimo Joe Bidenui.

Jis neįprastai palankiai pareiškė, kad demokratai gerai padirbėjo, o dėl respublikonų nesėkmių kaltino pačius kandidatus.

Naujoji dauguma gali teigti gavusi mandatą keisti Vašingtono kursą, tačiau pažadus įgyvendinti bus sunku, kol D.Trumpas turės veto teisę. Kita vertus, prezidentas nebegalės tikėtis besąlygiško Kongreso palaikymo, o pralaimėję respublikonai gali vis atviriau jį kritikuoti.

[[ge:lrytas:lrytas:44812338]]

Demokratai žada tirti JAV prezidento veiklą, bet turės apsispręsti, ar verta pradėti daug laiko galintį pareikalauti apkaltos procesą. Kartu rinkėjai lauks įstatymų, sprendžiančių sveikatos priežiūros ir aukštų kainų problemas bei ribojančių šalies vadovo galias.

Kitą dieną po rinkimų sulaukęs klausimo apie galimą apkaltą prezidentas D.Trumpas atrėžė, kad tam nėra jokios priežasties: „Manau, kad tai sunaikintų Demokratų partiją, jei jie taip pasielgtų.“

Skuba išnaudoti laiką

Dabartinis Kongresas dirbs iki 2027 m. sausio 3 d., tad respublikonams liko kelios darbo savaitės pasirengti ateinantiems dvejiems D.Trumpo prezidentavimo metams, kai jis nebeturės daugumos palaikymo nė vienuose Kongreso rūmuose.

D.Trumpas siekia iki šių metų pabaigos padidinti valstybės skolos limitą, kad vėliau nereikėtų derėtis su demokratais dėl leidimo skolintis ir jų keliamų sąlygų.

Jis taip pat tikisi, kad bus priimta bent dalis įstatymo projekto „SAVE America Act“, reikalaujančio registruojantis federaliniams rinkimams dokumentais patvirtinti pilietybę, o balsuojant pateikti asmens dokumentą su nuotrauka. Apklausos duomenimis, apie 21 mln. pilnamečių JAV piliečių pilietybės dokumentų neturi arba negalėtų jų greitai surasti ir pateikti.

Iki sausio respublikonai dar gali skirti Pentagonui lėšų karo su Iranu išlaidoms ir šaudmenų atsargoms papildyti.

Spalio pabaigoje šio karo išlaidos įvertintos 47,1 mlrd. dolerių (apie 42,1 mlrd. eurų).

[[ge:lrytas:lrytas:44812339]]

JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro manymu, visam Baltųjų rūmų finansavimo prašymui patvirtinti atskiru įstatymu laiko mažai.

Labiau tikėtina, kad dalis lėšų, pirmiausia šaudmenims, bus įtraukta į platesnį gynybos išlaidų įstatymą, kaip siūlė respublikonas Atstovų Rūmų narys Robas Wittmanas. Tuomet Pentagonas galėtų tęsti pirkimus ir pasikeitus daugumai.

Kasmečiame gynybos politikos įstatyme sprendžiamas ir 750 mln. dolerių (apie 671 mln. eurų), numatytų amerikietiškų ginklų pirkimo Ukrainai programai, likimas.

Vis dėlto ES ir NATO pareigūnai abejoja, kiek demokratų pergalė suvaržys D.Trumpą.

Europiečiams tebėra neaišku, kokios JAV karių pajėgos liks Senajame žemyne, o prekybos derybas lydi naujų Vašingtono muitų rizika. Abiem klausimais daug kas ir toliau priklauso nuo prezidento sprendimų.

Po pralaimėjimo D. Trumpas turi dar vieną ėjimą: laikas – didžiausias priešas