Didžiulės liūtys ir išsiliejusios upės paralyžiavo vietoves šiaurinėje ir centrinėje Jungtinės Karalystės dalyje.
Dėl potvynių situacija tapo tokia sudėtinga, kad gelbėti žmones teko jau ir karinių pajėgų nariams.
Sekmadienį kariškiai padėjo šimtams žmonių išvykti iš vandens užlietų namų.
Net prie lietaus žiemą pripratę britai teigė, kad tokio potvynio nebuvo regėję: stichija užtvindė ne tik kaimo vietoves, bet ir tokius miestus kaip Jorkas, Lidsas ir Mančesteris.
O kartu su šniokščiančiu vandeniu ėmė lietis ir politiniai kaltinimai: opozicija kritikavo vyriausybę dėl nesugebėjimo spręsti potvynių užkluptų britų problemas.
Vanduo užliejo miestus
Savaitgalį istoriniame Jorko mieste Anglijos šiaurėje teko vykdyti didelę žmonių gelbėjimo operaciją. Dviejose per miestą tekančiose upėse – Uze ir Fose – smarkiai pakilo vandens lygis.
Potvyniai užliejo daugybę miesto namų, parduotuvių, aludžių ir pradėjo pavojingai artėti prie senų istorinių pastatų.
Aplink Jorką buvo uždaryta 20 kelių, o keliose miesto vietose vandens lygis buvo pakilęs tiek, kad buvo matyti tik gatvėje pastatytų automobilių stogai.
Mieste buvo sutelktos gausios gelbėtojų pajėgos, joms talkino kariškiai, policija ir kalnų gelbėjimo tarnybų darbuotojai.
Besiliejantį vandenį jie mėgino pristabdyti smėlio maišais, taip pat gelbėjo šimtus žmonių, tačiau dažnai potvynis buvo greitesnis.
„Mus visiškai apsupo vanduo, – sekmadienį sakė viena Jorko gyventoja. – Aš paprašiau smėlio maišų praėjusį vakarą ir esu nustebusi, kad per 16 valandų jų niekas neatgabeno. Dabar jau per vėlu.“
Kitas gyventojas teigė jau parą negalintis išeiti iš namų, tačiau teigė, kad jaučiasi ramus. Jis esą turi maisto atsargų ir ramiai laukia gelbėtojų.
„Labai nesirūpinu, nes gyvenu aukščiau. Tegu gelbėtojai padeda tiems, kuriems labiau reikia pagalbos.
Žinau, kad tarnybų darbuotojai pervargę. Visas miestas užpiltas, pusė Jorko jau po vandeniu“, – tvirtino vyras.
Rezerve – šimtai kariškių
Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas sekmadienį pažadėjo „padaryti viską, ko tik prireiks“, kad būtų suvaldyta „precedento neturinti“ situacija.
„Pakilęs upių vandens lygis ir didžiulis lietaus kiekis sukėlė iki šiol neregėtas pasekmes ir rimtus potvynius“, – sekmadienį kalbėjo D.Cameronas.
Premjero atstovai teigė, kad trims šimtams potvynio zonose besidarbuojančių kariškių į pagalbą bus atsiųsti dar du šimtai. Dar tūkstantis jų laikomi rezerve – jei situacija pablogėtų.
Vyriausybė taip pat neatmetė galimybės suteikti finansinę pagalbą dideliam stichijos niokojamam regionui. Tačiau būtent dėl piniginių klausimų užvirė diskusijos Jungtinės Karalystės politiniuose sluoksniuose.
Žiniasklaida ir opozicija kritikuoja vyriausybę, kad ji nesivargino prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių anksčiau ir neskyrė lėšų apsaugai nuo tokio tipo stichijų.
Apšaudė kritikos strėlėmis
Pats D.Cameronas ginasi nuo jį užklupusios kritikos dėl nepasiruošimo ir žada persvarstyti finansavimo klausimus.
Vyriausybė anksčiau pasiryžo nebeskriausti sveikatos apsaugos sektoriaus, kurio finansavimas buvo sumažintas dar per ekonominę krizę.
Tačiau kritikai teigia, kad dėl to sulyso biudžeto dalis, skirta tvarkytis su potvyniais.
Kaip teigia opozicinės Leiboristų partijos narė Kerry McCarthy, tokie reiškiniai kaip šių metų potvyniai dėl klimato kaitos turėtų kartotis vis dažniau.
„Vyriausybė privalo investuoti daugiau lėšų į kovą su potvyniais, užuot planavusi paramos nutraukimą“, – tvirtino K.McCarthy.
Kitas leiboristas Johnas McDonnellas gėdino vyriausybę teigdamas, kad „politikai turėtų ne ramiai sėdėti ir žiūrėti į tokius vaizdus per televiziją, o susivienyti ir reaguoti“.