Vakar skelbta, kad žemės drebėjimas Nepale nusinešė pustrečio tūkstančio žmonių gyvybę.
Tačiau tai tik kukliausi skaičiavimai, mat dalies atokių, bet gausiai gyvenamų vietovių gelbėtojams pasiekti nepavyksta. Daug kur šalyje nutrauktas bet koks susisiekimas, tad nenuostabu, kad ir Lietuvos diplomatai vakar dar bandė susisiekti su trimis lietuviais – iš jų du nuolat gyvena Nepale.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, vakar Nepale iš viso dar buvo likę 39 Lietuvos piliečiai.
Likusieji sugebėjo saugiai palikti pakartotinių smūgių grėsmės zona tapusią šalį.
Pirmadienio popietę dešimt lietuvių iš Katmandu oro bendrovės „Turkish Airlines“ lėktuvu pasiekė Stambulą. Į Vilnių nerimo ir nuovargio iškamuoti Lietuvos keliautojai parvyks antradienį. Kol skaičiuojamos galingo žemės drebėjimo pasiglemžtos aukos, lietuviai skaičiuoja valandas, kada pasieks namus.
Miegas po atviru dangumi
Trys paros beveik be miego laukiant, kol vėl sujudės po kojomis žemė ir teks dairytis, į kurią pusę sprukti. Šitaip apie pastarąsias paras pasakojo T.Jeršovas.
„Sulauki smūgio, leki iš patalpos į lauką. Pastarąją naktį praleidome autobusiuke prie oro uosto, o ankstesnę – kas autobusiuke, kas prie laužo, ant kėdžių, ant stalų“, – apie pastarųjų dienų siaubą, kai Nepalą krėtė žemės drebėjimas, pasakojo vilnietis.
Lietuviai į Nepalą nuvyko balandžio 15-ąją.
Pirmoji kelionės dalis klostėsi, lyg sviestu būtų patepta. Keliautojai įveikė planuotas viršūnes ir įspūdžiais dalijosi tinklaraščiuose bei socialiniuose tinkluose.
Balandžio 20-oji buvo paskutinė lietuvių diena kalnuose, po to jie ketino dar pakeliauti po Čitvano nacionalinį parką.
Tačiau prasidėjus žemės drebėjimui keliautojams teko keisti planus, o artimiesiems Lietuvoje nemažai pasinervinti, kol sulaukė žinių iš Nepalo viršukalnes užkariaujančių alpinistų.
Džiaugėsi ir lemtimi
Lietuviai, kai po kojomis pradėjo judėti žemė, buvo Katmandu slėnyje – važiavo kaimo keliu.
„Mums pasisekė, kad nebuvome kuriame nors iš miestų. Važiuoti keliu, kur aplink nėra pastatų, buvo geriausia, kas galėjo tuomet būti. O juk vos prieš pusvalandį buvome išvykę iš miestelio, kuris buvo sugriautas“, – dramatiškus išgyvenimus pasakojo lietuvis.
T.Jeršovas – patyręs keliautojas. Jis yra įkopęs į aukščiausius Pietų ir Šiaurės Amerikos kalnus – Vitnį Aliaskoje ir Akonkagvą Argentinoje, taip pat ne sykį kopė į Himalajų viršūnes.
Žemės drebėjimas ar kokia kita gamtos stichija jį per tokias keliones ištiko pirmą kartą, tačiau kopimo į kalnus aistros neužgesino.
Minia turistų oro uoste
Lietuvos keliautojai dramatiškomis dienomis, kai telefono ar interneto ryšys Nepale strigo, vis stengėsi pranešti, kad jie gyvi ir sveiki.
„Išvažiavome iš Baktapuro, kai pradėjo drebėti, ir tegavome truputį linguojančios žemės“, – pirmaisiais įspūdžiais pradėjus siautėti stichijai socialiniame tinkle dalijosi keliautoja Audronė.
„Ir vėl dreba žemė. Keistas jausmas. Į pastatą nebeisim“, – vėliau pridūrė ji.
„Esame Nagarkote, naktį praleidome po dangumi, rytoj galbūt išskrisime“, – sekmadienį vylėsi Audronė.
Įspūdžiais dalijosi ir sutuoktiniai keliautojai iš Palangos, jau pasiekę Katmandu oro uostą.
„Tūkstančiai turistų bando palikti šalį. Įleidžia tik grupelėmis pagal skrydžius. O kartais ir neįleidžia, sako: „Vis tiek nebespėsite.“ Mes prie įėjimo prastovėjome nuo 5 val. 30 min. iki 9 val. Nors registravimasis – 8 valandą“, – teigė palangiškiai.
Jie pasakojo, kad ir Katmandu oro uostas patyrė stichijos smūgius: sugadintos akmeninės grindys, sudužę klozetai, strigo bagažo krovimo linijos.
Lietuviai stebėjo, kaip čia kyla ir leidžiasi orlaiviai su humanitarine pagalba, taip pat Indijos ir Pakistano kariais. Lietuvių skrydį pagreitino nauja žemės drebėjimo banga. Ją pajutę žmonės prasiveržė pro apsaugos užtvaras, o vėliau tiesiog sulipo į lėktuvą.
„Pagaliau pirmas maistas po paros ir ramus miegas, kai žemė nedreba“, – džiaugėsi palangiškiai.
Teko keisti planus
Šiuo metu viena kelionių agentūros „Travel Planet“ keliautojų grupė – 11 keliautojų ir kelionės vadovė – keliauja maršrutu Tibetas–Nepalas–Butanas.
Dėl įvykusio žemės drebėjimo agentūrai teko keisti maršrutą – susisiekus su vadove, kuri lydi šią grupę, buvo atšaukta kelionė žemės transportu iš Tibeto į Nepalą, nes Himalajų regione keliai pažeisti drebėjimo ir smarkių sniego lavinų.
Keliautojų grupė liko Lhasos regione, iš kur jiems šiuo metu organizuojamos papildomos išvykos po Tibeto regioną. Numatyta, kad keliautojų grupė į Lietuvą grįš gegužės 10 dieną.
Suniokojo sostinę
Iš Nepalo po žemės drebėjimo ir pakartotinių požeminių smūgių skriejo pranešimai apie sniego lavinas, drebančią Džomolungmą (Everestą), bet turbūt labiausiai pribloškė vaizdai iš sostinės Katmandu. Čia ne tik žuvo tūkstančiai žmonių, bet ir suniokotos istorijos vertybės.
Savaitgalį Nepalą supurčiusio 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimo padarinius dar tik bandoma įvertinti, bet neabejojama, kad ši nelaimė – tikra katastrofa Nepalui. Vakar aukų skaičius pasiekė daugiau kaip 3,7 tūkst., nors manyta, kad žuvusiųjų skaičius gali perkopti ir 10 tūkst. žmonių.
Be to, Lietuva – ne vienintelė, pasigedusi savo piliečių. Džomolungmos papėdėje žuvo mažiausiai 18 alpinistų, dešimtys yra įstrigę kalnuose, sunkiai pasiekiamose vietovėse. Alpinistai turi maisto atsargų vos kelioms dienoms, o dar šimtai keliautojų yra laikomi dingusiais be žinios.
Šeštadienį įvykusio ir vėliau pakartotinai purtyto Nepalo, ypač sostinės Katmandu, gyventojai bei svečiai baisėjosi išvydę, ką padarė stichija.
Sugriauta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Durbaro aikštė, sugriuvo istorinis devynaukštis Daraharos bokštas.
Tarptautinės pagalbos organizacijos ir pasaulio šalių vyriausybės skubėjo į žemės drebėjimo sukrėstą Nepalą atsiųsti gelbėtojų ir būtiniausių pagalbos reikmenų, bet nutrauktos ryšių linijos ir žemių nuošliaužos šioje Himalajų šalyje gerokai apsunkino desperatiškas pagalbos pastangas.
„Žinome, kad daugelyje vietovių, tiek provincijose, tiek kai kuriuose didesniuose miestuose, įvyko žemių nuošliaužų, atkirtusių kelius“, – sakė pagalbos organizacijos „Plan International“ regioninis ryšių vadovas Mike’as Bruce’as.
Šalis prie žemės drebėjimų pripratusi
Regione, kur įvyko žemės drebėjimas, seisminis aktyvumas vienas didžiausių pasaulyje. Himalajus kadaise sukūrė būtent tektoninių plokščių, esančių tarp Indijos ir Azijos, susidūrimas. Kitaip tariant, prieš 25 mln. metų Indija, kuri tuo metu buvo atskira sala, rėžėsi į Aziją.
Šios didžiulės plokštės vis dar spaudžia viena kitą – maždaug 4–5 cm per metus, kartu į viršų pamažu stiebiasi ir Himalajai bei aplinkinės viršūnės. Šį procesą lydi didesni ar mažesni žemės virptelėjimai. Ir lydės toliau – procesas neišvengiamas.
Didžiulė dalis tektoninės plokštės šeštadienį per 30 sekundžių pasislinko maždaug 3 metrus į pietus. O ant šio žemės bloko buvo Katmandu ir milijonai nepaliečių.
Šeštadienio žemės drebėjimas buvo 7,9 balo stiprumo, tačiau Nepale būta ir stipresnių. Pavyzdžiui, 1934 metais regioną supurtė net 8,2 balo stiprumo požeminiai smūgiai.
Ekspertai apie didžiulę grėsmę Katmandu kalbėjo jau kelis dešimtmečius. Tad didelis aukų skaičius buvo kone neišvengiamas – vietos geologiniai ypatumai lėmė ypač galingą drebėjimą, o Nepale pastatai nėra labai patvarūs.
Panašiai pažeidžiamuose miestuose visame pasaulyje gyvena daugiau nei 400 mln. žmonių. Tarp tokių taškų, kur irgi pavojingai spaudžiasi tektoninės plokštės, o pastatai greičiausiai neatlaikytų žemės drebėjimo, yra Irano sostinė Teheranas, Haitis Karibų jūroje, Peru sostinė Lima, Padango miestas Indonezijoje.