Funchu Tamangas šeštadienį buvo
išskraidintas dėl krūtinės, kojų ir rankų sužeidimų, praėjus
savaitei po to, kai Nepalą supurtė 7,8 balo žemės drebėjimas,
nusinešęs daugiau negu 7,3 tūkst. žmonių gyvybių ir tapęs
didžiausia stichine nelaime šioje Himalajų valstybėje per daugiau
negu 80 metų.
Požeminių smūgių išjudintiems akmenims ritantis nuo kalvų
aplink to vyro kaimą Nuvakoto rajone už maždaug 80 km į šiaurės
vakarus nuo Katmandu, jo namas sugriuvo, o nuolaužos pažiro į
šalis.
„Buvau sode ... Kai į mane pataikė akmuo, maniau, kad jau
galas“, – F.Tamangas pirmadienį sakė naujienų agentūrai AFP
Hatigaudos miestelio ligoninėje, kur yra gydomas.
„Tačiau ir šįkart kažkaip likau gyvas“, – pridūrė jis,
sakydamas, kad balandžio 25 dieną įvykęs žemės drebėjimas buvo
„daug baisesnis“ negu ankstesni smarkūs požeminiai smūgiai,
supurtę Katmandu slėnį 1934 metais.
Praėjus kelioms valandoms jo marti ištraukė F.Tamangą iš po
nuolaužų. Senolis savaitę gyveno sode, kol Nepalo armijos
sraigtasparnis šeštadienį išskraidino jį į ligoninę.
„Ji mane išgelbėjo, nes kitaip būčiau miręs“, –
F.Tamangas dėkojo marčiai, patvirtinęs, kad jam tikrai sukakę 101
metai.
„Mūsų kaime žuvo daugybė žmonių; nuo yrančių lavonų
sklido siaubingas kvapas, bet nebuvo dvasininko, kuris atliktų
laidojimo apeigas“, – skundėsi jis.
Policija iš pradžių buvo pranešusi, kad F.Tamangas buvo rastas
po nuolaužomis, kur esą visą laiką buvo po balandžio 25 dieną
įvykusio žemės drebėjimo, bet vėliau patikslino, kad vyras iš
tiesų buvo evakuotas iš savo sodo, kur prisiglaudė po katastrofos.
Vietos budistų bendruomenė praeitą savaitę nusprendė
organizuoti masinį žuvusiųjų palaikų deginimą, nurodė jis.
F.Tamango išgelbėjimas buvo reta gera naujiena nuniokotoje
šalyje, kurios pareigūnai šeštadienį paskelbė, kad nebesitikima
rasti daugiau po griuvėsiais likusių gyvų žmonių.
„Nežinau, ar tai sėkmė, bet esu stiprus vyras. ... Dirbu
laukuose ir kasdien vaikštau, – sakė jis. – Man nuolat kyla
klausimas, kada mirsiu, kai tiek daug jaunų žmonių jau nebeliko.“