Močiutei jis buvo paslaugus anūkas, kolegoms – tylus darbininkas. Kaip 24 metų Michalas Oksinskis tapo 9 žmonių žudiku ir ar buvo ženklų, kurių niekas laiku nepastebėjo?

Šeimos bute Švento Kryžiaus Ostroveco mieste praėjusį šeštadienį M.Oksinskis nušovė savo tėvus ir seserį, paskui nuvažiavo į Krokuvą ir centre atidengė ugnį į praeivius.

Užpuoliką sustabdė sunkiai sužeistas policininkas, šaudęs, kol pats sukniubo.

Po dviejų dienų M.Oksinskis ligoninėje mirė, tad įvykių eigą ir motyvus tyrėjams tenka atkurti iš liudininkų pasakojimų, vaizdo įrašų ir surinktų įkalčių.

[[ge:lrytas:lrytas:44842531]]

„Ji šaukė, verkė, buvo visa kruvina ir sakė, kad pašauta jos sesuo“, – taip į barą įbėgusią moterį prisiminė iš Mančesterio į Krokuvą su bičiuliais atvykęs britas.

Dar prieš akimirką jie ramiai gurkšnojo gėrimus. Buvo įprasta šeštadienio popietė vienoje lankomiausių Lenkijos vietų – pagrindinėje Krokuvos Turgaus aikštėje. Pasigirdus šūviams žmonės puolė ieškoti priedangos baruose, restoranuose, bažnyčioje.

[[ge:lrytas:lrytas:44911239]][[ge:lrytas:lrytas:44909552]][[ge:lrytas:lrytas:44907730]][[ge:lrytas:lrytas:44902971]][[ge:lrytas:lrytas:44898451]]

Ten buvęs italas Roberto Di Matteo pasakojo iš pradžių išgirdęs šūvius, tada pamatęs bėgančią minią. Jis su kitais pasislėpė bare.

„Kelias minutes maniau, kad mirsiu“, – prisipažino vyras. Anot jo, užteko kelių sekundžių suprasti, kokia plona riba skiria įprastą dieną nuo tragedijos.

Tuo metu aikšte ir aplinkinėmis gatvėmis judėjo juodas „Subaru“.

Prie jo vairo sėdintis M.Oksinskis šaudė į atsitiktinius žmones.

[[ge:lrytas:lrytas:44831039]]

Kelios minutės siaubo

Išpuolis prasidėjo lapkričio 7-ąją popiet. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip automobilis trumpam sustoja, vairuotojas lukteli ir atidengia ugnį.

Kituose kadruose jau matyti, kad šaudoma ir iš važiuojančios transporto priemonės.

Pirmąjį pranešimą pagalbos tarnybos gavo vos po 15 val. Įvykių seka rodo, kad miesto viešosios tvarkos pareigūnai atvyko nepraėjus 2 minutėms. Dar maždaug po minutės į veiksmus įsitraukė pirmasis policijos patrulis, netrukus pasirodė greitosios pagalbos brigados ir ugniagesiai.

[[ge:lrytas:lrytas:44912355]]

Tačiau net ir tokio trumpo laiko pakako daugybei aukų. Krokuvoje žuvo 4 moterys ir 2 vyrai, dar 15 žmonių buvo sužeisti.

Policijos persekiojamas M.Oksinskis galiausiai susidūrė su kitu automobiliu netoli Kazimiero rajono, Dietlos ir Stradomskos gatvių sankryžoje. Išlipęs jis pradėjo šaudyti į pareigūnus: prieš karabinu ginkluotą vyrą stojo du tarnybinius pistoletus turėję policininkai.

Sustabdė ir pats sukniubo

Vieno praeivio nufilmuotame įraše matyti, kaip policininkas šaudo į karinio stiliaus drabužiais vilkintį užpuoliką.

[[ge:lrytas:lrytas:44861949]]

Paleidęs šešias kulkas pareigūnas priklaupia ant vieno kelio ir iššauna dar kartą. Tuo metu jis pats jau buvo sužeistas.

Net ir M.Oksinskiui pargriuvus policininkas nenuleido nuo jo akių – keliasdešimt sekundžių klūpėjo šalia, tačiau išlaikyti pusiausvyrą darėsi vis sunkiau. Galiausiai jėgos išseko – pareigūnas nugriuvo ant nugaros tiesiai ant šaligatvio.

Šie kadrai pasklido po visą Lenkiją. Žmonės dėkojo už drąsą ir vadino policijos pareigūną didvyriu, sustabdžiusiu gerokai smarkiau ginkluotą žudiką.

M.Oksinskio sužeisti pareigūnai – Jakubas Kulikas ir Arturas Moranskis. J.Kulikas anksčiau tarnavo 6-ojoje oro desantininkų brigadoje, o prie policijos prisijungė palyginti neseniai. Buvę jo tarnybos draugai išplatino prašymą aukoti kraujo: žmogui, gelbėjusiam kitus, dabar pačiam reikėjo skubios pagalbos.

[[ge:lrytas:lrytas:44912351]]

Sekmadienį abu policininkai atgavo sąmonę. Du kiti nukentėjusieji jau buvo išleisti iš ligoninės, bet dalies sužeistųjų būklė tebebuvo sunki, dviejų – kritinė.

Pašautas M.Oksinskis buvo nuvežtas į universitetinę ligoninę ir kelis kartus operuotas. Nepaisant gydytojų pastangų, pirmadienį paryčiais jis mirė.

Kruvini rūbai ligoninėje

Kol miesto centre aidėjo sirenos, keliose Krokuvos gydymo įstaigose medikai kovojo dėl sužeistųjų gyvybių.

Gabrielio Narutowicziaus ligoninės vestibiulyje ant grindų gulėjo kruvini drabužiai. Striukes ir kitus nukentėjusiųjų daiktus apžiūrinėjo policijos pareigūnai – tai buvo ir galimi nusikaltimo įkalčiai.

Imtasi griežtų saugumo priemonių. Į ligoninę nebuvo įleidžiami lankytojai, o pagalbos savarankiškai atvykstantys pacientai buvo nukreipiami kitur.

Krokuvos pagrindinę aikštę ir aplinkines gatves atitvėrė policija. Ten dirbo tyrėjai, renkantys tūteles, fiksuojantys pėdsakus ir ieškantys liudininkų. Prokuratūros duomenimis, per išpuolį galėjo būti paleista dešimtys ar netgi šimtai šūvių – tikslų skaičių dar reikės nustatyti.

Tuo pat metu kita pareigūnų grupė skubėjo į už 175 kilomętrų nuo Krokuvos esantį Švento Kryžiaus Ostrovecą, kur buvo užpuoliko namai. Maždaug 60 tūkst. gyventojų mieste laukė dar vienas šiurpus radinys.

[[ge:lrytas:lrytas:44912345]]

Pirmosios aukos – namuose

M.Oksinskio šeimos bute aptikti trys kūnai su šautinėmis žaizdomis: 53-ejų tėvo Januszo, 52-ejų motinos Renatos ir 21 metų sesers Magdalenos.

Pareigūnai į vidų pateko per balkoną. Prieš tai jie į butą įskraidino vaizdo kamerą turintį droną – baimintasi galimų spąstų.

Tyrimo duomenimis, artimieji nužudyti dar prieš M.Oksinskio kelionę į Krokuvą – naktį iš penktadienio į šeštadienį arba šeštadienio rytą.

Kūnai rasti lovose, todėl manoma, kad aukos galėjo būti užpultos miegančios.

Kaimynai teigė negirdėję nieko įtartino.

Vienas jų pasakojo penktadienio rytą matęs M.Oksinskį važiuojantį į darbą.

Kitas teigė, kad šeštadienį jis dar užsuko į parduotuvę nusipirkti sumuštinio.

[[ge:lrytas:lrytas:44912339]]

Netoliese dirbanti pardavėja Klaudia prisiminė beveik kasdien matydavusi tylų pirkėją: „Prieidavo prie kasos, numesdavo prekes, sumokėdavo, pasiimdavo maišelį ir išeidavo. Jokio akių kontakto, nė žodžio daugiau nei būtina.

Parduotuvėse būna šimtai tokių užsisklendusių jaunuolių. Bet kai internete pamatėme pirmąsias nuotraukas iš Krokuvos, iš karto buvo aišku, kad tai tas mūsiškis.“

„Pažinojau Michalą. Tylenis, užsidaręs, vaikščiodavo su gobtuvu. Niekada nepasisveikindavo, bet iš jo elgesio nebuvo matyti, kad galėtų nušauti tiek žmonių“, – sakė tame pačiame kvartale gyvenantis Kamilas.

Močiutė negalėjo patikėti

Užpuoliko močiutė 80-metė Maria nerimauti ėmė dar penktadienį. Jos sūnus Januszas neatvažiavo pasiimti kiaušinių, nors jo buvo laukiama. Iš pradžių moteris manė, kad daug dirbantis vyras užsuks kitą dieną. Kai J.Oksinskis nepasirodė ir šeštadienį, ji ėmė skambinti. Niekas neatsiliepė.

Apie šaudynes Krokuvoje pranešė dukterėčia ir parodė įtariamojo nuotrauką. Maria atpažino anūką, bet nenorėjo patikėti savo akimis: „Maniau, kad tai tik panašus žmogus, kad tai negali būti jis.“

Apie 22 valandą atvykusi dukra pranešė, kad nužudyti Marios sūnus, marti ir anūkė.

Močiutė prisiminė M.Oksinskį kaip paslaugų jaunuolį, kuris nuveždavo ją pas gydytoją ir neimdavo pinigų už degalus.

[[ge:lrytas:lrytas:44912330]]

Mokykloje anūkas gaudavo gerus pažymius, bet studijuoti nenorėjo – pasirinko tekintojo darbą sakydamas, kad nori užsidirbti.

„Negaliu rasti atsakymo. Viešpatie Jėzau, juk Januszas taip mylėjo Michalą“, – kalbėjo moteris.

Žudiko sesuo Magdalena buvo gabi menui: dalyvaudavo tapybos konkursuose, rengdavo parodas ir studijavo Krokuvos dailės akademijoje. Savaitgaliui ji buvo grįžusi į šeimos namus.

Kaimynai prisiminė, kaip merginos močiutė rodydavo laikraštyje išspausdintus anūkės piešinius ir didžiuodavosi jos pasiekimais.

Ginklai laikyti teisėtai

M.Oksinskis dirbo ugniai atsparių medžiagų gamykloje. Bendradarbiai jį apibūdino kaip uždarą, mažakalbį žmogų. Įmonės vadovas pažadėjo bendradarbiauti su teisėsauga, bet daugiau darbuotojo gyvenimo aplinkybių nekomentavo.

Vienas svarbiausių tyrimo klausimų – ginklai. M.Oksinskis turėjo leidimą šautuvui ir pistoletui. Jo tėvas taip pat legaliai laikė net septynių ginklų kolekciją.

Pas užpuoliką ir jo mašinoje rasti du AR-15 tipo karabinai bei du pistoletai. Prokuratūros duomenimis, M.Oksinskis turėjo mažiausiai apie pusę tūkstančio papildomų šovinių, kuriuos dar galėjo panaudoti, jei nebūtų buvęs neutralizuotas policininkų.

[[ge:lrytas:lrytas:44912344]]

M.Oksinskis retkarčiais tobulino šaudymo įgūdžius Starachovicių šaudykloje – paskutinį kartą ten lankėsi rugpjūtį. Ten veikiančio šaudymo klubo „Swit“ atstovai teigė: „Mūsų klubas niekada nevykdė kovinio rengimo, kovos mieste taktikos mokymų ar užsiėmimų, skirtų pasirengti naudoti ginklus prieš žmones. Šaudymo treniruotės – išimtinai sportinio pobūdžio, stovint ir taikantis į taikinį.“

Žudiko tėvas J.Oksinskis daug metų priklausė „Swit“ klubui. „Jis įskiepijo sūnui šaudymo aistrą. Pats buvo labai malonus žmogus“, – pasakojo vienas klubo narys.

Praeityje ieško ženklų

Anot buvusios M.Oksinskio bendramokslės, mokykloje vaikinas laikėsi nuošalyje, piešdavo svastikas, neaiškius simbolius ir išpuolius prieš mokyklas: „Niekas į tai rimtai nežiūrėjo, nes jis pats iš to juokdavosi.“

„Gimnazijoje Michalas turėjo savitų pomėgių – domėjosi istorija, hitlerininkais ir arijų rase. Sūnus pasakojo, kad jis nebuvo itin draugiškas, tad ir kiti jo vengė“, – kalbėjo Švento Kryžiaus Ostrovece gyvenanti Ewelina, kurios sūnus bei marti lankė tą pačią mokyklą kaip ir žudikas.

Šie prisiminimai kol kas neatsako į klausimą, kas paskatino žudynes. Prokuratūra taip pat paneigė socialiniuose tinkluose pasklidusį teiginį, kad per kratą bute buvo rasti planuojamo išpuolio prieš mokyklą brėžiniai. Paneigti ir gandai apie tariamą ankstesnę M.Oksinskio įvykdytą žmogžudystę.

Tyrėjai nagrinėja ant šaulio drabužių buvusias emblemas. Tarp jų – smėlio laikrodžio, raguoto skeleto ir širdį perveriančios ieties atvaizdas, paplitęs karinėje popkultūroje. Bet vien antsiuvas neįrodo nei ryšių su konkrečia organizacija, nei išpuolio motyvo.

Atsakymų ieškoma paimtuose telefonuose, kompiuterių laikmenose ir asmeniniuose užrašuose.

Prie tyrimo prisidėję kovos su elektroniniais nusikaltimais pareigūnai aiškinsis, kokiose interneto bendruomenėse M.Oksinskis dalyvavo ir ar buvo ženklų, išduodančių rengiamą kraupų išpuolį.

[[ge:lrytas:lrytas:44912343]]

Akimirksniu ištraukė politines kortas

Dar nepradėjus aiškėti tragedijos aplinkybėms opozicija apkaltino valdančiuosius telkus policiją politinei kovai Varšuvoje, užuot saugojus Krokuvos gyventojus.

Opoziciją palaikančios televizijos „Republika“ vadovas Tomaszas Sakiewiczius pareiškė, kad mieste trūko pareigūnų, nes rezervinės pajėgos esą buvo išsiųstos į Lenkijos sostinę prie Konstitucinio tribunolo, kur rinkosi jo vadovybę ginantys protestuotojai.

Šią kritiką palaikė partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis. Jis taip pat pavadino melu Lenkijos vidaus reikalų ministro Marcino Kierwinskio žodžius, kad Krokuvos žudikas žavėjosi dešiniosiomis ideologijomis: „Tokį siaubingą nusikaltimą galėjo įvykdyti tiktai neabejotinai sutrikusios psichikos žmogus. Jo politinės pažiūros neturi jokios reikšmės.“

Vidaus reikalų ministerija kaltinimus atmetė: pirmasis patrulis į šaudynes sureagavo maždaug per 3 minutes, į įvykio vietą buvo išsiųsta 30 policijos ekipažų, o vėlesnėje operacijoje ir tyrimo veiksmuose dalyvavo daugiau kaip 1000 policininkų.

Tačiau politinės rietenos nepadeda atsakyti į klausimą, kuris neduoda ramybės aukų artimiesiems ir likusiems gyviems: kodėl jaunas vyras pirmiausia išžudė artimiausius žmones, o paskui išvyko šaudyti į nepažįstamuosius? M.Oksinskiui mirus tyrimas nesustojo. Pareigūnai siekia atkurti visą įvykių eigą ir nustatyti, ar kas nors galėjo jį kurstyti arba padėti.

Krokuvos žudiko istorijoje – pro akis praleisti ženklai