Įgriuvos skersmuo – maždaug 31–40 metrų. Ji atsirado už kelių kilometrų į rytus nuo kasyklų Permės regione. Svarstoma, kad prieš 20 metų įvykęs žemės drebėjimas galėjo susilpninti uolas aplink kasyklas. Pagal kitą versiją, įgriuvo senos kalio karbonato kasyklos atšaka.
Tačiau tai dar ne blogiausia naujiena – su sugriuvusia kasykla sujungta kita, esanti po netoliese esančiu miestu, kuriame gyvena žmonės. Ekspertų tvirtinimu, jai taip pat gresia griūtis, skelbia portalas „Sploid“.
Šios savaitės pradžioje iš „Urakalij Solikamsk-2“ kalio karbonato kasyklos buvo evakuoti darbuotojai. To priežastis – staigus sūraus vandens antplūdis. Tuomet apleistame miestelyje atsirado karstinė įduba. Specialistai įsitikino, kad žemė virš kasyklos buvo labai nestabili.
Požeminis tunelis, atskirtas tik cemento barjeru, įgriuvusią kasyklą jungia su kita, „Urakalij Solikamsk-1“ kasykla, esanti po apgyvendintu miestu. Atsiradus įgriuvimo pavojui, jo gyventojai, ko gero, turėtų susimąstyti apie evakuaciją.
Didžioji smegduobė atsivėrė vietoje, kur stovi vasarnamiai. Laimei, juose nuolat negyvenama, todėl aukų buvo išvengta. Vis dėlto daugelis šio krašto gyventojų nerimauja, kad dėl potvynių tokių įgriuvų gali atsirasti ir daugiau. Artimiausi nuolatiniai gyventojai įsikūrę už dviejų kilometrų.
Anksčiau šiais metais daug spėlionių sukėlė milžiniškos įgriuvos Rusijos šiaurėje – Jamalo pusiasalyje. Spėjama, kad tos įgriuvos atsiranda šylant žemei, kai po žeme susidaręs ledas tirpsta ir išleidžia dujas, kurios ten buvo įkliuvę tūkstančius metų. Taip į viršų pakilusios dujos gali išsprogti ir palikti didžiulę skylę žemės paviršiuje. Milžiniškos duobės Sibire irgi buvo vaizdingai pakrikštytos „vartais į pragarus“.
