„Skaičius žmonių, kuriems dėl Ebolos epidemijos Gvinėjoje,
Liberijoje ir Siera Leonėje trūksta maisto, iki 2015 metų kovo gali
viršyti vieną milijoną, jeigu nebus imtasi priemonių drastiškai
pagerinti aprūpinimą maistu ir apsaugoti pasėlių ir
gyvulininkystės produkciją“, – perspėjo JT maisto ir žemės
ūkio organizacija bei Pasaulinė maisto programa (WFP).
Po kelių dešimtmečių,
kai rengė trumpus, žudikiškus antpuolius iš centrinės Afrikos
miškų, Ebolos karštligė 2014 metais virto pasauline grėsme, bet
galingas jos protrūkis gali pranašauti ir jos smukimą,
mokslininkams skubant nustumti ją į medicinos istorijos išnašas.
Nuo vienintelio užsikrėtimo atvejo skurdžioje Vakarų Afrikoje
ši epidemija išplito į judrius miestus, nužudė tūkstančius
žmonių ir pasėjo baimę tokiuose tolimuose regionuose kaip Europa
ir Amerika.
Nuo pat pradžių rugpjūčio mėnesį Pasaulio sveikatos
organizacija (PSO) davė leidimą naudoti eksperimentinius vaistus ir
jau yra koks tuzinas pirmaujančių kandidatų į vaistų nuo Ebolos
karštligės kūrėjus.
„Žmonės labai tikisi, kad mes galbūt matysime kažkokius
pirmuosius rezultatus baigiantis pirmajam (2015 metų) ketvirčiui“,
– sakė Michaelas Kurilla iš JAV Nacionalinio
alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID).
„Jei pasirodys, kad šie dalykai tikrai veiksmingi, mes galbūt
galėsime patvirtinti kai kuriuos iš jų, o tada turėti vaistus ar
konkrečius licencijuotus gydymo metodus dėl Ebolos“, – sakė
jis.
Ebolos virusas, kuris pirmą kartą buvo diagnozuotas buvusiame
Zaire 1976 metais, iki 2012 metų per 24 protrūkius nužudė 1 590
žmonių. Mirtingumas nuo šios ligos blogiausiais atvejais būdavo
iki 90 proc. užsikrėtusiųjų, aukos dažnai patirdavo didžiulį
vidinį ir išorinį kraujavimą.
Tačiau Ebolos karštligė pareikalavo labai mažai aukų
palyginti su tokiomis ligomis kaip AIDS ar maliarija ir prasiveržė
tik skurdžiuose, atokiuose rajonuose, o vaistų tyrimai yra riboti ir
skatinami daugiausia tik JAV vyriausybės nuogąstavimų dėl
biologinio teroro.
„Kol kas nebuvo daug stimulų privačiam sektoriui investuoti ir
komercinti produktus, kurie galėtų būti reikalingi tik
skurdžiausiose pasaulio dalyse“, – sakė Sharon Lewin, Melburno universiteto Doherty infekcijų ir
imuniteto instituto direktorė.
Abejingumas išsisklaidė
Nuo šių metų pradžios Ebolos karštligė pareikalavo daugiau
kaip 6 800 gyvybių, iš Gvinėjos išplito į kaimynines Vakarų
Afrikos šalis ir nulėmė pirmuosius užsikrėtimo atvejus ne
Afrikoje: du Jungtinėse Valstijose ir vieną Ispanijoje.
Vyriausybėms uždarius sienas ir ėmus tikrinti lėktuvų
keleivius, abejingumas šiai epidemijai išgaravo ir farmacijos
kompanijos ėmė lenktyniaudamos kurti vaistus, skiepus ir
greitesnius, mobilius diagnostinius testus.
Kalbant apie vakcinas neseniai buvo pranešta apie gerus
rezultatus dėl „cAd3-ZEBOV“ pradinių saugumo testų sveikų
savanorių grupėje Jungtinėse Valstijose.
„Gaminame maždaug 20 tūkst. papildomų šios kandidatės į
vakcinas dozių, kad galėtume, jei tęsiami 1-osios fazės testai bus
sėkmingi, pradėti kitas fazes, (kaip tikimasi), 2015 metų
pradžioje“, – nurodė kompanija „GlaxoSmithKline“.
Vaistų grupėje favoritas „Zmapp“ jau buvo skirtas virtinei
susirgusių medicinos darbuotojų, nors jo veiksmingumas nėra
įrodytas, o dozės baigėsi.
Plataus poveikio spektro antivirusiniai vaistai taip pat bandomi,
o netrukus prasidės gydymo metodų panaudojant nuo Ebolos
karštligės pasveikusių žmonių kraują ar plazmą bandymai.
Mokslininkai mano, kad ši epidemija bet kuriuo atvejų per metus
bus suvaldyta, bet perspėja, kad virusas išliks gyvūnų
„rezervuare“, galbūt, vaisėdžiuose šikšnosparniuose, kurie
jį kartais per glaudžius kontaktus perduoda žmonėms.
Ir nors puoselėjamos viltys dėl farmacinio proveržio, kai kurie
ekspertai sako, kad geriausias sprendimas yra medicininės
infrastruktūros gerinimas ir infekcijų kontrolės priemonės, tokios
kaip ligonių izoliavimas, kontaktų nustatymas ir švietimas.
„Protrūkiai, kurie vyko praeityje, jie buvo sustabdyti be
vakcinos“, – sakė virusologas Davidas Heymannas, vadovaujantis Pasaulio sveikatos saugumo centrui (Centre on Global Health Security).