Pasak Rusijos transporto ministro Maksimo Sokolovo, kuris vadovauja nelaimės tyrimui, teroro išpuolis nėra pagrindinė svarstoma versija. Tačiau modelio Tu-154 lėktuvų pilotams kyla įtarimų, kad lėktuvas galėjo sudužti ore, skelbia gazeta.ru.
M.Sokolovas teigia, kad pargabentų aukų atpažinimas vyks Maskvoje – kaip ir visi kiti nelaimės tyrimai. Kaip anksčiau pranešė Gynybos ministerija, paieškos operacija lėktuvo sudužimo vietoje truko ištisą parą.
Sekmadienį, gruodžio 25-ąją, Juodojoje jūroje sudužo lėktuvas, kuris gabeno muzikantus, žurnalistus, karininkus, medikę ir dar kelis civilius į Siriją. Rusų bazėje jie turėjo paminėti Naujuosius metus. Rusų lėktuve Tu-154 iš viso buvo 92 žmonės – 84 keleiviai ir 8 įgulos nariai. Nė vienas jų neturėjo šansų likti gyvas.
Lėktuvas išskrido iš Maskvos, stabtelėjo Sočyje pasipildyti degalų ir po dviejų minučių nuo pakilimo sudužo.
Aptiko lėktuvo korpusą
Specialistai jau analizavo radarų informaciją, atkūrė Tu-154 skrydžio trajektoriją, o paieška vykdoma 6 kilometrai nuo Sočio krantų. 1,5 kilometro nuo sausumos 50–70 metrų gylyje rasta orlaivio nuolaužų. Operacijoje dalyvauja apie 3,5 tūkst. žmonių, 39 laivai, naudojami povandeniniai prietaisai.
Paieškoje dalyvauja ir pulkininkas generolas Viktoras Bondarevas, kuris tikino, jog Rusijos karinės pajėgos jau žino, kur yra orlaivio juodosios dėžės. Jų signalas padės atsekti ir orlaivio vietą Juodojoje jūroje.
„Manau, kad šiandien Juodosios jūros dugne jau surasime tikslią vietą, kur guli sudužęs lėktuvas“, – pirmadienį ryte vylėsi transporto ministras M.Sokolovas.
Vėliau Rusijos narai patvirtino, kad Juodosios jūros dugne rastas objektas yra sekmadienį sudužusio Gynybos ministerijos keleivinio lėktuvo Tu-154 korpusas, naujienų agentūra „Interfax“ pirmadienį citavo vieną informuotą šaltinį.
„Narai apžiūrėjo sonaru aptiktą objektą ir įsitikino, kad tai yra sudužusio lėktuvo korpusas. Šiuo metu nagrinėjami jo iškėlimo variantai“, – sakė agentūros pašnekovas.
Šaltinis nurodė, kad lėktuvo nuolaužos rastos 1,7 km nuo kranto 27 metrų gylyje.
„Pagal preliminarius duomenis, lėktuvas smarkiai pažeistas“, – šaltinis sakė „Interfax“.
Jis pridūrė, kad buvo apibrėžta paieškų zona, o lėktuvo radimo vietoje buvo paliktas radijo švyturys.
Teroro versiją pareigūnai atmeta
Pasak transporto ministro M.Sokolovo, teroristinė ataka nėra įtraukta į pagrindines tiriamas katastrofos versijas. Anot Rusijos pareigūno, lėktuvas galėjo sudužti dėl techninio gedimo arba piloto klaidos. M.Sokolovo teigimu, nėra pagrindo ir būtinybės sustiprinti saugumą Rusijos oro uostuose.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) taip pat nurodė, kad pagrindinės tiriamos katastrofos versijos – „pašalinių daiktų patekimas į variklį, nekokybiški degalai, sukėlę galios sumažėjimą ir variklių gedimą, pilotų klaida, techninis lėktuvo gedimas“.
„Orlaiviu nebuvo gabenama karinės ir dvejopos paskirties krovinių, pirotechnikos priemonių, – pridūrė FST atstovai. – Pagrindinės versijos tebėra šios: pašalinių daiktų patekimas į variklius, nekokybiški degalai, dėl kurių varikliai neteko galios ir sustojo, pilotavimo klaida, lėktuvo gedimas.“
Pilotai turi įtarimų
Tačiau pilotai abejoja ministro versija. Sudužusiame Tu-154 lėktuve yra įmontuotas oro slėgio imtuvas, kuris skirtas greičiui matuoti. Pasak specialistų, šis imtuvas turi sušilti iki skrydžio pradžios, kitaip jis rodys neteisingus duomenis.
„Po pakilimo lėktuvas turėjo ratu skrieti virš Sočio apylinkių. Po dviejų minučių jo aukštis turėjo siekti 800 metrų ir, jei oro slėgio imtuvas rodė klaidingą greitį, orlaivis lengvai galėjo pradėti kristi, kliudyti vandenį ir subyrėti į šipulius“, – svarstė rusų spaudos kalbintas pilotas.
Vienas kalbintų pilotų Nikolajus Vinogradovas įsitikinęs, kad sudužusio lėktuvo pilotai suklysti negalėjo, ir patikino, jog orlaivis dar nebuvo nusidėvėjęs.
„Lėktuvas paprastai gali skristi 35–40 tūkstančių valandų, o šis orlaivis buvo nuskridęs 7 tūkstančius valandų. Esu ne kartą skridęs lėktuvais, kurie ore jau yra praleidę daugiau nei 30 tūkstančių valandų ir yra visiškai tinkami skrydžiams“, – pasakojo N.Vinogradovas. Jis įsitikinęs, kad į Juodąją jūrą nukritęs orlaivis pradėjo byrėti dar būdamas ore.
„Katastrofos priežastis tokia pat kaip ir Sinajuje (2015 metų spalį Egipte sudužo Rusijos lėktuvas, kuriuo skrido 224 žmonės. Viena pagrindinių nelaimės versijų – lėktuve sprogusi bomba. – Red.) – lėktuvas pradėjo byrėti ore. Dėl kokios priežasties tai atsitiko, bus aišku tada, kai bus surastos juodosios dėžės.
Galbūt buvo kokia nors korozija, o gal kitos priežastys. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vienos lėktuvo dalys aptiktos 1,5 km nuo kranto, o pagrindinė orlaivio dalis – 6 km nuo kranto. Tai reiškia, kad kai kurios lėktuvo dalys skrido į priešingą pusę nei pagrindinė dalis“, – sakė pilotas.
Anot jo, kai lėktuvas krinta į jūrą ir atsitrenkia į vandenį, smulkios orlaivio dalis neskrenda į priešingą pusę, o priešingai – iš inercijos skrieja paskui lėktuvą.
