„Ji ten atostogavo su draugu“, – niūriai ištarė
I.Semionova, rodydama nuotrauką savo telefono ekrane, kuriame
šypsojosi jauna moteris, vilkinti maudymosi kostiumėlį ir šviesius
plaukus susipynusi į ilgą kasą.
I.Semionova buvo būryje žmonių, susirinkusių Pulkovo oro uoste
Sankt Peterburge, antrajame didžiausiame Rusijos mieste, ir
priblokštų žinios, kad lėktuvas, kurio jie laukė sudužo pakilęs
iš Egipto Sinajaus pusiasalio.
Kaip ir daugelis kitų rusų, I.Semionovos draugė buvo išvykusi
atostogauti į Raudonosios jūros kurortus, kurie tampa ypač
populiarūs žiemą, kai žmonės per ilgus, tamsius ir šaltus
mėnesius stengiasi ištrūkti į šiltus kraštus.
Daugelis atvykusių pasitikti savo draugų arba artimųjų,
atsisakė patikėti pranešimais apie jų tikėtiną žūtį, kai
nukrito 224 žmones skraidinęs Rusijos oro bendrovės
„Kogalymavia“ lėktuvas „Airbus A-321“.
Oro uosto pareigūnai mėgino nuraminti žmones, per informacinės
sistemos garsiakalbius prašydami laukiančius atskrendančio lėktuvo
iš Šarm aš Šeicho „prieiti prie informacijos langelio“.
Vėliau jie buvo įsodinti į autobusus ir nuvežti į vieną
viešbutį, kur laukė psichologų ir gydytojų komanda. Prie paties
oro uosto budėjo šeši greitosios pagalbos automobiliai.
„Nesuprantu, kas vyksta“, – sakė 20-metė Ana, kurią
švelniai vedė du greitosios pagalbos darbuotojai.
Pasiryžta laukti
Sumaištis ir baimė taip pat apėmė keleivius, kurie laukė
reiso į Egiptą, kai jų lėktuvas, priklausantis „Kogalymavia“,
bet užsakytas Maskvoje įsikūrusios kelionių agentūros
„Brisco“, neatskrido.
„Prie mūsų dar niekas nebuvo priėjęs pasikalbėti;
nežinome, kuriuo lėktuvu skrisime“, – televizijai „Rossija
24“ sakė viena keleivė, vardu Anželika.
„Jeigu tai „Kogalymavia“ (lėktuvas), mes nenorime
skristi“, – pridūrė ji.
Rusijos civilinės aviacijos saugumo reputacija prasta –
užsakomųjų skrydžių organizatoriai paprastai stengiasi, kad jų
išsinuomotuose lėktuvuose visos vietos būtų užimtos, siekdami
sumažinti išlaidas. „Kogalymavia“ yra maža regioninė oro
bendrovė, daugiausiai aptarnaujanti tarptautinius užsakomuosius
reisus.
Regioninės oro bendrovės Rusijoje yra ypač liūdnai
pagarsėjusios, tad pastaroji katastrofa tikriausiai dar labiau
padidins susirūpinimą dėl skrydžių šalyje, kurios ekspertai
skambino pavojaus varpais dėl senstančio keleivinių lainerių
parko.
Prieš dvejus metus Rusijos įstatymų leidėjai siūlė
uždrausti naudoti senesnius negu 20 metų lėktuvus, kai sudužo
vienos regioninės oro bendrovės „Boeig 737“, pagamintas prieš
23 metus. Tąsyk žuvo visi 50 tuo laineriu skridusių žmonių.
Rusija jau pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl potencialių
saugumo pažeidimų, galėjusių nulemti šeštadienį įvykusią
katastrofą. Į Egiptą buvo pasiųsta didelė gelbėtojų ir tyrėjų
delegacija, kurioje bus du ministrai.
Kremlius paskelbė lapkričio 1-ąją nacionalinio gedulo diena.
„Laukiu savo tėvų“, – Pulkovo oro uoste prie informacijos
punkto sakė 25 metų Ela Smirnova – aukšta jauna moteris,
sukrėsta, bet mėginanti šypsotis.
„Paskutinį kartą kalbėjausi su jais telefonu, kai jie jau
buvo lėktuve, o vėliau išgirdau šią žinią, – jis sakė
naujienų agentūrai AFP. – Iki pat pabaigos neprarasiu vilties, kad
jie dar gyvi, bet galbūt jau niekada jų nebepamatysiu.“
Tuojau po to Rusijos ambasada Egipte paskelbė pranešimą, kad
niekas iš tuo lėktuvu skridusių žmonių neliko gyvas.